Ashburn +17,8 °C Debesuota
Pirmadienis, 25 Rgs 2023
Ashburn +17,8 °C Debesuota
Pirmadienis, 25 Rgs 2023

Neturintiesiems duonos siūlo pyragą

2018/03/27


Seimas svarstys Vyriausybės projektą, kaip sumažinti emigraciją, didinti natūralų gyventojų prieaugį, stiprinti regionus, kaimų bendruomenes, iš valstybės biudžeto finansuojant pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas. Ar tai nebus tik lašas Lietuvos demografinių, emigracinių, socialinių problemų jūroje? Juk paramą būstams įsigyti ir nedidelę kredito dalį žemės sklypui pirkti Vyriausybė suteiks vos saujelei, apie pusei proc. jaunų šeimų, kurioms dabar labiau reikia gerai apmokamų darbų ir palankių būsto nuomos sąlygų. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Emigruoja užsidirbti būstui Pasak ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vyriausiosios specialistės Justinos Dzičkancaitės, Statistikos departamento, Pilietinės visuomenės instituto, Viešosios politikos ir vadybos instituto, Mykolo Romerio universiteto specialistai nustatė, kad 9 proc. jaunų šeimų pakėlė sparnus į užsienį užsidirbti pinigų nuosavam būstui. Kas trečias emigrantas – 20–34 metų. Vyresnieji, 35–44 metų, lietuviai – sėslesni. Pagal dabar galiojančius, emigracijos srautų nepajėgusius sustabdyti teisės aktus, 2016 m. daugiausia naujakurių subsidijų gavo Vilniaus (15,9 proc.), Kauno (12,2 proc.) ir Klaipėdos (11,5 proc.) savivaldybių gyventojai. Šįkart jaunimas kaip savo ausis matytų valdiškas subsidijas, jeigu norėtų būstų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose, Neringoje, Trakuose ir dalyje Palangos.

Iš anksto pagrūmoja pirštu Kredituojami būtų tik tokie būstai, kurių 1 kv. m kainuoja iki 60 proc. pigiau nei toks pat plotas miestų daugiabučiuose pastatuose. Jau parengus pirminį projekto variantą susigriebta, kad, nustačius 55 proc. ar 50 proc. būsto vertės ribą, jaunos šeimos galėtų įleisti šaknis ir kai kuriuose Kauno ar Šiaulių kvartaluose. Niekais nueitų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos, kad jaunimas kurtųsi provincijoje, o ne didmiesčiuose. Kaimo vietovių naujų namų butai 2017 m. kainavo vidutiniškai 726 Eur/kv. m, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose – 594 Eur/kv. m. Vyriausybė iš anksto pagrūmoja pirštu paramos gavėjams – pirmus dešimt metų šiukštu negalima perleisti už valstybės lėšas įsigyto būsto kitiems ir neteisėtai pasipelnyti. Iki suteikdama kreditą, valdžia atidžiai pasidomės, ar jauna šeima neslepia būsto užsienyje.

Nelabai įspūdingi skaičiai Kredito suma siektų iki 87 tūkst. eurų, subsidijos sudarytų 15–30 proc. Bevaikėms jaunoms poroms (abu sutuoktiniai – ne vyresni nei 35 metų) valstybė apmokėtų 15 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto vertės. Iki 15 proc. būsto kredito jauni darželinukų arba mokyklinukų tėvai galėtų panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui sumokėti. Projektas įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą, tačiau dėl įvairių parlamentinių skandalų Seimas iki Vyriausybės siūlomų įstatymų pataisų nustatytu laiku neprisikasė. Jeigu parlamentarai patvirtintų projektą ir dar pakeistų tris Gyventojų turto deklaravimo įstatymo straipsnius, Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1d. 2018 m. iš valstybės biudžeto planuojama skirti 1,996 mln. eurų subsidijų 115 jaunų šeimų, 2019 m. – 8,735 mln. eurų 590 šeimų, o 2020 m. išleisti 8,107 mln. eurų, stogą virš galvos parūpinti 548 šeimoms. Nelabai įspūdingi skaičiai, nes, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 100 600 jaunų šeimų.

