Ūkininkų streikai Europoje nesiliauja jau kelis mėnesius. Reaguodama į tai Europos Komisija (EK) vasario 13 d., paskui vasario 22 d. pateikė siūlymus švelninti geros agrarinės būklės (GAAB) standartų reikalavimus, taikyti išimtis, mažinti administracinę naštą. Siūlymai ES Žemės ūkio taryboje bus svarstomi prasidedančią savaitę, vasario 26 d.
Pasiūlytos nuolaidos žemdirbių atstovų netenkina. Pasak jų, Europos vadovai į krizę reaguoja per vėlai, o siūlomos priemonės yra nepakankamos.
Siūlymai pavėluoti, nepakankami
Penktadienį „Copa ir Cogeca“ kreipėsi į EK pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Vadovų Tarybos vadovą Belgijos premjerą Alexander'ą De Croo. Pareiškimą pasirašė daugiau nei 60 žemės ūkio organizacijų iš 27 šalių narių, tarp jų ir keturios Lietuvos organizacijos.
Pareiškimą pasirašė daugiau nei 60 žemės ūkio organizacijų iš 27 šalių narių, tarp jų ir keturios Lietuvos organizacijos.
Kad ES galėtų veiksmingai kovoti su istoriniais ūkininkų protestais, žemės ūkiui būtina sugrąžinti strategijos pagrindą, tvirtina jos.
„Atrodo, kad daugelis sprendimus priimančių asmenų mūsų sektorių suvokia tik kaip problemą, nepaisydami šimtų tūkstančių naudingų tvarumo iniciatyvų ir nepaisydami strateginės žemės ūkio ir miškininkystės svarbos Europos projekte. Ši paradigma turi pasikeisti dabar!“ – teigiama pareiškime apgailestaujant, kad yra švaistomas brangus laikas užuot sprendus realias problemas. Krizė kilo dėl to, kad žemės ūkio veiklos dalyviai nebemato ilgalaikės sektoriaus perspektyvos. Jie pasigenda stabilumo, politikos aiškumo ir nuspėjamumo.
ES vadovų dėmesį siūloma atkreipti į labai aiškiai išdėstytus punktus. Pirmasis jų kalba apie būtinybę supaprastinti reikalavimus: „reikia panaikinti bet kokią per didelę administracinę naštą, nesuderinamą su agronominėmis sąlygomis, taip pat su universaliais, iš viršaus į apačią nukreiptais teisės aktais“. EK raginama leisti nukrypti GAAB reikalavimų, ekologinių sistemų.
Pirmasis EK žingsnis dėl GAAB 2, siūlant 2024 metais ūkininkams netaikyti privalomo reikalavimo dalį dirbamos žemės atidėti negamybiniams plotams, pareiškime įvertintas kaip sveikintinas, tačiau – dalinis ir nepakankamas.
O tuo tarpu Lietuvos teisės aktų ruošimo virtuvėje...
Tuo tarpu Lietuvos teisės aktų ruošimo virtuvėje – stoiška ramybė. Čia toliau „kepami“ teisės aktai tarsi nematant bendro fono. Svarbu, kad viskas vyktų pagal Žaliąjį kursą. Nesvarbu, kad tai erzina žemdirbių bendruomenę.
Naujausia idėja – atsisakyti apleistos žemės sąvokos. Prieš savaitę įstatymų pataisų projektų paketas buvo pateiktas derinti su visuomene ir institucijomis.
Aiškinamasis raštas pradedamas nuo to, kad žemės ūkio paskirties žemė turi būti naudojama maistui auginti. Ministerija siekianti išsaugoti kuo didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, ypač aukšto našumo balo plotuose. Ji rūpinasi, kad tokie plotai būtų naudojami racionaliai.
Dėl to diskusijų nekyla, bent jau iki šiol nekildavo. Žemės ūkio paskirties žemę tinkamai panaudoti skatina mokestinė politika (savivaldybių tarybų sprendimu apleista žemė gali būti apmokestinta iki 4 proc. žemės mokestinės vertės tarifu), nemažai biudžeto lėšų atsieina valstybės institucijų atliekama stebėsena ir patikros. Jau ne vienus metus konstatuojama, kad apleistų žemių kasmet mažėja, dabar nesiekia nė 1 proc. bendro šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
Tai kur šaknys?
Sumanymo esmė paaiškėja tolesnėse ŽŪM aiškinamojo rašto pastraipose, kai pradedama kalbėti apie Europos žaliąjį kursą, jo idėją – rasti harmoniją tarp žmogaus veiklos ir gamtos. Ir tai, kad vienas iš žemės ūkio sektoriui keliamų tikslų – užtikrinti, kad iki 2030 m. bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai.
Čia dėmesys ir nukrypsta į apleistas žemės ūkio naudmenas. Šiek tiek statistikos. 2023 m. tokių plotų iš viso buvo 31,7 tūkst. ha: 23,3 tūkst. ha valstybinėje žemėje ir 8,4 tūkst. ha privačioje.
Ministerijos idėja – tokių apleistų dirbamų plotų savininkus ne bausti didesniais žemės mokesčiais, o paskatinti kaip atliekančius gerą darbą gamtai, biologinei įvairovei.
...apleistų dirbamų plotų savininkus ne bausti didesniais žemės mokesčiais, o paskatinti kaip atliekančius gerą darbą gamtai...
Ne bausti, o skatinti!
Taigi apleistų žemės plotų savininkai ir naudotojai galėtų būti ne baudžiami, o remiami, kad palaikytų tokią šių plotų būklę.
„Šiuo atveju tokių žemės plotų savininkai ar naudotojai galėtų pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama už tokių kraštovaizdžio elementų deklaravimą“, – siūlo ministerija.
Toliau ji paaiškina: „Žemės ūkio ministerija mano, kad apleistų žemės ūkio naudmenų sąvokos turėtų būti atsisakoma. Šiuo atveju plotus, kurie yra dirbamojoje žemėje, bet nėra naudojami žemės ūkio gamybai, būtų galima įveiklinti kaip negamybinius žemės plotus, pvz., kaip kraštovaizdžio elementus, o gamybinius plotus toliau naudoti pagal jų paskirtį“.
Žemdirbių organizacijos idėją įvertino kritiškai
Ministerijos vertinimu, įstatymų leidėjams priėmus tokias pataisas, jokių neigiamų pasekmių nebūtų – vien tik teigiamos: būtų išsaugoti kraštovaizdžio elementai, o už juos būtų mokamos ir tiesioginės išmokos.
Nepritarimą tokiam sumanymui oficialiai jau pareiškė Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA).
„Nepateisinama šiuos siūlymus pridengti ES Biologinės įvairovės strategija, numatančia iki 2030 m. pasiekti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, nes Europos Komisija, įvertinusi karo Ukrainoje daromą poveikį, ekonominę ir socialinę situaciją Bendrijoje, inicijuoja viso žaliojo kurso, o kartu ir BŽŪP GAAB 8 reikalavimų peržiūrą“, – teigiama LŪS pareiškime.
Kategoriškai ir iš esmės ministerijos sumanymui nepritaria LŽŪBA. Ji atkreipia dėmesį, kad aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai ir teiginiai prieštarauja vienas kitam, apleistų žemių rėmimas neturi nieko bendro su maisto gamyba, konkurencingumu ar gyvenimo kokybės didinimu.
Asociacija stebisi ir klausia: kodėl ŽŪM užsimojo tiesiogines išmokas (mažiausias ES), skirtas žemdirbių pajamoms palaikyti, nukreipti negamybinei veiklai?
„Tiesioginių išmokų ir kitos paramos žemės ūkio produkcijos gamybai tikslas – užtikrinti pakankamus tiekimus ir prieinamas maisto produktų kainas vartotojams. Būtent BŽŪP išmokų dėka iš dalies kompensuojami pirminės gamybos kaštai. Išmokas ir paramą nukreipus į negamybinius plotus, kaip siūloma Įstatymo projekte, daliniam jų kompensavimui liks mažesnė suma, o tai tik didins maisto kainas galutiniam vartotojui. Tai grubus ES Sutartyse numatytų BŽŪP tikslų pažeidimas“, – pareiškia LŽŪBA.
Tiesioginių išmokų ir kitos paramos žemės ūkio produkcijos gamybai tikslas – užtikrinti pakankamus tiekimus ir prieinamas maisto produktų kainas vartotojams. Būtent BŽŪP išmokų dėka iš dalies kompensuojami pirminės gamybos kaštai.
Pasak asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, atsižvelgiant į komplikuotą geopolitinę situaciją ydingas požiūris į žemės ūkį turi keistis, o BŽŪP lėšos privalo būti nukreiptos į pridėtinę vertę kuriančius, nacionalinį saugumą stiprinančius projektus.
ŪP portalo informacija
Titulinė ŪP redakcijos nuotr.