„Agrokoncernas“ pataria: žalingiausių kenkėjų kontrolė žieminiuose rapsuose

Daugiau kaip 100 įvairių vabzdžių rūšių priskaičiuojama rapsų pasėliuose. Vieniems vabzdžiams rapsų pasėliai yra laikina prieglauda perskrendant į kitus laukus, kitiems vabzdžiams tai – gyvenimo būdas. Šiuo metu rapsus pažeidžia daugiau kaip 15 vabzdžių rūšių. Šios kenkėjų rūšys pasiskirsčiusios per visą rapsų vegetacijos periodą nuo daigų iki ankštarų formavimosi tarpsnių. Dėl jų padarytos žalos kasmet patiriama derliaus nuostolių. Vidutiniškai derliaus nuostoliai gali siekti nuo 20 iki 50 proc.

Gali pasikartoti masinių antplūdžių

Vieni iš pagrindinių ir didžiausią žalą darančių kenkėjų rapsų pasėliams yra spragės, žiedinukai, gumbauodžiai ir paslėptastraubliai. Dėl neįprastai vyravusios šiltos ir švelnios žiemos kenkėjų plitimas, jų migracijos aktyvumas ir žalingumas bus problemiškas ir šį sezoną. Gali pasikartoti ir kitų kenkėjų masinių antplūdžių, susiklosčius palankioms sąlygoms jiems plisti ir nepalankioms rapsams augti, – pavyzdžiui, tokių kaip kopūstinė kandis, kuri 2019 metais masiškai išplito, pradėjus žieminiams rapsams bręsti. Gausus šių kenkėjų plitimas ir žala buvo matoma rapsų pasėliuose, kur insekticidai buvo pavėluotai purkšti butonizacijos tarpsniu ir nenaudoti apsaugai nuo ankštarų kenkėjų žydėjimo tarpsnio metu.

Kenkėjų kontrolė rapsų pasėliuose bus efektyvesnė, jei žinosime, kada kenkėjai plinta, kaip vystosi ir kaip kenkia augalams.

Pavasarį, sušilus dirvai iki 8–10 °C, iš žiemojimo vietų į rapsų laukus atskrenda kopūstinių stiebinių paslėptastraublių (Ceutorhynchus pallidactylus) suaugėliai. Pasimaitinusios vabalų patelės pradeda dėti kiaušinėlius į lapkočius, lapų gyslas ir stiebus. Besivystančios lervos maitinasi augalo audiniais. Įsigriaužusios į stiebą lervos išgriaužia takus rapsų stiebų viduje. Šis procesas trunka vidutiniškai iki 4 savaičių. Rapsams baigiant žydėti, lervos iš stiebų per padarytas angeles iškrenta į dirvą ir virsta lėliukėmis. Liepos mėnesį išsivysto nauji vabalai, kurie pasimaitinę ieško tinkamų vietų žiemoti, kad kitą pavasarį vėl skristų į rapsų laukus. Stiebinių paslėptastraublių lervų pažeisti augalai gelsta, praranda normalų audinių stangrumą ir elastingumą, sulėtėja jų vystymasis. Pažeistose vietose supleišėja stiebo audiniai ir į tokias vietas lengviau patenka grybinių ligų ar bakterinių puvinių infekcija.

Rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus), ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus obstrictus) ir ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae) plinta rapsų pasėliuose stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsnių metu (BBCH 39–59). Šių kenkėjų migracijos aktyvumas ir žalingumas labai priklauso nuo oro temperatūros. Vyraujant vėsesniems ir apsiniaukusiems orams kenkėjai iš lauko niekur nedingsta, tiesiog jie būna neaktyvūs, glaudžiasi po augalų lapais ar dirvos grumsteliais. Saulėtomis ir šiltomis dienomis, oro temperatūrai esant 15 °C ir daugiau, kenkėjai tampa labai aktyvūs ir žalingi. Rapsiniai žiedinukai žalingiausi rapsų butonizacijos tarpsniu, pažeidžia žiedinius pumpurus, kurie vėliau nubyra, lieka žiedkočiai, o žiedai ir ankštaros nesusiformuoja. Pastaraisiais rapsų auginimo sezonais rapsinių žiedinukų plitimas buvo labai mažas dėl vyravusių vėjuotų orų.

