Duonelė gardi, bet gali tapti per brangi

Bus priversti branginti

Grūdus malančių ir duoną kepančių, makaronus gaminančių įmonių atstovai su „Ūkininko patarėju“ pasidalijo žiniomis ir įžvalgomis apie labai išbrangusių grūdų, didėjančių kitų kaštų bei geopolitinės situacijos poveikį produkcijos gamybos apimtims, paklausai, kainai. „Dėl esamos situacijos, kai padidėjęs ilgesnio galiojimo maisto produktų pirkimas, šiuo metu jaučiame pakilusią mūsų produkcijos – miltų, makaronų, dribsnių ir kt. – paklausą. Ją realizuojame Lietuvos ir eksporto rinkose. Manau, artimiausiu metu jų paklausa dar didės, – teigė grūdų perdirbimo įmonės „Malsena plius“ vadovas Marius Dužinas. – Grūdus perkame grūdų biržos (MATIF) kaina. Ji, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjusi beveik dvigubai. Prieš metus grūdus pirkome už 180–195 Eur/t, dabar už juos mokame 380–400 Eur/t. Dėl dabartinės rinkos situacijos, kurią lėmė karinis konfliktas Ukrainoje, rekordines aukštumas pasiekė ne tik pagrindinės mūsų įmonės žaliavos – grūdų – kainos.

Labai padidėjo ir energetikos, logistikos, pakavimo medžiagų, kitų žaliavų kainos. Dėl to esame priversti kelti ir savo gaminamos produkcijos kainas.“

Pašnekovas, paklaustas, ar žmonės įpirks duoną, makaronus, kitus gaminius iš miltų, kai grūdai ir kiti šių produktų gamybos kaštai labai išbrangę ir, kaip girdėti, dar labiau brangs, atsakė taip: „Šių produktų gamintojai, atsižvelgę, kad rinkoje brangsta energijos, logistikos ir visų pagrindinių žaliavų kainos, bus priversti didinti tiekimo kainas. Ar brangs grūdai, sunku prognozuoti, nes dabartinė situacija grūdų biržoje labai chaotiška, jai įtaką daro daugybė globalių veiksnių.“

Privalės reaguoti 

„Nežinia, kaip didėjančios grūdų, kuro, elektros ir kitos kainos atsilieps mūsų įmonės gamybos apimtims. Jos priklausys ne vien nuo miltų, bet ir nuo kitų produktų kainų, taip pat – nuo vartotojų įpročių keisti vienus produktus kitais. Tikimės, kad mažinti gamybos apimčių nereikės, – ŪP sakė grūdų ir kitų žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės „Kauno grūdai“ maistinių produktų verslo vadovas Ignas Gucevičius. – Mūsų įmonės produktų kainas koreguojame atsižvelgdami į žaliavų, energetikos kainas, darbo užmokestį bei kitus komponentus, kurie reikalingi pagaminti galutinį produktą. Deja, pastaruoju metu vyksta dideli kainų pokyčiai. Į juos dauguma gamintojų privalės reaguoti, norėdami užtikrinti savo įmonių veiklos tęstinumą.“

Pasak pašnekovo, ar prekės įperkamos, lemia ir žmonių perkamoji galia – ne tik produktų kainos. „Tai lemia daugybė ekonominių procesų. Juos spėlioti nebūtų teisinga. Mes, gamintojai, stengiamės kurti ir pasiūlyti rinkai produktus, kurie būtų įperkami ir reikalingi, – tikino I. Gucevičius. – Be makroekonominių ir kitų procesų, mūsų įmonėje gaminamų miltų ir kitų produktų kainą lemia ir geopolitiniai įvykiai, kurių tolimesnės eigos numatyti šiandien niekas negali. Tad sunku spėlioti, kiek dar brangs gaminiai.“

Brangsta grūdai – brangs ir miltai     

„Grūdai – biržinis produktas. Jų kainos labai sukilo po vasario 24 d., kai prasidėjo karas Ukrainoje. Šiuo metu maistinių kviečių kaina svyruoja. Pavyzdžiui, vieną praėjusios savaitės dieną jie kainavo 380 Eur/t, kitą – 400 Eur/t. Iki šio karo kviečių kaina buvo 250 Eur/t, taigi 30–40 proc. didesnė nei pernai. Tiems, kurie gamina miltus ir iš jų kepa duoną, gamina kitą produkciją, bus labai sunku. Juk kylant kainoms, mažės žmonių perkamoji galia“, – svarstė produkciją iš grūdinių kultūrų gaminančios Latvijos įmonės „Dobeles dzirnavnieks“ padalinio „Dobele Lietuva“ pardavimų direktorius Romanas Stanislovaitis.

