Kainos rekordinės, o aruodai jau pustuščiai

Grūdų supirkimo kainų sūpuoklės įsismarkavo. Kainos – rekordinės, tačiau grūdų beveik nelikę. Ūkininkų aruoduose šiuo metu yra tik apie 10–15 proc. nerealizuoto pernykščio derliaus. Žemdirbių ateities planai – migloti.  

Iki pavasario nelaiko 

Smulkiųjų ūkių šeimininkai, neturintys grūdų džiovyklų ir saugojimo bokštų, tvirtino grūdų sandėliuose iki pavasario paprastai nelaikantys. „Šiandien gavau žinutę, kad praėjusių metų derliaus pašarinių kviečių tona kainuoja 358 eurai. Manau, kad naujo derliaus supirkimo kainos bus dar aukštesnės ir persiris 400 eurų už toną“, – kalbėjo Ukmergės r. ūkininkas Dainius Micius, grūdus pardavęs rudenį perpus pigiau.

To paties rajono ūkininkas Ramūnas Skapas taip pat teigė iki pavasario daug grūdų nelaikantis. Didžiausias kiekis, kurį iki pavasario saugojo sandėliuose ir paskui pardavė – 24 t. „Grūdų laikymas kainuoja. Tai – darbo, elektros ir laiko sąnaudos. Be to, tokiais atvejais tenka prisiimti ir jų kokybės bei būsimos supirkimo kainos riziką. Supirkimo kainos – nenuspėjamos. Ūkininkai, laikantys grūdus iki pavasario, ir išlošdavo, ir pralaimėdavo. Šiųmetinės grūdų supirkimo kainos – neregėtose aukštumose. Kaip bus ateityje, neaišku, nes ne viskas vyksta pagal mūsų planus ir norus“, – sakė R. Skapas.

Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kavoliūnas patvirtino: grūdų supirkimo kainos yra savotiška loterija. „Pernykštis derlius jau parduotas, todėl dabar tik stebiu kainas ir rinką. Tai dariau ir prieš kelerius metus, tačiau tąkart išlošti nepavyko“, – prisipažino  jaunas vyras. 

Didžiulis galvos skausmas

Kėdainių r. Okainių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) dalį praėjusių metų derliaus dar laiko sandėliuose. Pasak bendrovės vadovo Viliaus Samuolio, rapsai jau parduoti, savo eilės laukia kviečiai. „Iki pavasario paprastai išlaikome apie 80 proc. derliaus. Apgailestauju, kad grūdai iškeliauja iš mūsų šalies. Iki šiol Europa norėjo gyventi pigiai ir prabangiai, bet dabar gyvens labai brangiai ir prabangiai“, – kalbėjo V. Samuolis.

Šakių r. esančios Voniškių ŽŪB vadovas Henrikas Braškys atskleidė, kad  pirmiausia bendrovėje buvo parduotos pupos, vėliau – rapsai. „Mūsų ūkis – daugiašakis, gyventi reikia, todėl privalome kažką parduoti. Viską šiek tiek kompensuoja pienas, nors jau nuo pabrangusių pašarinių priedų bloga darosi“, – atviravo H. Braškys. Pasak jo, šiuo metu bendrovė nesiryžta parduoti kviečių, nes dabartinėje situacijoje nemato ekvivalento tarp trąšų, pašarinių priedų ir grūdų supirkimo kainos.  ŽŪB vadovo teigimu, kviečius galima greitai parduoti, juolab kad dabar ir jų supirkimo kainos yra aukštos. Tačiau neaišku, kas mūsų tautą maitins ir kas bus toliau. Jei pašarinių priedų kainos išliks kosminės, bendrovė jų neįpirks arba tai jau neapsimokės. Todėl turėdami kviečių jie galbūt galės šiek tiek kompensuoti sojas ir kitus gyvulių racionui reikalingus priedus. „Jei ryšimės parduoti grūdus, privalėsime galvoti, kam juos realizuoti, kad pinigus atsiimtume. Dabar tokia situacija, jog parduodamas pieną ir grūdus nežinai, ar atgausi pinigus. Tai – didžiulis galvos skausmas“, – neslėpė apmaudo H. Braškys.

