Briuselyje pristatytas naujas Bendrijos biudžetas

Griūvanti darbotvarkė

Biudžeto komisaras Piotras Serafinas, vienas iš nedaugelio asmenų Briuselyje, glaudžiai susijusių su šiuo paketu, turėjo informuoti europarlamentarus apie šį paketą 12.30 val., tačiau pasirodymas buvo atidėtas iki 14.00 val., o tuomet ir šis laikas buvo atšauktas.

Vėliau pasirodė informacija, jog P. Serafinas Europos Parlamente neturėtų pasirodyti anksčiau nei 15.30 val. (Žinoma, komisaras nepasirodė ir šiuo laiku), nors pačių komisarų kolegijos posėdis prasidėjo apie 12.45 val. Visa tai priminė moksleivius, paskutinę akimirką mokyklos koridoriuje ant palangės darančius namų darbus.

Pagaliau, 16.30 EK pirmininkė sušaukė visus komisarus biudžeto pasirašymui.

Protestai Briuselyje

Visiems įtemptai laukiant ES biudžeto pristatymo, ūkininkų asociacijos mitingavo prie Europos Parlamento, reikšdamos griežtą nepritarimą Europos Komisijos siūlymui sujungti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) su ES sanglaudos fondu į vieną „superfondą“.

Kelių ES valstybių narių ūkininkų asociacijos žygiavo link Briuselio Šumano žiedinės sankryžos, kur surengtas protestas priešais Europos Komisijos pastatą.

Demonstracijos metu buvo sakomos kalbos ir iškelti transparantai, įskaitant skėtinės organizacijos „Copa-Cogeca“ plakatą: „Nėra biudžeto > Nėra BŽŪP > Nėra ūkininkų > Nėra saugumo“. Grupė tikisi, kad bus nepritarta siūlomam ES žemės ūkio finansavimo mažinimui ir restruktūrizavimui.

Airijos ūkininkų lyderis Francis Gormanas siūlomą ES biudžetą pavadino „spyriu į dantis“ ir kritikavo Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen už ūkininkų nustūmimą į šalį po plačiai paskelbto strateginio dialogo.

Tuo pat metu apie 100 Italijos „Coldiretti“ asociacijos narių susirinko Liuksemburgo aikštėje, mojavo transparantais ir skandavo šūkius, tokius kaip „Europa – ne Vonderlandas“, taip užsimindami apie Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

„Kiekvienoje pasaulio dalyje kiekviena valstybė didina žemės ūkio išteklius, nes žemės ūkis yra susijęs su socialine situacija. Europoje mes mažiname išteklius ir sukuriame labai pavojingą precedentą, nes BŽŪP sujungiame į vieną fondą su sanglaudos ir žuvininkystės sektoriais“, – „Euractiv“ sakė „Coldiretti“ nacionalinis prezidentas Ettore Prandini. „Mums tai yra ir pavojinga, ir nepriimtina, ir mes norime tai pakeisti“, – pridūrė jis.

Pasak „Coldiretti“, prie demonstracijos taip pat prisijungė nuo 200 iki 300 protestuotojų iš daugelio valstybių narių.

Svarbiausi skaičiai

„Politico“ nelaukė, kol komisarai viską apsvarstys ir paskelbė EK biudžeto projektą laikotarpiui nuo 2028 m., kurio suma siekia 1,717 trilijono eurų.

Dokumente numatytas kelių milijardų dolerių paramos fondas Ukrainai. Tikimasi, kad ES išlaidos padidės nuo 1,1 proc. iki 1,23 proc. bendro nacionalinio produkto (BNP).

Tačiau šią popietę paskelbti nauji biudžeto projekto duomenys rodo, kad kitas ilgalaikis ES biudžetas išaugs iki 1,985 trilijono eurų, Jei šis skaičius bus patvirtintas, ES biudžetas padidės iki 1,26 proc. BNP, o 168 mlrd. eurų bus nukreipti COVID-19 atkūrimo fondo skolai padengti.

