GAAB privalomi visiems ūkiams

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) daug dėmesio skiriama Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimams, kurių laikytis bus privaloma visiems, kurie kreipsis paramos. Numatyti 9 GAAB standartai, kuriais siekiama užtikrinti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, vandens išteklių būklės apsaugą, dirvožemio apsaugą ir būklės gerinimą bei biologinės įvairovės apsaugą. Tai leis užtikrinti, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė, mažinamas naudojamų trąšų kiekis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas.

Susieti su tiesioginėmis išmokomis

„Dauguma GAAB standartų buvo ir praėjusiame paramos laikotarpyje, bet naujajame jiems suteikta daugiau galių ir jie tampa vienu iš svarbiausių paramos teikimo elementų, – pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas. – GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams, už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos.“

SP tiesioginėms išmokoms numatyta skirti kiek daugiau nei 3 012 mln. Eur, kurie pasieks šalies ūkius 2023–2027 metais. Iš jų daugiau kaip 1 135 mln. Eur numatyta bazinei tiesioginei išmokai, skirtai visų ūkių pajamų lygiui išlaikyti. Naujajame laikotarpyje numatyta bazinė tiesioginė išmoka – apie 80 Eur/ha.

Tačiau, kaip pažymi T. Švilpauskas, nepaisantiems GAAB standartų atsiranda grėsmė, kad ši išmoka gali smarkiai sumažėti.

Daugiamečių pievų apsauga (GAAB1)

Mažinant klimato kaitą svarbus vaidmuo tenka daugiametėms pievoms. Daugiametė pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Visi daugiametės pievos žoliniai augalai, tradiciškai aptinkami natūraliose ganyklose, arba kurių sėklos paprastai įmaišomos į ganyklų ar pievų sėklų mišinius, iš kurių auginama žolė pašarų gamybai. Pieva tampa daugiamete tuomet, kai per penkerius metus nė karto nebuvo suarta ir nedalyvavo sėjomainoje.

Daugiametės pievos absorbuoja anglies dioksidą, užkerta kelią reikšmingam dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimui. Šių pievų mažėjimas ir ariamos žemės plotų plėtimas didina ŠESD emisiją, dėl didesnio mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo neigiamai veikia vandens telkinių būklę, intensyvina dirvožemio eroziją. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje dėl įvairių priežasčių stipriai mažėjo daugiamečių pievų plotai. ŽŪM duomenimis, nuo 2015 metų šalyje suarta apie 12 proc. daugiamečių pievų.

Lietuva, siekdama užkirsti kelią aplinkai neigiamiems procesams, kuriuos sukelia daugiamečių pievų mažėjimas, kaip ir kitos ES valstybės narės, yra įsipareigojusi nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. Į GAAB1 standartą perkeliamas ankstesniajame paramos laikotarpyje buvęs žalinimo reikalavimas.

Kaip teigiama SP, jeigu einamaisiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažės daugiau nei leidžiama, pareiškėjams gali tekti jas atkurti tame pačiame ar kitame plote, bet tik tą daugiamečių pievų dalį, kuri buvo pakeista į žemės ūkio paskirties žemę. Atkūrimo reikalavimas taikomas plotams, kurie yra 0,1 ha arba didesni. Per metus nevykdžiusiems šio įpareigojimo bus taikomos paramos sąlygų pažeidimo sankcijos.

Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas netaikomas, jei:

• daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į bl1 bloką (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė;
• valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniams tikslams;
• daugiametės pievos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius).

„Dėl GAAB1 standarto Lietuva tebesideri su Europos Komisija (EK). Be abejo, daugiametės pievos labai svarbios švelninant klimato kaitą, bet ŽŪM, norėdama apsaugoti šalies ūkininkus nuo priverstinio pievų atstatymo, vis dar tęsia derybas dėl referencinio daugiamečių pievų santykio ir jo apskaičiavimo“, – teigia T. Švilpauskas. Nepaisant to, kad tęsiamos derybos ES lygmeniu, tęsiamas ir pasirengimas reikalavimų įgyvendinimui.

GAAB1 standarto privalės laikytis pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos.

Reikalavimas saugoti šlapynes ir durpžemius (GAAB2)

Šlapynė – sausumos teritorija, kuri nuolat arba periodiškai būna persunkta drėgme. Tai gamtinė sistema, galinti prislopinti klimato kaitą. Šlapynės valo orą ir vandenį, tačiau esama jų būklė pasaulį verčia sunerimti. Kaip skelbiama Ramsaro konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1993 metais, sekretoriato ataskaitoje „Pasaulio šlapynių apžvalga“, per pastaruosius 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai. To priežastis – ilgus metus į šlapynes buvo žiūrima kaip į nenaudingus plotus, dėl ko nuo 1900 metų išnyko 64 proc. planetos šlapynių, kurios, kaip nustatė mokslininkai, kaupia organinę anglį, formuoja mikroklimatą, valo orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui.

Lietuvoje vien 2014–2018 m. durpžemiuose deklaruoti ariamosios žemės plotai padidėjo 11,3 proc. Tikėtina, kad išarti durpžemiai anksčiau buvo padengti žoline augmenija ir dėl arimo išaugo ŠESD emisijos. Kaip teigiama SP, absorbuojamas ŠESD kiekis mažėja: nuo 11,4 mln. t CO₂ ekv. 2014 m. iki 8,3 mln. t CO₂ ekv. 2019 m.

Įvertinus vis labiau didėjančią grėsmę šlapynėms ir durpžemiams, 2023–2027 metų laikotarpio paramos sąlygos papildytos nauju standartu – GAAB2, skirtu šlapynių ir durpžemio apsaugai. Šio standarto esmė – ūkinės veik­los ribojimas nustatytose durpžemių ir šlapynių teritorijose.