Pasak jo, lig šiol apie 30 proc. Europoje suvartojamų grūdų užaugino Rusija ir Ukraina. Nors nuo minimo karo pradžios uždrausta iš Rusijos eksportuoti grūdus į ES ir kai kurias kitas šalis, o Ukraina per naująjį sezoną gali jų užauginti mažiau, mūsų šalyje grūdų turėtų užtekti ir duonai, ir kitiems gaminiams. Lietuva kasmet užaugina apie 6 mln. t grūdų, iš jų – 5 mln. eksportuoja. Šalies poreikiams reikia 1 mln. t grūdų.

„Nemanau, kad Lietuvoje neturėsime grūdų. Tačiau juos pirksime biržos kaina. O biržoje jų kaina kol kas kyla. Po truputį brangsta ir miltai“, – redakcijai teigė R. Stanislovaitis. Pasak jo, miltus, kaip ir duoną, makaronus, kitus miltinius gaminius dabar sunku parduotuvėse branginti, mat galioja išankstinės įvairios trukmės sutartys tarp gamintojų ir prekybininkų. Jose nurodytos fiksuotos kainos pusės metų ar 1–2 mėnesių, kitu laikotarpiu. Be to, jei gamintojas nori pabranginti produktą, privalo apie tai informuoti pardavėją prieš mėnesį.

„Be abejo, prekybos centrai nenorės didinti miltų, duonos, makaronų, kitų produktų iš miltų kainų. Bet, kiek brangsta grūdai, teks branginti ir miltus“, – neabejojo R. Stanislovaitis ir primena, kad iki karo Ukrainoje mūsų šalies kepyklos miltus pirko už 350 Eur/t, dabar perka už 550 Eur/t. Štai šią savaitę, palyginti su praėjusia, kai kuriose šalies parduotuvėse miltai, duona ir jos gaminiai brangesni 5–15 ct.

Baugina prognozė 

„Dabartinė situacija nepalanki visam grūdų perdirbimo bei duonos kepimo, kitų produktų gamybos iš miltų verslui“, – ŪP tvirtino kepyklos „Biržų duona“ direktorius Andrius Kurganovas.  Pasak jo, nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios vien grūdai pabrango 60–70 proc. Jų kaina tiesiogiai lemia ir miltų kainą. Nuo praėjusio rudens miltai pabrangę 30 proc.

„Biržų duona“, kaip ir visos duonos kepimo įmonės, brangiau moka ir už kitas žaliavas duonai kepti: rapsų ir saulėgrąžų aliejų, kmynus, druską ir kt. Jų kaina nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios taip pat padidėjusi. Duonos ir jos gaminių kepėjus slegia ir labai pabrangęs dyzelinas, būtinas logistikai, bei kainų aukštumas pasiekusios dujos, elektra. Pasak A. Kurganovo, dujos – pagrindinis jo vadovaujamos įmonės energetinis resursas: jas naudojant kepama duona. Baugina prognozė, kad nuo balandžio jos brangs dar apie 70–80 proc. 

Nežinia, kas bus gegužę, birželį

„Biržų duona“ negali savo resursais „pavežti“ brangstančių žaliavų ir dujų, elektros, degalų. Todėl kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje mūsų įmonėje kepama duona turėtų pabrangti apie 11–12 proc. (10–15 ct.). Kol kas nepakėlėme gaminių kainų. Jų didinimo procesas nėra paprastas. Apie ketinimą didinti kainas reikia iš anksto įspėti prekybos tinklus, derėtis su jais. Šiuo metu deramės. Prekybos tinklai supranta, kad didinti duonos ir jos gaminių kainas – neišvengiama, nes priešingu atveju juos kepančios įmonės bankrutuotų“, – teigė „Biržų duona“ vadovas. Jis nedrįsta spėti, kas bus gegužę, birželį, kai baigsis duoną kepančių įmonių sutartys su prekybos tinklais bei miltų tiekėjais. Vidutinė šių sutarčių trukmė – 3 mėnesiai. Pašnekovas sako iš gamintojų girdėjęs, jog gegužę ir birželį miltų kaina gali būti 60–70 proc. didesnė nei dabar. Tad ir duonos kaina gali dar kartą didėti.  

„Miltai – pagrindinė žaliava duonai kepti. Brangstant miltams, brangsta ir duona. Vis dėlto, miltams pabrangus 60–70 proc., duona neturėtų brangti tiek pat. Nemanau, kad ji taps „auksinė“ – neįperkama. Tikėtina, Lietuvoje užauginti grūdai bus saugomi savai rinkai – visi nebus išvežti“, – vylėsi A. Kurganovas ir pridūrė, jog jo vadovaujama įmonė Ukrainai duonos jau nuvežė 3 kartus.

Autorės, „Kauno grūdų“, „Malsenos“ ir „Biržų duonos“ nuotraukos

2022.03.19