Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Ant viryklės pupsi alembikai…

2020/08/20


Kuo toliau, tuo labiau distiliavimas asocijuojasi jau ne su velnio lašiukais, o su hidrolatų gamyba. Mėgstančios natūralumą namuose, norinčios pažinti, išmokti, atrasti naujų dalykų moterys įsigyja alembikus ir pasikaišiusios padurkus pradeda žoliauti. Ir ne vien dėl to, kad norėtų būti gražesnės, turėti skaistesnę odą. Hidrolatų naudojimo paskirtis kur kas platesnė. Apie juos papasakos Jolita Bujokienė ir visuomenės sveikatos specialistė, aromaterapeutė Aistė Morkūnienė. Kokį alembiką pasirinkti, patars Danutė Jokubauskienė.

Nijolė BARONIENĖ

Visai šeimai, ir ne tik

Kaip ir dauguma norinčiųjų sveikai gyventi, kaunietė Aistė Morkūnienė hidrolatus pirmiausia pradėjo gaminti sau. „Labai greitai supratau, kad reikia žinių. Pradėjau domėtis, rinkti informaciją, važiavau į kursus pas patyrusius hidrolatų gamintojus“, – sakė Aistė. Ir tik supratusi, kad turi užtektinai žinių, hidrolatus pradėjo siūlyti ir kitiems. Pasak A. Morkūnienės, alembikas galėtų būti kiekvienos moters namuose. Naudoti jį galima visais metų laikais, nes Lietuvoje daug spygliuočių, kuriuos taip pat galima panaudoti. Būdama visuomenės sveikatos specialistė Aistė pastebi, kad ne visada reikia griebtis vaistų. „Nusiraminti kuo puikiausiai padės keli šaukšteliai levandų ar mėtų hidrolato. Juos įpilame į vandenį ir išgeriame. Jei susižeidėme, galime naudoti antiseptinių savybių turinčių augalų hidrolatus, tokius kaip čiobreliai, jiems giminingi raudonėliai, jonažolės. Žaizdas puikiai įveikti padės ir spygliuočių spyglių hidrolatai“, – sakė pašnekovė. Anot jos, turint 5 l talpos distiliavimo aparatą, vadinamą alembiką, hidrolatų galima pasigaminti tiek, kad užteks visai šeimai. Liks ir draugams dovanoti per Kalėdas ar gimtadienius. Turint daugiau stebuklingu laikomo distiliuoto ir veikliosiomis augalų medžiagomis praturtinto vandens juo galima gaivinti ne tik veidą, bet ir visą kūną. Ypač tai gerai daryti po pirties, kai oda švari. „Man hidrolatų gamyba – atradimas. Pasinėrusi į augalų pasaulį, į jų kvapų jūrą supratau, kokioje nuostabioje šalyje gyvename, kiek daug turime augalų, kurie, regis, tik ir laukia, kad galėtų tarnauti kilniam tikslui – žmogaus sveikatai ir grožiui“, – pasakojo aromaterapeutė. Sumaniusiems gaminti hidrolatus savo reikmėms ji pataria pradėti nuo 5 l talpos alembiko.

Darnoje su gamta

Į magišką hidrolatų gamybos pasaulį pasinėrė ir teisės studijas baigusi Jolita Bujokienė. „Kai įsikūrėme sodyboje Ukmergės rajone, supratau, kad gyvenu taip, kaip turėtų gyventi kiekvienas žmogus, – harmonijoje su gamta“, – sakė basa po namų kiemą ir aplinkines pievas vaikščiojanti Jolita. Labiausiai ji džiaugiasi, kad basakojai auga ir abu jos sūnūs – Mindaugas ir Saulius. Jie padeda mamai rinkti augalus, smulkinti ir džiovinti. Berniukų nestebina, kad ant viryklės ne tik puodai su sriuba, bet ir blizgantis alembikas įsitaiso. „Žinių apie hidrolatų gamybą galima lengvai rasti. Vis dėlto, tai, ką daro kiti, norisi išbandyti ir pačiam. Tarkim, kam nors nepatinka laukinių morkų kvapas, o man jis kaip tik labai įdomus. Sodyboje auga liepos, tad pasidariau ir jų žiedų hidrolato“, – sakė Jolita. Vos tik kas nors ima žydėti, pasak moters, kyla noras prisirinkti žaliavos ir dėti į alembiką. Jolita įsitikino, kad kai kurių augalų kvapas bręsta. Pavyzdžiui, bijūnai gardžiai kvepėti ima tik po kelių mėnesių. „Kvapai turi bręsti. Jie skiriasi priklausomai nuo laiko. Naujausi mano bandymai – diemedis ir pankolinė kinmėtė, vadinamasis anyžinis lofantas. Jų kvapai nenuvylė“, – sakė pašnekovė. Kol kas Jolita hidrolatus gamina mažais kiekiais, daug jų padovanoja, išmaino į ką kitą. Paklausta, kokių klaidų padarė, sakė, kad pradedančiosios gaminti hidrolatus nepastebi, kad nebėra vandens, ir prisvilina alembiko dugną. Tuomet viską tenka pilti lauk. Svilėsio kvapo nepanaikinsi. Ilgainiui atsiranda įgūdžiai. Ant krosnies dėti alembiko nepatartina. Tinka tik elektrinė kaitlentė arba dujos. „Dujos pigiau nei elektra. Verta įsigyti kelioninę dujinę. Tuomet, pavyzdžiui, plaukdamas baidarėmis sustoji pailsėti ir kartu pasidarai iš pakeliui, paupiuose surinktų augalų hidrolato. Ir smagu, ir naudinga“, – patarė Jolita.

Visą straipsnį kaitykite žurnale  Nr. 16

Dalintis

2024/03/29

„Lifosai“ siekiant atnaujinti gamybą, neatmetama ir konservavimo ar pardavimo galimybė

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateities perspektyvos vis dar lieka neaiškios, tačiau realiai neveikianti bendrovė toliau perka kai kurias žaliavas.
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...