Pasigedo ministro pozicijos

Šiomis dienomis Voniškių ŽŪB sulaukė trąšų, už kurias buvo sumokėta kosminė kaina. Palyginti su praėjusiais metais, trąšos pabrango 3,5 karto. Tačiau abejojama, kad tiek pat kartų pabrangs grūdai. Sparčiai didėja ir pašarų kainos, o pieno – retsykiais pakyla puse ar vienu centu. Pasak pašnekovo, tai – nelygiaverčiai  mainai. „Nuolat galvojame, kaip reikės išgyventi, ir nesuprantame, ar mes turime žemės ūkio ministrą, ar ne. Aš tai nejaučiu, kad mes jį turime. Nežinau, kokia kryptimi ministras eina ir ką jis galvoja. Ūkininkai gali išvežti grūdus ir jie bus išplukdyti. Tačiau kas maitins Lietuvos žmones? Ar valstybės rezervas yra pripildytas maisto? Ar yra sukauptas pašarų rezervas? Šiuo metu jau nebegauname cukrinių runkelių. Dar keletą mėnesių išgyvensime. O kas bus toliau? Kas visa tai kontroliuoja?“ – klausimus žėrė H. Braškys.

Tikina, kad maisto rezervas yra  

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina, kad Lietuva turi valstybinį maisto rezervą. Šiuo metu jis pripildytas. (Ko ir kiek – nežinia.) Seimas pavasario sesijoje planuoja skubos tvarka svarstyti pakeitimus, susijusius su šio rezervo išplėtimu.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius sakė, kad  ūkininkų aruoduose grūdų rezervo nėra.  „Valstybės grūdų rezervas yra valstybės paslaptis. Esu įsitikinęs, kad jų yra sukaupta. Todėl bado patirti  neturėtume. Tiesa, pirkėjai parduotuvių lentynose galbūt nematys tokios didelės prekių įvairovės, kokia buvo iki šiol, Be to, maisto produktai gali stipriai brangti“, – svarstė R. Juknevičius.  

Didelio pelno nesitiki

Pasak LŪS vadovo, šiuo metu asociacijos nariai ūkininkai aruoduose saugo nedaug grūdų, tad ir pelno turės mažai. „Dabartinė  pernykščio derniaus grūdų supirkimo kaina ūkininkams  suteikia vilčių, kad galbūt ir šių metų derliaus supirkimo kainos nebus mažesnės. Tačiau analizuojant išankstinio pardavimo sandorių siūlomas kainas matyti, kad jos yra gerokai mažesnės už dabar esamas. Ūkininkai nėra garantuoti, kad grūdų supirkimo kaina bus aukšta. Ar yra prielaidų aukštoms kainoms? Drąsiai galiu sakyti, kad tokių prielaidų yra. Vienas indikatorius – infliacija, kitas – pasiūlos ir paklausos dėsnis laisvoje rinkoje“, – teigė R. Juknevičius.

Šiuo metu jau beveik visus grūdus yra pardavę Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) nariai. Didžioji grūdų dalis jau laukia, kol bus išvežti.. LEŪA vadovas Saulius Daniulis teigė, kad iš dabartinių grūdų supirkimo kainų ūkininkai tikrai nepralobs. „Išankstinių pardavimo sutarčių nesudarė tik vienetai. Niekas nesitikėjo, kad kainos taip šoktelės. Be to, šiandien ekologiškų grūdų supirkimo kainos, palyginti su chemizuotų ūkių grūdų, nėra taip stipriai pakilusios“, – teigė S. Daniulis. 

Vyrauja kviečiai

AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sakė, kad pastaruoju metu grūdų bei aliejinių kultūrų rinka labai nerami ir nenuspėjama. Lygindamas pernykštes supirkimo kainas kovo mėnesį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, jis pastebi apie 28–30 proc. padidėjimą. Rapsų supirkimo kainos šiuo periodu padidėjo 12–13 proc. 

„Ūkininkai, kurie sugebėjo išlaikyti grūdus, šiandien juos sėkmingai brangiai parduoda.Mes visiems rekomenduotume išskaidyti grūdų pardavimą į etapus, vienu kartu parduodant ne daugiau kaip 30 proc. būsimo ar jau užauginto derliaus. Dabar ūkininkai parduoda įvairius grūdus, bet vyrauja aukštos kokybės kviečiai bei rapsų sėklos“, – sakė S. Banelis.

Pasak grūdų prekybos vadovo, rinka dabar labai nenuspėjama, todėl tenka ją stebėti, šnekėtis su partneriais visame pasaulyje ir imtis ryžtingų sprendimų. Seną derlių AB „Linas Agro“ žada supirkinėti tol, kol matys paklausą tarptautinėse ir vietinėse rinkose. Todėl ūkininkams, turintiems grūdų likučius, bendrovė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu rinkoje vyrauja rekordinės grūdų supirkimo kainos ir pataria jų neprasnausti.

 

 

2022.03.23 

Autorės, socialinių tinklų ir AB „Linas Agro“ nuotraukos

ŪP korespondentė – Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: grūdai; grūdai brangsta;