Kaime sukūrė tarptautinį verslą

Dzūkijoje, Nemunaičio miestelyje įsikūrusioje įmonėje pagaminti skydiniai namai keliauja į Švediją. Bendrovės vadovo Kazimiero Banio teigimu, kaimas – puiki vieta, kur galima įgyvendinti pačias netikėčiausias idėjas, susikurti darbo vietą sau ir kitiems bei džiaugtis gyvenimu.

Nesigaili pasirinkęs

Fizikos mokytojas ir muitinių administravimo magistras K. Banys tvirtino niekada net nepagalvojęs, kad kada nors gyvenime taps statybininku. „Taip jau išėjo, ir nesigailiu pasirinkto kelio“, – sakė nė vienos dienos pagal įgytą specialybę nedirbęs vyras.

Į statybų verslą K. Banys ėjo pamažu. Pirma pažintis su skydinių namų statyba prasidėjo Švedijoje, kai ten jau dirbantis kolega pakvietė jį atvažiuoti ir dirbti drauge. Kurį laiką padirbęs Skandinavijoje, jis sugrįžo į Lietuvą ir įsidarbino medienos įmonėje Vilniuje, tačiau darbas sostinėje ilgai netruko. Užklupus 2008-ųjų krizei, prasidėjus etatų mažinimui, su darbu teko atsisveikinti. K. Banys vėl išvažiavo į Švediją ir įsitraukė į skydinių namų statybą, su kiekviena diena vis geriau suprasdamas šio darbo specifiką.

Grįžo į Lietuvą

„Vieną dieną supratome, kad laikas pradėti dirbti savarankiškai. Draugas buvo susikūręs gyvenimą Švedijoje ir jau nenorėjo grįžti į Lietuvą, o aš nenorėjau likti Švedijoje, nes Lietuvoje gyventi labiau patinka. Tad sutarėme bendromis jėgomis gaminti ir statyti skydinius namus, patys valdydami visą procesą – nuo pagaminimo iki pastatymo. Taip pasidalinę veiklos sritis tapome ne tik savarankiški, bet ir gerokai sumažinome įvairių derinimo darbų, kas leido paspartinti namų statybos eigą. Dirbti pradėjome su optimizmu ir nuostata, kad jei švedai gali tokius namus statyti, pagaminti – galime ir mes“, –  pasakojo K. Banys.

Patalpas įmonei K. Banys prieš penkerius metus susirado Alytaus r., Nemunaičio miestelyje, esančiame vos už keliolikos kilometrų nuo Alytaus. Anot verslininko, kai veiklai reikia erdvės, įsikurti kaime – pats geriausias pasirinkimas. Nedidelis atstumas vyro nė kiek negąsdino, nes dirbdamas užsienyje buvo pripratęs važinėti daug toliau. Taip beveik prieš šešerius metus buvo įkurta įmonė, kurioje lietuvių pagaminti skydiniai namai vežami į Švediją ir ten pastatomi.

Švedijoje surado nišą

K. Banio teigimu, Švedijoje skydinių namų statybos procesą nuo miško kirtimo iki namo pastatymo valdo didieji medienos perdirbimo fabrikai. Su jais konkuruoti beveik neįmanoma, todėl teko ieškoti savojo kelio į Švedijos statybos rinką. Lietuviai sugalvojo tradicinį medinių namų karkasą pakeisti ekologiškomis, lengvai perdirbamomis medžiagomis. Pastaruoju metu įmonė labai daug dėmesio skiria statybinių medžiagų suderinamumui. Peržiūrimas visas gamybos procesas – iš kur medžiaga atsiranda, kaip ji yra pagaminama.

„Mums rūpi ekologija ir švarios gamtos išsaugojimas ateinančioms kartoms. Skydinius namus gaminame iš tokių medžiagų, kad juos nugriovus nereikėtų sukti galvos, kur dėti statybines atliekas. Pasenusių ir nugriautų namų medžiagas galima panaudoti antrą kartą, perdirbti arba utilizuoti. Apie 70 proc. mūsų naudojamų medžiagų galima išmesti į komposto dėžę nesibaiminant, kad bus užteršta gamta“, – aiškino UAB „Limtra“ vadovas K. Banys.

Geresnės darbo sąlygos

Bendrovei pereiti prie ekologinės namų statybos krypties nebuvo sunku, nes įmonė nedidelė ir gali lanksčiai persiorientuoti, to negali greitai padaryti didelės Švedijos įmonės, kurioms tokie pokyčiai užtruktų mažiausiai kelerius metus ir kainuotų šimtus milijonų, o gal net ir milijardus eurų.

„Pasirinkę šią kryptį, tapome pranašesni už Švedijos fabrikus. Suprantama, mūsų pokyčių vaisiai tik bręsta, tačiau jau dabar aišku, kad niša tokiam verslui yra. Europoje keliami labai aukšti ekologiniai reikalavimai, ir mes su savo gaminiais jau esame pasiruošę juos įgyvendinti“, – džiaugėsi K. Banys.

