Vilioja pigiais negaliojančiais ekologiniais sertifikatais

Ekologiškus maisto produktus Lietuvoje sertifikuoja ir visą ekologinę gamybą prižiūri tik viena monopolinė įmonė – valstybinė viešoji įstaiga „Ekoagros“. Brangų, bet sveikesnį maistą be sintetinių priedų perka  ne tik turtingi lietuviai. Pamėgo ir vidurinioji klasė. Todėl  daugėja  naujų žaidėjų, kuriems niežti padus įšokti į ekologinės gamybos rinką. Kaune kovo pabaigoje be jokių  leidimų  atsirado pusiau slapta   uždaroji akcinė bendrovė.  Ji siūlo sertifikuoti ekologinius ūkius pigiau  negu „Ekoagros“, kurios įkainiai iš tiesų  dideli. 

Patvirtino įtarimus

„Nuo  kovo pabaigos mūsų asociacijos nariai pradėjo gauti keistus laiškus, kuriuos siuntinėjo negirdėta UAB „Ekoliuks“.  Ji pasigyrė, kad yra pirmoji privati ekologinių  ūkių sertifikavimo įstaiga Lietuvoje, užjautė ūkininkus dėl valstybinio sertifikuotojo nustatytų sąlygų, kurios netenkina žemdirbių poreikių ir lūkesčių.

Žadėjo  sertifikuoti „lengvai, greitai, patikimai“ ir pridėjo savo paslaugų  kainyną.  Laiškus pasirašė bendrovės  vadybininkas sakartveliška  (gruziniška) pavarde. Prisiminiau – Ignas Guralija. Iškart perspėjau ekologininkus, kad neprasidėtų. Tai kažkokie apsišaukėliai, nelegali įstaiga. Tegul pirmiausia parodo visus dokumentus, kad gali verstis tokia veikla, padirbėja, tik tada siūlo bendradarbiauti. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) netrukus patvirtino mano įtarimus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas  Saulius Daniulis.

Labai pasitiki savimi

Pasak S. Daniulio, tokių avantiūristų azartą kursto tai, kad „Ekoagros“ rinkliavos iš tiesų didokos.

„Tikslių „Ekoliuks“ nurodytų kainų neprisimenu, bet tikrai imtų mažiau. Ne tik „Ekoagros“ paslaugų kainos vargina ūkininkus. Visos lietuviškos ekologinio žemės ūkio taisyklės stabdo mūsų sektoriaus plėtrą. Kitos Europos Sąjungos šalys tiesiog perkelia į savo teisynus ES reglamentus, o Lietuvos valdžia dar užtepa ant jų storą suvaržymų ir draudimų sluoksnį. Dėl konkurencijos Lietuvai tikrai reikia dar vienos ar kelių ekologinio sertifikavimo   įstaigų. Bet pretendentai šio tikslo turi  siekti civilizuotai, kaip Žemės  ūkio rūmai. Tie vyrukai labai pasitiki savimi. Žada jau birželio mėnesį dalyti  sertifikatus. Leidimo dirbti šiemet „Ekoliuks“ tikrai negaus, gal po metų turės, bet tik įveikusi visus nelengvus akreditavimo etapus“, – aiškino ekologininkų vadovas.

Latvijoje nedygsta kaip grybai

Buvęs viešosios įstaigos „Ekoagros“ vadovas Antanas Makarevičius dabar yra Šiaurės Latvijos  Vidžemės krašto Priekulių kaime įsikūrusio Sertifikacijos ir testavimo centro direktorius. Dabartinė jo darbovietė per koronaviruso  pandemiją laikosi neblogai. Bet A. Makarevičiui taip pat  rūpi, kaip sekasi Lietuvos ekologiniams ūkiams ir juos tikrinančiai įstaigai. A. Makarevičių nustebino keistoji „teisėta ekologinio ūkininkavimo sertifikuotoja“ pasiskelbusi „Ekoagros“ varžovė. Buvęs „Ekoagros“ direktorius  „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad net  ir Latvijos ekologinės gamybos sektoriuje, kuris gerokai patrauklesnis ir laisvesnis negu lietuviškasis, sertifikavimo įstaigos nedygsta kaip grybai. Yra  tik dvi. Pagrindinė – LATSERT (Latvijos sertifikavimo centras).

