Du trečdaliai gyventojų pritartų smulkiausių euro centų monetų atsisakymui ir apvalinimui

Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m. ir vyresni) respondentai – šioje amžiaus grupėje pritariančiųjų dalis siekia 70 proc. Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 proc.

Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas, remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2022 m. spalio mėn.

Kokia 1 euro cento ir 2 euro centų naudojimo situacija Lietuvoje?

Lietuvos banko grynųjų pinigų apyvartos statistika rodo, kad 1 euro cento ir 2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos gyventojų mokėjimams. Šias monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą prekybos vietose, tačiau retai jas naudoja atlikdami mokėjimus. Kadangi šios monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas kasmet jas gamina ar įsigyja naujų ir leidžia į apyvartą.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos sudaro daugiau kaip pusę (58 %) visų Lietuvoje apyvartoje esančių monetų. Apie 70 proc. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis), tad monetos panaudojamos pagal paskirtį (atsiskaitymui) tik vieną kartą. Smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Taip kasmet po 80 tonų jų kaupiasi aplinkoje. Nuo 2015 m. į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų svoris siekia apie 770 tonų, toks jų kiekis tilptų į 11 traukinio vagonų. Dedant šias monetas vieną prie kitos, jų pakaktų apjuosti Lietuvos sieną beveik tris kartus.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos turi neigiamos įtakos tvarumui. Monetų, kurių didžioji dalis „pametama“, gamybai, transportavimui ir administravimui eikvojamos lėšos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. eurų vertės 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Kasmet praradimai siekia apie trečdalį milijono eurų.

Vertinant viso grynųjų pinigų ciklo kontekste, 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamybos ir administravimo išlaidos tiek valstybei, tiek verslui yra santykinai didesnės nei jų nominalioji vertė.

Patarimai gyventojams, ką daryti su 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis

Jei turite sukaupę 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, jas galite:

• naudoti mokėjimams;
• atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti;
• iškeisti komercinių bankų skyriuose, teikiančiuose grynųjų pinigų paslaugas.

Kaip 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimo klausimas sprendžiamas kitose šalyse?

Kitose euro zonos valstybėse situacija su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu yra panaši. Vienas iš būdų efektyvinti grynųjų pinigų naudojimą ir didinti tvarumą, mažinant 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikį, – mokėjimų grynaisiais pinigais apvalinimas. Apvalinimas taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, nuo 2022 m. liepos mėn. – ir Slovakijoje. Už euro zonos ribų apvalinimo taisyklė taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Kanadoje, Australijoje.

Apvalinimas taikomas atsiskaitant grynaisiais pinigais: galutinė grynaisiais pinigais mokėtina suma už visą pirkinių krepšelį apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Atskirų prekių kainos nurodomos 1 cento tikslumu.

Apvalinimas yra neutralus pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą vieną kartą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumoka 1 euro centu ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 1 euro centu ar 2 euro centais daugiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygina. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 euro cento ir 2 centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Apvalinimas suteikia daugiau patogumo mokant, didinamas grynųjų pinigų ciklo efektyvumas, prisidedama prie tvarumo, taip pat taupomos visuomenės ir valstybės lėšos.

Šaltinis: Lietuvos bankas