Ar Rietavo „mokslinyčia“ sulauks atgimimo?

Greitai metai, kai Rietave vykusios konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją atkurti šiame mieste profesinę žemės ūkio mokyklą. Rietavo žemės ūkio mokykla buvo pirmoji tokia carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje: ją XIX a. viduryje įkūrė kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis, tuo metu mokykla vadinta „Ūkininkystės mokslinyčia“. Jos pavadinimas ne kartą keitėsi, 2014 m. Rietave buvo švenčiama jau Žemaitijos kolegija vadintos mokyklos 155 m. sukaktis, o po dvejų metų šią švietimo įstaigą kaip savarankišką panaikino ją prijungiant prie Plungės technologijų ir verslo mokyklos (TVM).

Kokia situacija šiandien? Ar konferencijos rezoliucija sulaukė kokio nors atgarsio?

Diskusija – su ašaromis akyse

Prisiminus pernykštėje konferencijoje vykusias diskusijas apie galimybę atkurti pirmąją Lietuvos žemės ūkio mokyklą, atmintyje iškyla buvusių jos auklėtinių emocijos, nuoširdus siekis atgaivinti šią mokymo įstaigą, kai kurie konferencijos dalyviai kalbėjo net ašarodami. Vienas konferencijos iniciatorių, šios mokyklos auklėtinis, buvęs Seimo narys ir buvęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, žurnalistas Gintautas Kniukšta su ašaromis akyse kalbėjo apie misiją, kurią būtina atlikti – sugrąžinti Rietavui ir visam šiam regionui žemės ūkio mokyklą. G. Kniukšta prisiminė atvykęs čia būdamas 14 metų, mokykla išmokiusi jį atsakomybės ir pareigos, čia gavo svarbių žinių ir įgijo sceninių gebėjimų.

Buvęs Seimo narys Jonas Jagminas sovietmečio laikais vadovavo Rietavo žemės ūkio technikumui. Jis sakė nesuprantantis, kaip buvusiai švietimo ministrei kilo ranka vienu brūkštelėjimu uždaryti šią mokyklą. J. Jagminas prisiminė, kad jo vadovavimo laikais mokykla buvo suremontuota, pastatyta Sauslaukio gyvenvietė, nutiesta 80 km vidaus kelių, kuriais ir šiandien naudojasi ūkininkai. Lektoriaus manymu, švietimo sistema Lietuvoje pašlijo todėl, kad į ministrų kėdes buvo susodinti atsitiktiniai valdžios pakeleiviai, dėję parašus negalvodami apie pasekmes ir apie tai, kuo baigsis toks eksperimentas su valstybe, su jaunais žmonėmis ir ateitimi.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 114, p. 5