Mėto pėdas

„Be Žemės ūkio ministerijos leidimo, Nacionalinio akreditacijos biuro patvirtinimo, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pritarimo, taip pat  be vienintelės tokio pobūdžio organizacijos Lietuvoje „Ekoagros“ direktorės parašo jokia nauja   ekologinių ūkių  sertifikavimo bendrovė negali atsirasti. Net išleidusi daug pinigų, toji „Ekoliuks“ nieko nelaimėtų. Pastebėjau, kad ant savo firminių  blankų paslaptingieji „ekologai“ kažkodėl bendrovės pavadinimą rašo vienaip („Ecolux“), kituose dokumentuose – kitaip („Ekoliuks“). Mėto pėdas. Bet visa tai muilo burbulas. Net ir aplinkiniais keliais akredituotis nepavyks. „Ekoliuks“ branduolys – buvusio „Ekoagros“ direktoriaus Gintauto Labanausko, kurį prie „Ekoagros“ vairo ŽŪM pastatė, kai  susidorojo su manimi, net nelaukusi, kol baigsis mano įgaliojimai, komanda. Kodėl buvusiam  ilgamečiui  Vidaus vandens kelių direkcijos vadovui taip parūpo sugrįžti į pelningą, šiuolaikinį ekologijos sektorių?“ – spėliojo A. Makarevičius.

Little girl picking strawberry on a farm fieldDu dešimtmečius sertifikuoja

„Ekoagros“ IV sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė perspėja ekologininkus ir norinčius taip ūkininkauti žemdirbius, kad, patikėję neaiškių  kompanijų rožiniais, atitrūkusiais nuo tikrovės pažadais „pigiau nei „Ekoagros“ sertifikuoti ūkius, rizikuoja netekti europinės paramos.

„ŽŪM labai išsamiai išaiškino susiklosčiusią padėtį. Neturiu ko pridurti. „Ekoagros“ Lietuvoje yra vienintelė įstaiga, į kurią ūkininkai gali kreiptis ekologinių sertifikatų ir gauti būtiną, reikalingą informaciją. Jau 23 metus, nuo tada, kai „Ekoagros“ įsteigta, tą sėkmingai ir darome“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino „Ekoagros“ darbuotoja.

Tik vienas „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas tikėjo, kad „Ekoliuks“ („Ecolux“) netrukus teisėtai galės varžytis su „Ekoagros“. Mindaugas Šimkūnas, kovo 20 d. įsteigęs „Ecolux“, bet vadovavęs bendrovei tik 11 dienų, kovo 31 d. pakeistas, tačiau iki šiol  svarbiausias „Ekoliuks“ reikalų tvarkytojas. M. Šimkūnas  anksčiau buvo Vidaus vandens kelių direkcijos  (tuo metu, kai jai vadovavo kitas buvęs „Ekoagros“ vadovas, garsus Kauno politikas Gintautas Labanauskas) gamybos direktorius. Paskui „Ekoagros“ direktoriaus patarėjas, pavaduotojas.

Kiti per mažai stengėsi

„Lietuviškos ekologinio žemės ūkio taisyklės, ES reglamentai, kai kurie žemės ūkio ministro įsakymai leidžia Lietuvoje veikti keliems sertifikuotojams. Teisės aktuose rašoma daugiskaita „sertifikavimo įmonės“. Niekur nekalbama tik apie vieną vienintelę. Neturime ŽŪM leidimo, bet paraiška Akreditacijos biurui jau parengta. Akredituotis tikimės gegužės mėnesį.  Laukia ilga ir sunki procedūra, bet mes nebijome. Kiti gal per mažai stengėsi, kad negavo teisės sertifikuoti ūkių.

„Ekoliuks“ personalas – jauni, bet patyrę, pasitikintys  savo jėgomis žmonės. Dalis mūsų darbuotojų – buvę „Ekoagros“ ekspertai, tikrintojai“, – „Ūkininko patarėjui“ labai optimistiškai pasakojo M. Šimkūnas.

Tokia produkcija nelaikoma ekologiška

Saulius  JASIUS

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas

Ministerijos  teisininkai nagrinėja, ar pagrįsti „Ekoliuks“ norai ir  ketinimai sertifikuoti ekologinius ūkius, o dabar galiojantys europiniai ir Lietuvos teisės aktai leistų privačiai bendrovei imtis tokios veiklos. Saviveiklos negali būti. Jeigu kokia nors bendrovė sumanytų pradėti medicininę veiklą, turėtų gauti  Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, o statyboms, remontams reikia Aplinkos ministerijos sutikimo.

Kauniečių įmonė  ŽŪM leidimo neturi.

Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugos patikėtos tik vienai kontrolės institucijai – VšĮ „Ekoagros“.

Įmonės, neturinčios tokiai veiklai reikalingo leidimo, išrašyti patvirtinamieji dokumentai nepripažįstami tinkamais, o juose nurodyta produkcija nelaikoma ekologiška. Rinkai pateikta tokios įmonės sertifikuota produkcija turėtų būti surinkta ir nepardavinėjama arba iš naujo pažymėta kaip įprastinė.

Tik „Ekoagros“ suteikti sertifikatai leidžia gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas