Kaunas +15,2 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Lie 2026
Kaunas +15,2 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Lie 2026





Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Saliamoniškas pasiūlymas: pagrioviuose ganyti karves

2025/02/19


Padidink tekstą

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) pristatydamas aktualius žemės ūkio ir aplinkosaugos klausimus, akcentavo, kad negali būti plečiamos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir jose draudžiama veikla, nes tai prilygsta savotiškam dirbamos žemės nusavinimui. Buvęs aplinkos ministras, parlamentaras, AAK narys Simonas Gentvilas 3 m juostose pasiūlė užsiimti gyvulininkyste. „Ūkininko patarėjas“ pabandė rasti žemdirbių, kuriems tokia mintis būtų patraukli, tačiau tokių neatsirado, tik nuskambėjo siūlymas pačiam politikui pabandyti pagrioviuose laikyti karves.

Priekaištavo dėl sprendimo

AAK nariai pageidavo susitikti su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe ir aptarti bendrus žemės ūkio ir aplinkosaugos darbus, kurių yra nemažai. Žemės ūkio ministras I. Hofmanas pristatė prioritetines veiklos kryptis ir pabrėžė, kad aplinkosaugą reikia derinti su gamyba, nes be gamybos nesukursime pridėtinės vertės. „Aplinkosauga neturi padaryti neigiamos įtakos gamybai, apribojimai neturėtų būti tokie, kad būtų uždraudžiama veikla, kartu ir galimybė naudotis savo turtu – žeme. Turiu omenyje išplėstas apsaugines juostas prie paviršinių vandens telkinių – vertinant nuosavybės teisių požiūriu, tai yra neteisinga. Žmogus turi žemę, kurią pagal paskirtį gali arti, bet staiga pasakoma, kad tam tikra dalimi negali naudotis. Jeigu jau taip nustatome, tada turime sugalvoti kažkokį kompensacijos mechanizmą“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Jis teigė pasiūlęs Aplinkos ministerijai (AM) tokį variantą – AM valdo daug valstybinės žemės, tad galėtų ūkininkui pasiūlyti kokį sklypą, o pakrančių juostas paimti valstybės žinion ir ten tvarkytis. „Tada nebūtų konfliktų. Negali būti taip, kad žemė nusavinama dėl bendro gėrio – turi būti kompensacijos ar kitaip susitariama“, – teigė I. Hofmanas. 

AAK narys S. Gentvilas nusistebėjo dėl veiklos ribojimo apsaugos juostose prilyginimo žemės nusavinimui. „Jeigu turite namų valdos sklypą, pavyzdžiui, prie upės, žvejai pakrante bet kada vaikšto laisvai, bet nesakoma, kad žemė nusavinama. Kai ūkininkų paprašoma nearti ir nepurkšti 3 m juostoje, tai nereiškia, kad nusavinama“, – namų valdą ir dirbamąją žemę, kur gaminama žemės ūkio produkcija, palygino buvęs aplinkos ministras.

Ignas Hofmanas
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas: „Negali būti uždraudžiama veikla, kartu ir galimybė naudotis savo turtu – žeme.“

Parlamentaras pasiūlė išeitį – 3 m pakrantės juostoje užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, gyvulininkyste. Jis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio ministras jau priėmė sprendimą dėl pakrančių juostų siaurinimo. „Vienas iš jūsų pirmųjų sprendimų yra būtent geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų pakeitimas – naikinate 3 m apsaugos juostas prie griovių. Kaip tai paaiškintumėte?“ – teiravosi S. Gentvilas.

I. Hofmanas teigė, kad nuo 3 m iki 1 m susiaurintos juostos tik prie tokių melioracijos griovių, kurie ne ilgesni nei 3 km. Prie kitų paliekami 3 m pločio pagrioviai. Kartu jis pabrėžė, kad trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą pakrantėse draudžia nacionaliniai teisės aktai ir to seniai yra laikomasi.

Žemės ūkio ministras pridūrė, kad su AM yra sutarta, jog bus užsakyta studija ir atlikti tyrimai, norint išsiaiškinti, kaip tręšimas mėšlu ir mineralinėmis trąšomis galimai veikia vandenis. „Turime išsiaiškinti, ar yra problema ir kokio ji dydžio. Mokslininkai galėtų pateikti rekomendacijas, kaip ją spręsti. Siekdami mažinti taršą ir tvariai dirbti, ūkininkai taiko tiksliąsias technologijas, tai turėtume labiau skatinti“, – sakė I. Hofmanas.

Kapstosi smulkmenose

Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas ragintų politikus, kurie siūlo pakrantėse užsiimti gyvulininkyste, nusipirkti tokios žemės ir laikyti, pavyzdžiui, karves. „Kažkodėl to nedaro, bet labai nori reguliuoti ūkininkavimą. Jeigu rimtai kalbant, kodėl kažkas turi nurodinėti, ką turiu daryti savo žemėje? Ar norėtų kas, kad jo privačiame bute, name ar kieme kažką priverstinai lieptų daryti ar ko nedaryti, pavyzdžiui, vienoje kiemo dalyje laikyti vištų? Greičiausiai nenorėtų, tad kodėl kišasi į mūsų žemę?“ – stebėjosi bulvių ir javų augintojas.

E. Sasnauskas skeptiškai vertina aplinkosaugininkų metamus priekaištus, kad žemdirbiai teršia vandenis. „Jau dešimtis kartų įrodyta ir parodyta, kad melioracijos griovių vanduo yra švarus, ūkininkai viešai demonstravo ir gėrė iš griovių pasisemtą vandenį. Jie nėra kokie kvailiai, kad bet kur barstytų brangias trąšas“, – teigė ŪP pašnekovas.

Edas Sasnauskas
Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas: „Tegu patys politikai pagrioviuose laiko karves.“

Tiems, kurie kalba apie tręšimą ir teršimą, jis siūlo praplėsti akiratį ir pasidairyti aplinkui. „Tegu pasižiūri, kiek teršia laivyba, lėktuvai, gamyklos, tie patys politikai, važinėdami ir skraidydami ten, kur reikia ir nereikia. Štai Lenkija ar kitos šalys kūrena akmens anglį ir nesuka galvos, nes jie žiūri į pajamas, ekonomiką, nesikapsto smulkmenose, liaudiškai tariant, nešūdeliauja“, – kalbėjo ūkininkas.

Kas prižiūrės griovius už dyką?

E. Sasnauskas tikino, kad jo dirbami laukai plyti prie pakrančių, kurios siekia 27 km. „Galiu palikti ir 5 m juostas, tik tegul sumoka adekvačią sumą, kokią gaunu pardavęs produkciją. Jeigu gaunu nurodymą tiek ar tiek palikti nedirbamos žemės, tai tegul atlygina už pagriovių priežiūrą, žolės pjovimą mažiausiai bent 3 kartus, nes kitaip prisiveis piktžolių ir apželsime iki ausų. Kitas dalykas – piktžolynuose veisis, pavyzdžiui, bebrai, ir užtvenks kanalus, užkimš drenažą bei sugadins melioracijos sistemas, kurios ir taip nėra geros būklės“, – aiškino patyręs žemdirbys.

Jis priminė, kad, nepriklausomai nuo to, dirbi žemę ar ne, nuomą ir mokesčius vis tiek už pagriovius reikia mokėti. Vadinasi, tą plotą turi prižiūrėti, mokėti mokesčius, bet pajamų iš jo negauni. „Dabar verčia palikti 3 m, paskui gali sugalvoti 10 ar net 100 m. Žalieji visada sugalvos priežastį, kam to reikia. O kas iš tikrųjų yra tie žalieji? Kažkokia mistinė organizacija?“ – svarstė ŪP pašnekovas. Anot jo, gerai, kad žemės ūkio ministras iš dalies sumažino pagriovių juostas, bet reikia sprendimo, kaip prižiūrėti tuos pagriovius ir griovius. Ūkininko įsitikinimu, jeigu magistraliniai melioracijos grioviai priklauso valstybei, tai ji ir turi skirti lėšų jiems prižiūrėti. Ar norima, kad žemdirbiai tai darytų už dyką? „Jeigu dar rimčiau kalbant, tai reikia mažinti biurokratizmą, tada žmonės bus labiau patenkinti, laimingi ir mažiau pikti“, – konstatavo E. Sasnauskas.

Parodė kompetenciją

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 18 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/07/21

Miežiapjūtė prasidėjo

Lietuvoje žemdirbiams išvairavus kombainus į laukus ir pradėjus imti šiemetį derlių pasigirdo ir paguodžiančių žinių – grūdų supirkimo kainos pasaulyje kyla dviženkliu skaičiumi. Kviečių kainos jau pasiekė metinį aukščia...
2026/07/21

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl tarybų narių veiksmų pareikšti įtarimai

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, ...
2026/07/21

Pasaulio grūdų rinkoje – mažesnio derliaus, augančios konkurencijos ir geopolitinio neapibrėžtumo sezonas

2026–2027 metais pasaulinėje grūdų rinkoje netrūks įtampos. Nors bendras kviečių balansas kol kas vertinamas kaip gana neutralus, pagrindinėse grūdus eksportuojančiose valstybėse prognozuojamas mažesnis derlius, sumažės ir atsargos. Rinkos k...
2026/07/21

Gyvenate netoli vėjo jėgainės? Pasitikrinkite, ar jums priklauso kompensacija

Netoli vėjo ar kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių gyvenančius žmones Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia kreiptis dėl kompensacijų išmokėjimo. Gyventojai teikti prašymus gali iki rugsėjo 9 d., bet prie&scar...
2026/07/21

Sugrįžimas į protėvių žemę

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Kiekvieną Liepos šeštąją – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir „Tautiškos giesmės“ dieną – laugališkė (Kelmės rajonas)...
2026/07/21

Atvėsus vasarai ant stalo grįžta troškiniai: šie pigūs kiaulienos receptai ir sušildys, ir nustebins skoniais

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels gardus maistas. Pigi ir lengvai paruošiama kiauliena gelbsti įvairiose situacijose, tačiau kartais virtuvėje gali pritrūkti idėjų. Pasak „Iki“ kulinarijos šefės Jolitos Tamoševičienė...
2026/07/21

Valstybinės melioracijos atnaujinimas įgauna pagreitį šešiose savivaldybėse

Daugiau kaip 1 mln. eurų valstybės finansavimą gavę valstybinės melioracijos infrastruktūros atnaujinimo projektai pereina į praktinio įgyvendinimo etapą. Šešiose šalies savivaldybėse jau pradėtos projektavimo ir viešųj...
2026/07/21

Latvija iš švedų savininkų atpirko miško už 26 mln. eurų

Latvijos žemės ūkio ministerija pranešė, kad šalies valstybinė įmonė „Latvijas valsts meži“ (LVM) iš ankstesnių Švedijos savininkų už šiek tiek daugiau nei 26 mln. eurų įsigijo beveik 5000 hektarų mi&...