Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?

NT mokesčio trūkumai

Pirmasis mokesčio trūkumas yra jo netaiklumas. Didžioji dalis būstą valdančių asmenų NT rinkoje nedalyvauja. Šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikui, gal net visiems laikams, ir keisti jo neketina. Tad jų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta NT rinka, yra klaidingas sprendimas. Mokesčio šalininkai tikisi paveikti NT dar neturinčių asmenų sprendimus, t. y. mokesčiai tektų tiems asmenims, kurie nieko neketina daryti, kad būtų paveikti asmenys, kurie galbūt kažką ir ketina.

Mokesčio kūrėjai norėtų paveikti nemažai NT objektų turinčius asmenis, kurie gyvena iš jų nuomos. Mokesčio šalininkų manymu, mokestis sumažins NT nuomos ar kokiais kitais tikslais ketinančių įsigyti asmenų skaičių. Noras gal ir pagrįstas, tačiau jam nelemta išsipildyti. Kai paklausa yra didesnė už pasiūlą, NT savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių, todėl mokestis būtų nesunkiai perkeltas nuomininkams ant pečių. Štai taip visą mokestį iš tiesų sumokės NT neturintieji. Negana to, tai gali paskatinti asmenis nedelsiant pirkti būstą, o ne jį nuomotis. Toks elgesys nelabai siejasi su rinkos atvėsimu.

Kas apmokestinama NT mokesčiu?

NT mokesčiu apmokestinamos pirmenybės. Asmuo, kuris turi aiškiai išreikštą pirmenybę turėti būstą geresnėje vietoje, didesnio ploto ar naujesnės statybos – mokesčius mokės. O tas, kuriam svarbiau santaupos pinigine forma – nemokės. Pirmenybės gali būti apmokestinamos, jeigu jos yra žalingos ir kelia pavojų aplinkiniams. Rūkymas ar automobilių keliama cheminė tarša yra arba gali būti apmokestinimo objektu. Tačiau būstas yra būtinoji prekė, kaip maistas ar drabužiai, ir geresnio būsto turėjimas savo reikmėms neturėtų būti papildomo apmokestinimo objektu.

Būsto paklausa yra labai glaudžiai susijusi su asmeniniais žmogaus poreikiais. Nemenka dalis asmenų, kurie galėtų sau leisti geresnį būstą, to nedaro, nors pajamos tai leidžia – tiesiog jų pirmenybių sąraše būstas neužima pirmosios vietos. Ir nemenka dalis asmenų įsigyja aukštesnės vertės būstą nei kiti panašias pajamas gaunantys asmenys, nes būstas jiems yra itin svarbus. Apmokestinimas, kuris nusitaikė į nekenksmingus aplinkiniams žmogaus prioritetus, yra ydingas iš esmės.

Ką NT mokestis sukurs?

Jis sukurs getus. Tai, kad mokesčiai iš pradžių nebus dideli, anaiptol nereiškia, kad jie tokie liks ir ateityje. Tiesą sakant, dabartiniame projekte numatytas apmokestinimas yra nesunkiai pakeliamas daugumai gyventojų, o tai reiškia, kad elgesio jis smarkiai nekeis. Kodėl gi tada jo vis vien nereikia? Todėl, kad mokesčiai bus maži tik iš pat pradžių. Vėliau tos savivaldybės, kurios norės suaktyvinti NT turto plėtrą geriausiuose rajonuose, advokataus, kad mokestis būtų peržiūrėtas ir „tinkamai“ nustatytas. Tada centro ir kitų gerųjų kvartalų NT mokestis bus keliamas iki tokio lygio, kad skurdžiau gyvenantiesiems bus nebepakeliamas. Skurdžiau gyvenantys asmenys glausis tuose kvartaluose, kur mokestis bus mažas, o geresnius kvartalus galės sau leisti tik labiau pasiturintieji.

Ekonominė politika gali kai ką sukurti, o kai ką ir išspręsti. NT mokestis gali sukurti getus, tačiau jis jokios problemos neišspręs.

Ko tada reikia Lietuvai? Tam tikrų mokesčių reikia. Pvz., reikalingas mokestis, kuris leistų kaupti būsto renovacijos fondą, tada renovacija vyktų daug didesniais tempais nei dabar. Taip pat reikalingas automobilių taršos mokestis, kuris pakeistų asmenų elgesį perkant transporto priemonę ir ją vairuojant, kai ne laikas iki 100 km/h būtų pagrindinis kriterijus, o emisijos. Tokie mokesčiai nesukurtų nieko, tačiau garantuotų problemų sprendimą ir paralelines įplaukas į biudžetą. Tokie mokesčiai yra reikalingi, o štai nekilnojamojo turto mokestis nereikalingas.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Algirdas Bartkus