Išnagrinėjo kitų patirtį Iki šiol veikiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas leido valdžios malonių tikėtis tik visiškai skurdžioms jaunoms šeimoms, pastaruosius 5 metus neturinčioms nuosavo kampo arba jei jo plotas vienam šeimos nariui mažesnis nei 14 kv. m, o daugiau nei 60 proc. būsto reikia remontuoti. Subsidijavimo sąlygos dabar griežtesnės: nors butas gali būti perkamas ar namas statomas bet kuriame šalies regione, už suteiktą kreditą negalima įsigyti žemės sklypų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo kitų šalių patirtį. Airijoje šeimos, įsigyjančios pirmąjį būstą, įrodžiusios, kad sugeba atsakingai skolintis, kreditus gauna mažesnėmis palūkanomis ir turi teisę susigrąžinti ankstesnių ketverių metų pajamų mokestį. Pagal Jungtinės Karalystės „Help to Buy: Equity Loan“ programą šalies Vyriausybė įsigyjantiesiems pirmąjį būstą skolina iki 20 proc. lėšų, 5 proc. kainos būsimieji naujakuriai privalo sumokėti patys, o dėl likusios sumos kreipiasi į kredito įstaigas. Pirmuosius penkerius metus Vyriausybė nereikalauja savo paskolos mokesčio. Pagal „Help to Buy: ISA“ programą didžiausia suma, kurią Vyriausybė išmoka, yra 3 tūkst. svarų sterlingų.

Pavojingas eksperimentas Ekonomistas dr. Leonardas Kęstutis Jaskelevičius skeptiškai vertina tokį vyriausybinį emigracijos stabdymo ir regionų gaivinimo planą. „Tokia priemonė, kai siūlomas būstas, bet negarantuojama darbo vieta, pasmerkta nepasisekti. Neįsivaizduoju, kaip šį projektą būtų galima įgyvendinti vadinamuosiuose depresiniuose regionuose – Akmenėje, Visagine. Socialiniu požiūriu ministerijos iniciatyva skamba gražiai, teisingai – nevažiuokite iš Lietuvos, jau emigravusieji, sugrįžkite. Tačiau tai ir pavojingas eksperimentas, galintis diskredituoti pačią jaunų šeimų aprūpinimo būstais sistemą. Pinigai išleisti, žmonės įklampinti kokiame užkampyje, o naudos – jokios“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė ekonomistas.

Laukia ketvirtį amžiaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsižvelgė į Laisvosios rinkos instituto ekspertų pastabas dėl rengiamo įstatymo, bet derino projektą su Lietuvos savivaldybių asociacija. „Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Džiaugiamės, kad ministerija ir Vyriausybė ėmėsi tokio opaus socialinio klausimo. Kai kuriose savivaldybėse šeimos 15–20 metų ar net ištisus 25 metus laukia, kol ateis jų eilė gauti socialinį būstą. Jeigu darbdaviai negali normalių atlyginimų šeimos galvai mokėti, tai bent padėkime jaunoms šeimoms butą įsigyti arba namą pasistatyti“, – „Ūkininko patarėją“ tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Abstraktus rūpestis regionais „Akivaizdu, kad vaikučius auginantiems jauniems sutuoktiniams reikia valstybės paramos. Bet įdėmiai pasvarstykime, kaip geriausiai tai padaryti, kokia forma. Lietuvos politikų nuolat kartojamas abstraktus rūpestis regionais – kažkoks dirbtinis. Reikia kaimų bendruomenes remti, mažus ir vidutinius ūkius saugoti, kad jie iš kartos į kartą tęstų savo veiklą. Jeigu žmonės, jaunos šeimos lieka gyventi ir dirbti kaime, mokyklos, ambulatorijos, kita vietinė infrastruktūra toliau veikia. Kaimas nemiršta. Lietuvoje susikaupė daug spręstinų problemų, tačiau ši – svarbiausia“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.

