Vyndarystės verslas: labiausiai norimas – rabarbarų vynas

Ir užaugina, ir perdirba

Pasak D. Jurgaičio, vos ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti Lietuvos vyndarius, vyną gaminančius būtent iš uogų ir vaisių. Žmonės apskritai nesiryžta užsiimti produkcijos perdirbimu. Užaugina, parduoda – ir tiek rūpesčių.

Prieš kelerius metus, nusprendęs imtis uogininkystės verslo kaime, D. Jurgaitis pasodino laukelį aviečių. Pirmąjį sezoną avietės užėmė 1 ha, kitais metais avietyną praplėtė dar 60 arų. Su gyvenimo drauge bei verslo partnere A. Šimkute uogininkas-verslininkas neilgai trukus sumanė avietes perdirbti, o ne vien parduoti šviežias. „Avietė – jautri uoga. Tik nuskintą, tą pačią dieną turi realizuoti. Bet ne visada tai pavyksta.

Todėl iš likusių aviečių virėme uogienę, džemą. Vėliau įsigijome liofilizatorių, kad galėtume uogas išdžiovinti šalčiu. Taip šaldėme ne tik savo užaugintas avietes, bet ir iš kitų ūkininkų įsigytas uogas bei vaisius“, – apie verslo kaime pradžią pasakojo pašnekovas.

Šaldydamas ir džiovindamas uogas bei vaisius, D. Jurgaitis brandino mintį užsiimti vyno gamyba. Nuo šių metų pavasario klovainiškis – oficialus vyndarys. „Ūkininko patarėjui“ pašnekovas pasakojo, kad pakankamai ilgai užtruko leidimų, derinimų procedūros su įvairiomis kontroliuojančiomis įstaigomis, bet maždaug per pusmetį pavyko gauti visų „palaiminimą“.

Gamins ir agrastų vyną

Kol kas D. Jurgaitis vyną gamina iš aviečių, rabarbarų, svarainių, ketina gaminti ir iš agrastų. Vyną brandina penkiose 300 l talpose.

Gaminamų vynų rūšių pasirinkimą lemia rinka. Pasak verslininko, populiariausių vynuogių vynų yra daug, iš Italijos, Ispanijos. Su atvežtiniais vynais nepakonkuruosi pirmiausia dėl kainų. „Man norėjosi pasiūlyti kitokių vynų. Kol kas vynus parduodame savo ceche Klovainiuose, mugėse. Jau yra pirkėjų, žinančių, kokio vyno jie nori. Mūsų uogų ir vaisių vynų galima įsigyti ir parduotuvėje Pakruojyje“, – pasakojo redakcijos pašnekovas.

Nors vyno kiekiai ir nedideli, realizuoti gėrimą nėra lengva. D. Jurgaitis teigė suprantantis, kad potencialius pirkėjus reikėtų supažindinti su vynais, rengti edukacijas, degustacijas. Ateityje būtinai rengs pažintinius renginius. Bet rimtam vynų degustavimui reikia pasiūlyti bent 5–6 vynų rūšių asortimentą.

Klovainiškio gaminami vynai – natūralios fermentacijos. Pirmiausia išspaudžiamos uogų, vaisių sultys, dedamos mielės, reguliuojamas rūgštingumas. Talpose vynas fermentuojasi maždaug 3 savaites, vėliau dar beveik 3 mėnesius yra brandinamas. Visas procesas iki galutinio produkto trunka iki pusės metų.

„Iš viso talpose laikome apie 1,5 t vyno. Rabarbarų vynas sudaro trečdalį kiekio. Patys rabarbarų neauginame – perkame iš Rokiškio rajono ūkininko“, – ŪP sakė D. Jurgaitis.

Šeimos verslas ir ateities planai

Aviečių auginimas, šių ir kitų uogų perdirbimas, liofilizavimas, vyno gamyba – D. Jurgaičio ir jo gyvenimo draugės A. Šimkutės šeimos verslas.

„Sugebame be pagalbininkų susitvarkyti, darbus esame pasiskirstę. Aš labiau rūpinuosi vyno gamyba, Aušra – uogomis, vaisiais, jų perdirbimu. Viskas vyksta tame pačiame ceche“, – pasakojo klovainiškis, dar dirbantis ir UAB „Pakruojo vanduo“ projektų vadovu, o A. Šimkutė – Pakruojo lopšelio-darželio „Vyturėlis“ auklėtojos padėjėja.

Pašnekovo nuomone, užaugintas gėrybes perdirbti ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Perdirbant kyla daugiau iššūkių, problemų, ypač dėl realizavimo.  „Todėl žmonės ir neužsiima perdirbimu. Mes pabandėme. Ir toliau eisime pasirinktu verslo keliu“, – kalbėjo D. Jurgaitis.

Smulkaus ūkio įsikūrimui, verslo pradžiai kaimo vietovėse D. Jurgaitis yra gavęs paramą pagal KPF programą. Įsigijo visą reikiamą įrangą: virimo katilą, daržovių ir vaisių tarkavimo įrenginį, stalus, talpas. Tik cecho patalpas įsirengė už savo ir skolintas lėšas.

„Manau, ateityje, įsiklausę į klientų nuomone, jų poreikius ir pageidavimus, gaminsime daugiau ir įvairesnių vynų“, – neabejoja uogininkas.

Pats vyndarys išragauja visus vynus, kad įsitikintų, jog ir kitiems galima siūlyti. Kartais tenka gėrimą ir išpilti. Vynas, pasak pašnekovo, yra gyvas organizmas, patenka kokia bakterija, ir visiškai sugadina skonį, kvapą...

Lietuvoje vyndariai yra susivieniję į asociaciją, tačiau bent jau kol kas klovainiškis nėra asociacijos narys. „Per visą šalį vaisių ir uogų vynų gamintojai – ant rankos pirštų suskaičiuojami. Dirbančių su licencijomis, oficialių vyndarių nėra ir dešimties. Manau, kad priežastys labai paprastos: sudėtinga gauti leidimus užsiimti tokia veikla, be to, vyndarystės verslas nėra iš lengvųjų“, – įsitikinęs D. Jurgaitis.

Klovainiuose gaminamo vyno prekės ženklas nuo šiol yra „Pakruojo vynas“, o vaisių – „Dain’S“.

Dainiaus JURGAIČIO nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Šį rudenį Dainius Jurgaitis ir Aušra Šimkutė dalyvavo Pakruojo rajono žemdirbių šventėje Klovainiuose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.