Dar vienas lietuvių pranašumas prieš Švedijos skydinių namų statytojus – lietuviai namų detales gamina po stogu. Tai leidžia išvengti nepalankių oro sąlygų, o švedai – vietoje, kur stovės namas. K. Banio nuomone, tai, kad nereikia bet kokiu oru būti statybų aikštelėse, – didelis privalumas. Transportavimo išlaidos, žinoma, didina namo kainą, tačiau darbas ne statybų aikštelėje transporto išlaidas amortizuoja, be to, nereikia rūpintis darbuotojų apgyvendinimu, jie gyvena su šeimomis, nesusilpnėja socialiniai ryšiai su artimaisiais ir draugais, o sumokami mokesčiai patenka į mūsų valstybės biudžetą. Įmonė per metus pastato apie 20 namų, joje dirba beveik 20 darbuotojų iš aplinkinių kaimų, tik vienas važinėja į darbą iš Alytaus.

Keičiasi požiūris

„Kai pirmą kartą nuvažiavau į Švediją, buvau nustebintas, jog ten apie 80 proc. namų yra mediniai, o likusi dalis mūriniai. Lietuvoje situacija priešinga – dominuoja mūriniai namai“, – redakcijai sakė verslininkas.

Anot K. Banio, mūsų šalyje vis dar gajus mitas, jog mediniai namai nėra tokie tvirti ir ilgaamžiai kaip mūriniai – tai pelės krebžda, tai jos graužia namus, tai dar kitokie nepatogumai atgraso lietuvius nuo medinių namų. Labai sunku žmones įtikinti, kad mediniai namai tokie pat geri ir ilgaamžiai kaip mūriniai. Skepticizmas dėl medinių namų – tai viena priežasčių, kodėl Lietuvos rinkoje įmonė parduoda nedaug skydinių namų.

Tačiau pašnekovas pastebi, kad mūsų tautiečių nuomonė pamažu keičiasi, įtakos tikriausiai turėjo ir tai, kad keliaudami po kitas šalis lietuviai pamatė, jog mediniai namai populiarūs ir patikimi. Įmonei pradėjus veiklą iš lietuvių per metus buvo sulaukiama vos vienos užklausos dėl skydinio namo statybos, o pastaruoju metu per mėnesį gaunama ir po kelias.

Medžiagas perka užsienyje

Namų statybai įmonė lietuviškos medienos beveik nenaudoja, išskyrus tašelius, nes lietuviai negamina tokios produkcijos. „Jei gamintų, mūsų miškų mediena tam puikiausiai tiktų. Kol kas statybai reikalingus produktus tenka pirkti Lenkijoje ir Suomijoje“, – apgailestavo verslininkas. Neseniai pasiekė geros žinios, kad Klaipėdoje pradės gaminti jiems reikalingus produktus.

Švedų ir lietuvių namai labai nesiskiria, sakė verslininkas, – vidutinis skandinavų namas yra apie 120 kvadratinių metrų. Švedai mėgsta šviesius, praktiškus namus. Nepageidauja didelių svetainių, ypatingų terasų. Jie mielai perka standartinius namus ir nesuka sau galvos, kad gyvena tokiame pačiame name kaip kaimynas. Lietuviai elgiasi priešingai, stengiasi, kad jų namas būtų išskirtinis tarsi paminklas, jokiais būdais nepanašus į kaimyno.

Sėkmės garantas

„Man darbas labai patinka ir jį dirbdamas jaučiuosi patogiai , o dirbti mėgstamą darbą kaime yra didelis privalumas. Esi gryname ore, aplink pakanka erdvės, mieste tai sudėtinga arba reikalauja gerokai daugiau investicijų. Aplink – nuoširdūs ir supratingi, pasiruošę padėti žmonės“, – vardijo sodžiaus gyvenimo privalumus K. Banys.

Bene didžiausios kaimo problemos – elektros ir vandens laikinas dingimas, kai vėjas ir sniegas išlaužo šakas, kurios krisdamos nutraukia elektros laidus, tačiau verslininkui tokios problemos nėra tokios didelės, kad norėtųsi palikti kaimą ir verslą perkelti į miestą.

„Man tinka posakis, kad jei turi hobį, kuris padeda pinigų uždirbti, vadinasi, darbo neturi, tik hobį, o jei dar ir darbo vieta gerai nuteikia, verslo sėkmė garantuota. Steigdamas verslą susidūriau su aplinkinių skepticizmu ir negatyviu požiūriu, esą nieko nepavyks, tik pinigus išleisiu, tačiau nekreipiau į tai dėmesio“, – savo pasirinkimu neabejojo K. Banys.

Kazimiero Banio nuotraukos

Rita KRUŠINSKAITĖ

Susijusios temos - skaitykite: Kazimieras Banys, Limtra, skydiniai namai, ekologija

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.