Išmokos už kvotinį pieną užstrigo laike

Šį mėnesį pieno gamintojams, 2006–2007 metais pardavusiems pieną, pažerta 12,3 mln. Eur pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos lėšų. Pagrindiniai reikalavimai jai gauti liko tokie patys kaip ir ankstesniais metais, nors dėl iki šiol nepasikeitusių atskaitos metų daugelis ūkininkų jaučiasi stipriai nuskriausti.

Nei juoktis, nei verkti

Pienininkai, nenorėję, kad jų pavardės būtų viešinamos (redakcijai jos yra žinomos), stebėjosi, ar šis sprendimas mokėti paramą gamintojams, pridavusiems kvotinį pieną 2006–2007 metais, yra protiškai ir ekonomiškai adekvatus. „Ir juoktis, ir verkti norisi. Jau penkiolika metų vadovaujamasi tais pačiais atskaitos metais. Gerai, kad dar nereikia pateikti duomenų už pieną, priduotą Smetonos laikais. Ar ne laikas prabusti? Pažiūrėkite, kas darosi – vien lenkų „fūros“ su Lietuvos karvėmis iš mūsų šalies važiuoja. Karvių greitai nebeliks“, – piktinosi ūkininkai.

Ignalinos rajono ūkininkė Lina Čeikauskienė svarstė, kodėl parama nemokama už 2020 metais parduotą pieną? Kodėl nesirūpinama esamais pieno gamintojais, ypač jaunais? Ji, kaip ir kiti redakcijos kalbinti ūkininkai, tvirtino, kad būtų kur kas geriau, jei parama būtų skaičiuojama atsižvelgiant į dabar ūkių parduodamą pieną.

Plungės rajono ūkininkė Darija Stuopelienė antrino, kad dabar už toną pieno neįmanoma nupirkti maišelio kombinuotųjų pašarų. „Esame nestambūs pieno gamintojai. Ūkininkavimo pradžioje turėjome dvidešimt karvučių, dabar liko tik šešios. Kaimyniniuose ūkiuose jų beveik nebelikę. Kas gaus paramą? Ar tai valdžios rūpinamasis pieno gamintojais?“ – „Ūkininko patarėjui“ stebėjosi D. Stuopelienė.

Apsileidimas

Apie tai, kad taisyklės senos, o pinigai – nauji, „Ūkininko patarėjui“ teigė ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius. Pasak jo, pieno ūkiai, kurie tuo metu augino karves, patenkinti. Tačiau tiems, kurie prieš penkiolika metų nelaikė karvių arba laikė jų labai mažai, – jokios naudos. Tai nėra teisinga.

„Ankstesni žemės ūkio ministrai aiškino, kad, jeigu netenkina numatytos sąlygos, išmokų galima visiškai atsisakyti arba gauti tokias, kokios jos yra“, – tikino E. Bičius. Jis pridūrė, kad kasmet karvių skaičius mažėja, tačiau paramos dydis už toną išlieka panašus. Praėjusiais metais buvo mokama 13,75 Eur/t, šiais metais –14,56/t Eur parama.

Praėjusiais metais didžiausia paramos suma atiteko Šakių rajono pieno gamintojams, tačiau didžiausias paramos gavėjų skaičius buvo išlikęs Šilalės rajone. Vienam mūsų šalies paramos gavėjui praėjusiais metais vidutiniškai atiteko 650,99 Eur, 2019-aisiais – 622,46 Eur, 2018-aisiais – 567,52 Eur. Tad kuo mažiau lieka pieno ūkių, tuo kitiems – geriau.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis pastebėjo, kad nuo pat pradžių senųjų Europos Sąjungos (ES) šalių pienininkai gaudavo dvigubai didesnes išmokas. Mūsų šalies pienininkams buvo aiškinama, kad didėja išmokos už hektarus, todėl išmokos už kvotinio pieno toną mažėja. Tačiau išmoka už hektarus nepadidėjo, didesniems ūkiams ji net sumažėjo.

„Čia – mūsų biurokratų apsileidimas. Kadangi dalyvauju tarptautinėje pieno organizacijoje ir kalbu su jos nariais, teko girdėti kitų šalių ūkininkų atsiliepimus apie mūsų valdžią, kuri yra labai „gera“ derybininkė. Lietuva išsidera mažiausias išmokas ir už jas keliaklupsčiauja. Ir tai tiesa! Mūsų ūkininkai gauna ne tik mažiausias išmokas, mūsų pagamintas pienas superkamas už mažiausią kainą, mums mokami mažiausi atlyginimai“, – ŪP dėstė J. Vilionis.

