10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidėjusių įmonių Lietuvoje 2023

2024/05/30

Kurios įmonės daugiausiai prisideda prie klimato kaitos ir kiek jos prisideda prie šalies ekonomikos? Remdamasi APVA bei VMI duomenimis, sąrašą sudarė VšĮ „Žiedinė ekonomika“. Taip pat ji įvardijo žalą pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t. Teigiama, kad vidutinė taršos vertė 2023 m. siekė apie 83 Eur/t.

AB „Orlen Lietuva” yra antrus metus iš eilės daugiausiai Lietuvoje prie klimato kaitos prisidedanti įmonė ir šiuo metu išmeta apie 5 proc. visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Naudojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimo metodus, „Orlen Lietuva“ ŠESD išmetimų padaroma žala, skaičiuojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros metodais, siekia beveik 300 mln. Eur!

Įmonės, kurios sukuria menką pridėtinę vertę (pagal sumokėtus mokesčius tonai CO2): AB „Akmenės cementas” – 14,4 Eur/CO2 t, „Achema“ – 35,8 Eur/t bei UAB „Gren Klaipėda” – 65,6 Eur/CO2 t. Tik 4 įmonės sumoka daugiau mokesčių nei išmetamo CO2 sukuriama ekonominė ir socialinė žala (180 EUR/CO2 t): AB „Orlen Lietuva“, AB „Ignitis gamyba“, UAB „Hoegl LNG Klaipėda“ ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai”.

Beveik visos iš daugiausiai prie klimato kaitos 2023 m. prisidėjusių įmonių gauna didelius kiekius taršos leidimų, už kuriuos nereikia mokėti (subsidijas). Vidutinė vienos tonos CO2 vertė 2023 m. siekė apie 83 Eur/t. Lyginant su sumokamais mokesčiais AB „Achema“(daugiau nei 2 kartus) ir AB „Akmenės cementas” (daugiau nei 6 kartus) gavo leidimų teršti vertės.

Didelę dalį Lietuvoje sunaudojamų mineralinių trąšų galėtume pakeisti sėjomaina ir organinėmis trąšomis, cementą – mediena, atliekų deginimą – rūšiavimu ir perdirbimu. Reikšmingai sumažinti naftos poreikį būtų galima elektrifikuojant Lietuvos transporto parką, skatinant viešąjį transportą bei darnų judumą dviračiais ar pėsčiomis.

Deja, ne visos įmonės, reikšmingai prisidedančios prie klimato kaitos, yra įtrauktos į apyvartinių taršos leidimų sistemą. Galima būtų išskirti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kuri, būtų antra daugiausiai ŠESD išmetanti įmonė Vilniuje, kol kas už šią taršą nieko nemokanti ir neturinti paskatų keistis.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia visuomenę ir Lietuvos Respublikos Seimą apmąstyti, ar Lietuvai reikalingi verslai, sukuriantys labai mažai darbo vietų CO2 tonai ir sumokantys į biudžetą palyginti mažai mokesčių lyginant su daroma žala aplinkai ir visuomenei ir gaunamomis subsidijomis.

Vieta	Pavadinimas	Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2023 m., t	Sumokėti mokesčiai 2023 m., EUR	Sumokėti mokesčiai CO2 tonai, EUR	Žala aplinkai ir visuomenei vien iš CO2 išmetimų, EUR	Paskirta taršos leidimų 2023 m., t	Paskirtų taršos leidimų 2023 m. vertė, EUR	Pelnas 2023 m., EUR
1.	AB „ORLEN Lietuva”	1 646 257	527 909 000	320,6722887	296 326 260	1 227 864	101 912 712	–
2.	AB „Achema”	1 363 398	48 852 000	35,83106327	245 411 640	1 227 776	101 905 408	-47 019 000
3.	AB „Akmenės cementas”	783 849	11 320 000	14,44155698	141 092 820	855 103	70 973 549	19 616 835
4.	AB „Vilniaus šilumos tinklai”	233 200	–		41 976 000	71 128	5 903 624	–
5.	AB „Ignitis gamyba”	128 564	62 562 000	486,6214492	23 141 520	2 943	244 269	137 425 000
6.	UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė”	119 661	9 794 000	81,84788695	21 538 980	20 855	1 730 965	25 388 000
7.	UAB „Gren Klaipėda”	100 151	6 587 000	65,77068626	18 027 180	17 991	1 493 253	–
8.	UAB „Hoegh LNG Klaipėda”	94 023	12 854 000	136,7112302	16 924 140	12 655	1 050 365	–
9.	UAB „Paroc”	49 235	–		8 862 300	39 895	3 311 285	–
10.	AB „Nordic Sugar Kėdainiai”	28 052	10 535 000	375,5525453	5 049 360	20 968	1 74 0344	11 174 037

Šaltinis: „Žiedinė ekonomika“

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidėjusių įmonių Lietuvoje 2023

Verš dvigubą NT mokesčio kilpą?

Lietuva mėgina prisitaikyti prie JAV paskelbtų muitų

Ar tarifų karas medienos rinkoje atvers galimybes Europai?

BKT akcininko valdomas Nemuno terminalas – likviduotas

Lietuva mėgina prisitaikyti prie JAV paskelbtų muitų

BKT akcininko valdomas Nemuno terminalas – likviduotas

Spalvingas ir gardus meniu savaitgaliui – išlaidų „Iki“ parduotuvėse mažai, o skonis puikus

Ar užklosime saulės veidrodėliais duonos laukus?

Turininga diskusija – „Augalų apsaugos priemonių taikymas praktikoje“

Žemdirbių šį pavasarį laukia naujovės

Pradėti šiųmetiniai Lietuvos vandens telkinių įžuvinimo darbai: pirmosios ežeruose ir upėse įkurdintos vėgėlės ir seliavos

„Genetiniai ištekliai“ ir „Lietuvos veislininkystė“ – nebe privatizuojamų objektų sąraše