Šiuo metu akivaizdu, kad Europos Komisijoje vyksta aršios diskusijos dėl galutinių skaičių, o nauji skaičiai gali būti tik svarstomas scenarijus.

Iš visos sumos 1 trilijonas eurų būtų skirta ūkininkams, sienų valdymui ir skurdesnių regionų rėmimui. Tačiau būsimame septynerių metų ES biudžete bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) numatytos lėšos šiuo metu nesiekia ir 300 mlrd. eurų. Nors, kaip minėta, šie skaičiai gali keistis, bet jeigu jie pasitvirtins, tai reikštų reikšmingą apkarpymą, lyginant su 2021–2027 m. skirtais 386 mlrd. eurų.

590 mlrd. eurų – Europos pramonės konkurencingumo didinimui. Beje, šiems tikslams Ursulos von der Leyen numatytam pramonės politikos fondui būtų skirta 450 mlrd. eurų.

Be to, užsienio politikai, remiantis projektu, būtų skirta 215 mlrd. eurų.

U. von der Leyen siūlo keisti biudžeto prioritetus – mažinti tradicinių sričių, tokių kaip žemės ūkis, dalį inovacijų ir gynybos naudai.

Siekdama padengti ES skolą po pandemijos, EK planuoja įvesti tris naujus mokesčius: tabako gaminiams, elektroninėms atliekoms ir didelėms įmonėms, kurių apyvarta viršija 50 mln. eurų. Viso to esą reikia, kad būtų grąžinta bendra skola po COVID-19 pandemijos, o metinės ES skolos aptarnavimo išlaidos sieks nuo 25 iki 30 milijardų eurų.

Kursto neramumus

Kaip informuoja portalas nieuweoogst.nl, pastaraisiais mėnesiais gandai, kad atskiras BŽŪP biudžetas bus sujungtas su valstybių narių biudžetais, kurstė neramumus tarp ūkininkų organizacijų. Jos baiminosi, kad tai reikš bendro elemento ES žemės ūkio politikoje ir vienodų sąlygų Europos Sąjungoje pabaigą.

Nutekėjusiuose pasiūlymuose teigiama, kad nuo 2028 m. valstybės narės vis tiek gaus savo biudžetus, tačiau Briuselis nustatys eilę reikalavimų, kaip jie bus panaudojami. Europos Komisija pateiks rekomendacijas kiekvienai valstybei narei. Jose daugiausia dėmesio bus skiriama pajamų rėmimui, jauniesiems ūkininkams, klimatui, biologinei įvairovei, gyvūnų gerovei, atsparumui, prieigai prie inovacijų ir skaitmeninei pertvarkai.

Valstybės narės taip pat privalės teikti finansinę paramą ūkininkams klimato kaitos priemonėms, tokioms kaip vandens išteklių valdymas ir anglies dioksido kaupimas. Be to, pagrindiniai naujosios žemės ūkio politikos prioritetai turėtų būti dirvožemio sveikata, ekologinis ūkininkavimas, kraštovaizdžio išsaugojimas ir cheminių augalų apsaugos priemonių laipsniškas atsisakymas.

Regionuose, kuriuose kyla nitratų problemų, valstybės narės privalės remti ūkininkus, plečiančius gyvulininkystės ūkius arba pereinančius prie kitų žemės ūkio formų. Dėl senėjančios Europos žemės ūkio populiacijos paramos biudžetai labiau perkeliami į jaunus ir naujus ūkininkus bei mažus šeimos ūkius. Tai esą turėtų užtikrinti ilgalaikį Europos aprūpinimą maistu.

Pagal ankstesnį daugiametį biudžetą, kuris galios iki 2027 m. pabaigos, BŽŪP sudarė trečdalį viso ES biudžeto. Po naujų biudžeto pasiūlymų pristatymo derybos pirmiausia prasidės su valstybėmis narėmis, o vėliau su Europos Parlamentu. Galutinio susitarimo tikimasi dar po pusantrų–dvejų metų.

Parengė Ričardas Čekutis