Nuomonės skirtingos

Žemaitijoje – prastos žemės, todėl daug pienininkų. „Ūkininkai piktinasi dėl išmokų už kvotinį pieną. Tai – senas ataskaitinis laikotarpis. Niekam neaišku, kodėl vadovaujamasi tokiu senu, istoriniu laikotarpiu. Daugelis tų, kurie dirba iki šiol ir yra padidinę bandas, tenkinasi mažomis išmokomis. Jie jaučiasi nuskriausti. Apie tai kalbame ir kalbame. Mums tokia tvarka nepatinka, bet valdžia mūsų negirdi ir nuolat atsako, kad ES nieko neleidžia pakeisti. Esame bejėgiai. Tie, kurie šiuo metu laiko kelias karves, gauna „avansą“, jie – laimingi“, – pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys.

Jo nuomone, būtų teisingiausia, jei parama priklausytų už praėjusiais metais parduoto pieno kiekį. Anot pašnekovo, žemas pieno kainų lygis mūsų šalyje nebepadengia ūkininkų veiklos sąnaudų. Tad ragintų valdžią daugiau dirbti ir dažniau varstyti Briuselio duris.

LŪS Joniškio skyriaus vadovė Lilija Šermukšnienė ŪP tvirtino, kad neverta žvalgytis į praeitį. Jau dabar būtina pakelti pieno ūkį. „Visada reikia galvoti apie ateitį, numatyti tai, ką daryti, kad ūkininkams būtų geriau. Reikia ieškoti būdų, kaip paremti jaunimą, kad jis nebijotų dirbti pieno ūkiuose, kuriuose labai daug darbo. Ne vien pienininkystės, bet ir kitų žemės ūkio sričių ateitis yra miglota. Ūkininkai yra pasipiktinę žemės ūkio ministro, visos ministerijos veikla“, – tvirtino L. Šermukšnienė.

Kiek kitokios nuomonės Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos vadovas Juozas Darbutas. Jis tvirtino, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama yra skirstoma tinkamai. „Pieno ūkio savininkai investuoja keletui metų į priekį. Karvės laikomos 5–6 laktacijas, pienas gaminamas nuosekliai, tas ratas – nuoseklus. Tad ir išmokos tokios turi būti, visai nesvarbu, kad ir vėliau“, – tikino pašnekovas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad nuo šios Seimo kadencijos pradžios KRK aktyviai diskutuoja su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir socialiniais partneriais dėl Pieno įstatymo reglamentavimo. KRK tikisi, kad ministerija šį rudenį pateiks įstatymo projektą, atitinkantį visų pieno sektoriuje dirbančiųjų lūkesčius.

Ne kartą kreipėsi į EK

ŽŪM informavo, kad ši parama nuo 2007 metų tapo atsieta nuo gamybos ir nepriklauso nuo šiuo metu parduodamo pieno kiekio. „ŽŪM ne kartą kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama leisti šiai paramai skaičiuoti naudoti naujesnius duomenis. Deja, EK nuomone, šių išmokų susiejimas su dabartine pieno gamyba gali paskatinti netvarų pieno gamybos didinimą ES, todėl naujesnių duomenų skaičiavimams naudoti negalima. 2020 metai turėjo būti paskutiniai šiai paramai mokėti, tačiau ES institucijose užsitęsus diskusijoms dėl naujojo finansinio laikotarpio (2021–2027 metų) nutarta pereinamuoju laikotarpiu (2021–2022 metais) leisti šalims narėms šią paramą dar mokėti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir 2020 metais“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Starkuvienė. Ji teigė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną nėra pagrindinė ir vienintelė parama pieno gamintojams. Nuo 2015 metų kiekvienas pieno gamintojas gali gauti ES susietąją paramą už pienines karves, kuri yra gerokai didesnė. 2020 metais buvo mokama po 128,86 Eur už karvę. Iš viso 2020-aisiais buvo išmokėta 29,4 mln. Eur susietosios paramos už pienines karves. Šiais metais planuojama dar padidinti minėtos paramos dydį. Tikslus paramos dydis bus nustatytas ministro įsakymu artimiausiu metu.

Pasak D. Starkuvienės, 2021 metais ši parama bus mokama visiems valdytojams už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas bei nepertraukiamai valdoje balandžio 1–birželio 30 d. (tris mėnesius) išlaikytas pienines karves. Norintieji gauti šią paramą taip pat turi būti pateikę informaciją ŪGR apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) nuo 2019 metų spalio 1 d. iki 2021 metų kovo 31 d. Duomenys apie tai turi būti įregistruoti šiame registre. Be to, 2020 metais ministerija, suprasdama sudėtingą pieno gamintojų padėtį dėl pajamų kritimo, taip pat skyrė laikinąją valstybės pagalbą dėl COVID-19 viruso protrūkio. Per du etapus 28 tūkstančių pieninių karvių laikytojams iš viso išmokėjo 36 mln. Eur.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

Autorės nuotrauka

2021-09-24