Ankštarų kenkėjų kontrolė yra sudėtinga

Rapsų ankštaroms vienu metu kenkia tiek ankštariniai paslėptastraubliai, tiek ankštariniai gumbauodžiai. Šių kenkėjų suaugėliai maitinasi ir poruojasi rapsų stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais (BBCH 39–59), o suaugėlių patelės kiaušinėlius pradeda dėti žydėjimo tarpsnio metu (BBCH 61–63), į besiformuojančias 2–4 mm ilgio ankštaras. Ankštarinio paslėptastraublio patelė ankštaroje padaro angelę ir padeda kiaušinėlius, į tą pačią angą deda kiaušinėlius ir ankštarinio gumbauodžio patelės. Vienoje pažeistoje ankštaroje paslėptastraublio lervų būna 1–2, o gumbauodžio priskaičiuojama dešimtimis. Ankštarinio paslėptastraublio lervos ankštaroje pragraužia sėklos epidermį ir maitinasi sėklos viduje, sunaikindamos keletą sėklų. Ankštarinio gumbauodžio lervos maitinasi ankštaros vidinės sienelės audiniais ir sėklomis ir taip sunaikina beveik visas sėklas ankštaroje. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta ir ankščiau bręsta. Paukščiai ieškodami lervų išlukštena pažeistas ankštaras, o drėgnesniu periodu apninka saprofitai.

Sąraše – naujas insekticidas

Kenkėjų kontrolei rapsuose naudojamos įvairios prevencinės priemonės, viena iš pagrindinių yra insekticidų naudojimas. Tačiau ne visais atvejais insekticidų veiksmingumas vertinamas teigiamai. Kodėl taip atsitinka? Šiandien paslėptastraublių apsaugai rapsuose yra registruota plataus veikimo spektro 15 insekticidų. Didžioji dalis šių produktų veikliosios medžiagos priklauso piretroidų grupei (IRAC 3A). Dažnas tos pačios veikliosios medžiagos naudojimas didina atsparumo kenkėjams riziką. Dalis rinkoje esančių piretroidų grupės insekticidų yra naudojami daugiau kaip 20 metų. Piretroidų grupei priklausančios veikliosios medžiagos vyraujant aukštai temperatūrai greitai skyla, o tokiomis sąlygomis fiksuojami ir kenkėjų masiniai antplūdžiai. Tirpalo sudėtis, jo paruošimas ir purškimo kokybė taip pat turi įtakos insekticidų veiksmingumui. Tai tik dalis atsakymų, kodėl yra mažas insekticidų veiksmingumas.

Šiais metais žalingiausių kenkėjų apsaugai rapsuose skirtų insekticidų sąrašą papildė naujas piretroidų grupei priklausantis insekticidas NEXIDE® CS, kurio veiklioji medžiaga yra gama cihalotrinas 60 g/l. Produktas NEXIDE® CS registruotas nuo rapsinių ir kryžmažiedinių spragių, rapsinių žiedinukų, ankštarinių paslėptastraublių ir ankštarinių gumbauodžių. Insekticidą NEXIDE® CS galima naudoti nuo daigų tarpsnio iki žydėjimo tarpsnio pabaigos (BBCH 10–69). Šio insekticido vienas iš privalumų yra produkto forma – tai mikrokapsulių suspensija. Veiklioji medžiaga, esanti mikrokapsulėje, tampa stabili, sustabdomas greitas skilimo procesas, veikiant UV spinduliams ir aukštesnei nei +25 °C temperatūrai, prailginamas produkto veiksmingumas. Po purškimo praėjus 30 min. lietus nebeturi neigiamos įtakos NEXIDE® CS efektyvumui.

Insekticidų veiksmingumą galime padidinti juos naudodami tuomet, kai pasiekiamas kenkėjų žalingumo slenkstis.

•  Kiekvienam purškimui reikia naudoti insekticidus su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis.
•  Sudarant purškimui insekticidų mišinius vertėtų rinktis skirtingas veikliąsias medžiagas.
•  Atkreipkite dėmesį ir į insekticidų formą.
•  Purškimo metu atkreipkite dėmesį į paruošto tirpalo pH kiekį, optimalus pH yra 5,5–6,0.

Žieminiuose rapsuose kenkėjų plitimo ir migracijos aktyvumo pikai fiksuojami, kai augalai pasiekia butoniazacijos tarpsnio vidurį (BBCH 55), tuomet butonai būna pakilę virš lapų ir prasiskleidę. Tokiu tarpsniu labai gerai matomi kenkėjai, juos lengviau atpažinti ir suskaičiuoti, kad nustatytume žalingumo ribą.