Šlapynėse ir durpžemiuose, patenkančiuose į ūkininkų deklaruojamus plotus, draudžiama:

• sausinti šlapynių ir durpžemių plotus bei įrengti jose naujas drenažo sistemas, o senas sistemas leidžiama rekonstruoti tik tais atvejais, kai tai nepakenkia durpžemių aplinkosauginei būklei;
• deginti durpžemių plotus;
• arti durpžemių plotuose.

GAAB2 standarto nustatytas draudimas sausinti šlapynes leis išvengti ir didelio dirvožemio organinės medžiagos kiekio mineralizacijos – taip bus išsaugotos organinių dirvožemio savybės, išvengta padidėjusio mineralinio azoto išplovimo į vandens telkinius. Taip pat šlapynių ir durpžemių apsauga prisidės ir prie kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės saugojimo ir atkūrimo.

GAAB2 standartas įsigalios nuo 2024 m., nes, kaip pažymi ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas T. Švilpauskas, EK, atsižvelgdama į tai, kad GAAB2 yra visiškai naujas reikalavimas, sudarė sąlygas valstybėms narėms pasirengti jo įgyvendinimui.

„Iki to laiko bus parengta šlapynių nustatymo metodika, sukurtas informacinis ir skaitmeninis žemėlapis, atlikti kiti parengiamieji darbai. Visi išvardyti ir planuojami veiksmai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Baigus visus parengiamuosius darbus, bus sukurtas detalus ir visus reikalavimus atitinkantis geoerdvinis duomenų rinkinys, kuriuo pasinaudoję pareiškėjai galės susipažinti su jų valdose esančiais nustatytais šlapynių ir durpžemių plotais (informacija bus pateikiama ir paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje), o kontroliuojančios institucijos, pasinaudodamos tais pačiais duomenimis, galės atlikti kontrolės ir monitoringo darbus ir nustatyti, kaip pareiškėjai laikosi GAAB2 standarto“, – teigia T. Švilpauskas.

Ūkininkams, pažeidusiems šį reikalavimą, bus taikomos sankcijos. Jos nebus taikomos tik tuo atveju, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha. GAAB2 standarto privalės laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus.

Draudimas deginti ražienas (GAAB3)

Siekiant švelninti klimato kaitą, naujajame paramos teikimo laikotarpyje išlieka ūkininkams jau žinomas reikalavimas – draudimas deginti ražienas. GAAB3 standarto pagrindinė sąlyga – ražienos negali būti deginamos, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.

Mokslininkų teigimu, deginant ražienas nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, žūsta jame gyvenantys smulkieji gyvūnai ir augalai. Net per vieną deginimą dirvos derlingumas sumažėja 5–8 proc. Tad šis standartas prisideda prie dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo, skatina dirvožemio organinių medžiagų kiekio padidėjimą, dėl ko į atmosferą tiesiogiai neišleidžiamas CO₂, saugo biologinę įvairovę.

GAAB3 standartas galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir jo privalo laikytis visi pareiškėjai.

Paviršinių vandens telkinių apsauga (GAAB4)

Didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, Lietuvoje blogėjo požeminio ir paviršinio vandens kokybė. Ateityje, šiltėjant klimatui, gali didėti maisto medžiagų išplovimas ir greitėti vandenyje vykstantys biocheminiai procesai, lemiantys ekosistemos pakitimus. SP ketvirtasis reikalavimas (GAAB4) – paviršinių vandens telkinių apsauga – numato veiksmingą vandens išteklių tausojimą ir efektyvesnę vandensaugą.

GAAB4 standartas įpareigoja prie visų jų įrengti mažiausiai 3 m pločio juostas su žoline danga. 2023 m. prasidedančiame naujajame paramos laikotarpyje pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje bus draudžiama paskleisti ne tik mėšlą ir (ar) srutas, bet ir mineralines trąšas bei augalų apsaugos produktus. Šiose juostose draudžiamas žemės dirbimas.

Galimos veiklos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose – gyvulių ganymas ir mulčiavimas. Skirtingai nuo ankstesnio paramos teikimo laikotarpio, SP įrašytas papildomas reikalavimas, kuris pareiškėjus įpareigoja prie visų jų laukuose esančių melioracijos griovių palikti ir deklaruoti 3 m palaukes su žoline danga, neįskaitant griovio šlaito.

„Kadangi šis reikalavimas atsiranda tik naujajame laikotarpyje, jis įsigalios nuo 2024 m., kad ūkininkai suspėtų pasirengti šio reikalavimo įgyvendinimui, – akcentuoja T. Švilpauskas. – Tačiau šį naują reikalavimą ūkininkams reikėtų prisiminti planuojant jau kitų metų darbus, kad vėliau nebūtų pritaikytos sankcijos.“

Kaip pažymima SP, tikimasi, kad 3 m pločio palaukės su žoline danga sumažins vandens užterštumą, suteiks naudos biologinei įvairovei, nes atsiras sąlygos susidaryti floros ir faunos buveinėms. Be to, paviršinio vandens telkinių juostos su žoline danga padės išlaikyti daugiamečių pievų referencinį rodiklį, kuris svarbus įgyvendinant standartą, reglamentuojantį daugiamečių pievų apsaugą (GAAB1).

GAAB4 standarto privalės laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostas. Konkrečios teritorijos yra nustatytos ir pateikiamos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų skaitmeniniame žemėlapyje.

SP pažymima, kad pareiškėjas gali naudoti palaukes žemės ūkio technikos eismui, bet žolinė danga turi išlikti vyraujanti.

Redakcijos nuotrauka

2022.11.21

Susijusios temos – skaitykite:  GAAB, ŠESD, susieti su tiesioginėmis išmokomis, daugiamečių pievų apsauga, šlapynės

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.