Graikijos žemės ūkio ministras: BŽŪP žalius planus koreguoja karas Ukrainoje

Planai, kuriuose išdėstyti būdai, kaip Europos Sąjungos (ES) šalys ketina pasiekti ES reformuotos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 9 tikslus, praėjo pirmąjį Europos Komisijos (EK) įvertinimo etapą. Neseniai vykdomoji valdžia valstybėms narėms išsiuntė apžvalgas su pirmosiomis pastabomis. Komentaruose ypač akcentuojamas valstybių poreikis prisitaikyti prie besikeičiančios padėties Europoje po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. EK pastabose Lietuvai teigiama, kad pastangos mažinti priklausomybę nuo importo kai kuriuose sektoriuose, pvz., baltymingų augalų, yra vertinamos palankiai. Tačiau Lietuva raginama plačiau paaiškinti, kaip plane bus sprendžiamas poreikis užtikrinti tvarų našumo augimą, ir parodyti, kaip intervencijos strategija ilgainiui padidins ūkių pajamas. Susidaro įspūdis, kad šiam pagrindiniam uždaviniui spręsti užmojai yra per menki, o EK tarsi pati nurodo pretekstą, kodėl strateginis planas turi būti koreguotas našumo, t. y. gamybos ir pajamų didinimo linkme.

Graikijos žemės ūkio ministerija buvo labai nuovoki – tai suprato greitai. Kaip ši šalis planuoja pertvarkyti savo BŽŪP strateginį planą, atsižvelgdama į karą Ukrainoje ir siekdama sustiprinti atsparumą, išplėsti ūkininkų finansų bei rizikos valdymo priemones, interviu portalui EURACTIV pasakojo Graikijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Georgios GEORGANTAS.

es, ek, bzup, ukraina

– Gal galėtumėte apžvelgti kai kurias EK pastabas dėl Graikijos nacionalinio strateginio plano?

– Šiose pastabose daugiausia dėmesio skiriama būtinybei pritaikyti visų valstybių narių strateginius planus prie naujų aplinkybių, susidariusių dėl karo Ukrainoje, nes tuo metu, kai jie buvo pateikti, šis įvykis, sukėlęs reikšmingas pasekmes, įskaitant žemės ūkio ir maisto produktų sektorių, dar nebuvo įvykęs. Komentarai taip pat apima didesnio susirūpinimo aplinka temas ir veiksmingesnį mūsų strateginiame plane numatytų politikos priemonių derinimą, taip pat ir susietosios paramos.

– Ar buvo diskutuojama apie plano pokyčius ar net papildymus, siekiant susidoroti su karo Ukrainoje pasekmėmis?

– Karas Ukrainoje sužadino tiek mūsų Vyriausybės, tiek ES politinius refleksus, kad galėtume nedelsiant ir veiksmingai pasiūlyti tvarius sprendimus svarbiausiais klausimais. Tai apima tokias temas kaip energetinis savarankiškumas ir atsinaujinanti energetika, sąnaudų mažinimas, investuojant į naujas ir skait­menines technologijas, kolektyvinių gamintojų organizacijų kūrimosi skatinimas, stiprinant jų pozicijas vertės grandinėje, ir finansinių bei rizikos valdymo priemonių plėtra, siekiant apsaugoti gamintojų pajamas dėl nenumatytų egzogeninių krizių, įskaitant ekonomines, aplinkos, epidemiologines ir kt. Būtent šias galimybes ketiname išplėsti ir integruoti į savo strateginį planą, kad toliau stiprintume paramos mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojams priemonių rinkinį pagal naująją BŽŪP.

– Kaip Graikija ketina pasinaudoti naujomis, EK neseniai suteiktomis lankstumo priemonėmis, tarp kurių – ir nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo aplinkos apsaugos priemonių?

– Europoje jaučiamas didelis susirūpinimas dėl žemės ūkio žaliosios orientacijos, kyla abejonių dėl ES aprūpinimo maistu saugumo ir pakankamumo tęsiantis karui Ukrainoje. Turiu pripažinti, kad tokia kritika jau buvo išsakyta ir gamintojų strateginių planų viešojo svarstymo etape. Tai rodo, kad reikia užtikrinti subalansuotą naujosios BŽŪP tikslų siekimą, atsižvelgiant į nūdienos ekonomines, aplinkos ir socialines ambicijas. Todėl reikalingas holistinis vystymosi metodas, pagal kurį žemės ūkis ir aplinka vienas kitą papildytų, kad būtų sudarytos tvarios gamybos sąlygos ir užtikrintas maisto pakankamumas bei saugumas, naudojant visus turimus finansinius instrumentus ir priemones, tiek ES, tiek nacionalines, kurias jau aktyvavome, kad paremtume savo žemdirbius šioje sudėtingoje situacijoje.

– Viena problemų, kuri ypač rūpi žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui, yra aprūpinimas maistu. Kalbant apie Graikiją, ar esate ramūs dėl savo šalies gyventojų aprūpinimo maistu?

– Graikijoje nėra maisto saugumo problemų. Laiku ėmėmės visų būtinų priemonių, siekdami išvengti rizikos. Padėjome įveikti biurokratines kliūtis, kad per alternatyvias rinkas galėtume kompensuoti importo iš Rusijos ir Ukrainos netektis. Kas penketą dienų registruodami atsargas, užkertame kelią bet kokiai spekuliacijai rinkoje. Kartu skatiname didinti minkštųjų kviečių ir kukurūzų gamybą, įtraukdami šiuos produktus į susietosios paramos schemą, taip pat auginimą valdose, kuriose deklaruojamas pūdymas ar žalinimas, neprarandant šiose programose numatytų privilegijų. Taip pat saulėgrąžų aliejaus gamintojai mane patikino, kad padidins saulėgrąžų auginimą, kad ir šioje srityje nekiltų problemų, nors atsargų užtenka, net jei penketą mėnesių neįvežtume nė litro.

– O koks platesnis problemų vaizdas?

– Mes padengėme kukurūzų ir minkštųjų kviečių importo netektis, įsiveždami jų iš ES šalių – Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Prancūzijos. Taip pat iš Kanados, kitų ES nepriklausančių šalių. Tad apsirūpinimo maistu problemos nėra ir nebus. Kova vyksta kainų lygmenyje, kad jas būtų galima suvaldyti ir kainos pradėtų kristi. Tad manau, kad apsirūpinimo maistu procesuose pradeda veikti rinkos savireguliacijos mechanizmai ir netrukus sulauksime teigiamų rezultatų.

 

Redakcijos nuotrauka

2022.04.28

Parengė ŪP

Susijusios temos – skaitykite: Ukraina; karas; Europos komisijaparama