Gaus darbo, susiras ir pastogę

Prof. dr. Romas LAZUTKA Sociologas, ekonomistas

Nesistebiu, kad valstybė paramą būstui įsigyti suteiks palyginti nedaugeliui jaunų Lietuvos šeimų (0,11–0, 59 proc. – red. past.). Gal nemažai kitų jau susisuko savo lizdelį. Apskritai Lietuvoje didesnis darbų, o ne būstų poreikis. Susirasti darbą didžiuosiuose miestuose lengviau negu provincijoje. Gerokai efektyvesnė būstų nuomos sistema. Rajonuose, nukraujavusiuose dėl emigracijos, daug tuščių butų ir namų. Vyriausybės koridoriuose sklandė idėja, kad savivaldybės pernuomotų būstus iš savininkų, padengtų dalį jaunų šeimų būsto nuomos. Net apie 50 proc. turtingos Vokietijos gyventojų nuomojasi kambarį, butą. Vakariečiai paslankesni už mus. Netenka darbo, susikrauna mantą, sėda į automobilį ir ieško kitos galimybės. Nors nuoma būtų pigiausias būdas padėti jaunoms šeimoms, tačiau Lietuvos nuomos rinka nelegali. Būstų savininkai nori pasiturinčių nuomininkų, tvirtina, kad, vaikams sugadinus vertingus, brangius namų apyvokos reikmenis, neturtingi tėvai nesugebės atlyginti nuostolių.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/09/24

Išgelbėtus gyvūnus Chersone gydo veterinaras lietuvis

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiek žmonių nuskendo Rusijos kariams susprogdinus Kachovkos elektrinės užtvanką, greičiausiai nebus tiksliai sužinota niekada, nes užgrobtą kairiąją Dniepro upės pusę okupantai neįleido tarptautinių ...
2023/09/24

Dzūkų žemyninės kopos kryžminėje mokslinių faktų ir dezinformacijos ugnyje

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodantys straipsniai, kuriuose apstu netikslios arba tikrovės neatitinkančios informacijos, sudaro įspūdį, kad žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos nacionaliniame parke yra grįstas savivale ir asmenine nauda...
2023/09/24

Nuo retos, tačiau itin sunkios ligos gelbsti skiepai

Ar pamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės nuo stabligės? Ne? Specialistai atkreipia dėmesį, kad net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu, pavyzdžiui, dirbant sode ar darže, gali tapti šios ...
2023/09/24

Lenkų mokslininkai rado sprendimą, kuo pakeisti malkas

Mokslinių ir technologinių naujovių gausa mūsų amžių tikriausiai būtų galima lyginti su XVIII–XIX a. sandūroje vykusios industrinės revoliucijos laikotarpiu. Kai jau atrodo, daugiau nėra ką naujo sugalvoti, ieškoma sprendimų, kaip pan...
2023/09/24

Širvintos dairosi geriausio šių metų ūkio

Kasmet tradiciškai žemdirbiškos savivaldybės renka geriausius ūkininkus. Vienos savivaldybės jau apdovanojo savo „Metų ūkio“ nugalėtojos, kitos dar dairosi ir vertina. Nors Širvintų rajono vadžia surinko savą derli...
2023/09/24

Ligoti jurginai: ką daryti?

Jurginai gana atsparūs įvairioms ligoms ir kenkėjams. Dažnesnių pažeidimų pasitaiko tada, kai per žaizdas pakliūva ligų sukėlėjų. Labai svarbu ne tik laiku juos iškasti (po šalnų), bet ir tinkamai paruošti žiemoti, nes sveiki ...
2023/09/24

Mažės fitosanitarinių sertifikatų formų įvairovė

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) nuo lapkričio 1 d. išduos tos pačios formos fitosanitarinius sertifikatus augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, vežamų į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką, eksportui ar reeksportui,...
2023/09/24

Ritos ekologiniame ūkyje trūksta pašarų

Šiaulių rajone, už Meškuičių miestelio, yra sena Gendvilų sodyba. Čia gyvena ūkininkė Rita Gendvilaitė ir jos 93 metų mama. Rita plėtoja ekologinį ūkį, laiko 4 melžiamas karves, 3 veršelius ir 3 telyčias, turi 6 sportinius žir...
2023/09/24

Papildomo lengvo uždarbio paieškos gali baigtis baudžiamąja atsakomybe

Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras atkreipia dėmesį, kad rudenį ne vienas lietuvis dairosi naujų darbo iššūkių arba papildomų pajamų, tačiau neapdairumas gali baigtis liūdnai. Lietuvos banko vyriausioji teisininkė Mi...