Ramygaloje – gandrų sutiktuvės

Sakoma, kad gandras po sparnu parneša kielę, o šiai išspardžius ledus prasideda tikrasis pavasaris. Tad kaip ir pavasarį parneša. Kitas, ko gero, tiek pat žinomas nuopelnas – vaiknešystė. Pavasarį vaikų gimdavo daugiau nei bet kuriuo kitu laiku. Negi juos gali maži vieversėliai atnešti… O štai iš kurios pusės – pasufleruoja liaudies menas. Jame gandras dažniausiai vaizduojamas kartu su saule. Tad greičiausiai iš rytų, kur šioji pateka. Lietuvių tautosakoje baltasis gandras dar vadinamas busilu, starkumi, gužučiu, bacionu.

Ištikimybė, namų saugojimas yra išskirtinis gandro bruožas. Jis nuo seno laikytas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis – dangaus antspaudo saugotojas, galįs žmonių ligas paimti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti.

Gandras – Ramygalos herbe ir gyvenime

Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Šiemet sukanka dvidešimt metų, kai jis puikuojasi Ramygalos herbe ir vėliavoje. Saugoti gamtą – išskirtinis šiuolaikinės bendruomenės bruožas, ir tai nauja heraldikoje.

Svarstant herbo idėjas, buvo nutarta lauke, reiškiančiame puikią gamtą, pavaizduoti lietuvių ypač gerbiamą paukštį. Ramygalos miestas iki visuotinės melioracijos buvo apsuptas pelkių ir durpynų, kuriuose buvo gausu laukinės gyvūnijos, ypač gandrų, kurie Lietuvoje laikomi darnios šeimos, meilės gimtajam kraštui simboliu. Ramygalos herbas LR prezidento dekretu patvirtintas 2003 m. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Ramygaloje gandrų apstu: šalia kultūros centro ant meilės suolelio įsitaisę du mediniai gandrai, krūtinėmis ir snapais laikantys didelę mylinčią širdį, turėtų lemti spartesnį ramygaliečių poravimąsi ir naujagimių gausėjimą, kuriuos (šiek tiek ūgtelėjusius) mielai priims ir auklės vietinis lopšelis-darželis, pasivadinęs „Gandriuko“ vardu. Dar vienas plačiai išskleidęs sparnus gandras, jaukiai prisiglaudęs prie turgelio tvoros, kviečia savo glėbin pailsėti pavargusius ar seniai besimačiusius prisėsti, pasišnekučiuoti, pasigrožėti Ramygalos centrine aikšte. Yra suolelis su gandro skulptūra ir atnaujintame miesto parke. Kultūros centras gandrų irgi nepamiršta: kasmet kovo 25 d. organizuoja gandrų sugrįžtuves, o rugpjūčio 24 d. – išlydėtuves.

Kovo 25 d. 16 val. bus gandrų sutiktuvės – šokytuvės, su liaudiškos muzikos kapela „Ramgala“ (vadovas Virginijus Kazlauskas) ir liaudiškų šokių kolektyvu „Miestelėnai“ iš Panevėžio kultūros centro „Bendruomenių rūmai“ (vadovas Justas Nagrockis).

Audronė Palionienė/JP.lt

BNS fotobanko nuotrauka