„122 tūkstančiai ūkininkų“ – pasenusi daina?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas 2011–2012 metais Lietuvą ištiko kultūrinis šokas, apėmė socialinis bejėgiškumas, Statistikos departamentui paskelbus, kad mūsų šalyje gyvena mažiau žmonių nei tie mieli širdžiai 3 milijonai. Bet protingų žmonių tokie demografiniai pokyčiai nepribloškė – net didžiausio valstybės klestėjimo laikais, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė driekėsi iki Juodosios jūros, etninių lietuvių tebuvo pusantro milijono, todėl reikia įsisąmoninti, kad lietuvių niekada nebus daugiau nei 2,8 mln., ir ramiai gyventi, išmintingai planuoti ateitį pagal mažos tautos ir nedidelės valstybės modelį. Netrukus psichologinį sukrėtimą gali patirti Lietuvos kaimas, paaiškėjus, kad šalyje jau nebėra nė 100 tūkst. ūkių (oficialiai nurodoma 122 tūkst.). Ministerijų atstovai šią savaitę pritarė teisės aktų pataisoms, kurioms įsigaliojus neariantys žemės, neauginantys gyvulių, tai yra nesiverčiantys žemės ūkiu asmenys bus išbraukti iš ūkininkų registro. Kitaip sakant, neteks daugelio mokestinių lengvatų, kuriomis dabar naudojasi agroverslininkai. Daug registrų, mažai tvarkos Pasak Ūkininko ūkio įstatymo pataisas rengusio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Teisės departamento Kooperacijos poskyrio vedėjo Alfredo Gusto, teisės aktus tobulinti tenka dėl Valstybės kontrolės auditorių pastabų, kad Lietuvoje yra net keletas žemdirbių registrų, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai sunku sužiūrėti, ar ūkininkai teisingai deklaruoja pajamas. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa, pagal kurią žemdirbiams suteikiama europinė parama, įpareigoja kasmet atnaujinti Žemės ūkio valdų registro duomenis. Palyginus juos su Ūkininkų ūkių registro statistika, pastebėta, kad tų pačių asmenų pateikti skaičiai neretai skirtingi. Ūkininkų ūkių registro duomenų reikia 25-ioms valstybės įstaigoms („Sodrai“, Darbo biržai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Muitinės departamentui ir kitoms), todėl ataskaitos turi būti tikslios“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Gustas. ŽŪM siūlo, kad ūkininkai kiekvienais metais iki gruodžio 31 d. atnaujintų savo ūkio duomenis. Nesilaikantys šio nurodymo, nesugebėję įrodyti, kad verčiasi žemdirbyste asmenys bus išbraukti iš Ūkininkų ūkių registro. Anot A. Gusto, kelis kartus taisytas projektas bus svarstomas artimiausiuose Vyriausybės posėdžiuose. Nedaug nubyrės? „Žemdirbių visuomeninių organizacijų pastabų išgirdome nedaug. Tik Žemės ūkio rūmams kilo neaiškumų. Per pastaruosius trejus metus vidutiniškai apie 10 tūkst. ūkininkų kasmet neatvyksta atnaujinti (deklaruoti) duomenų apie savo valdas. O kiek dabar registruotų ūkininkų dar verčiasi žemės ūkiu ar kita įstatymų neuždrausta veikla – klaustukas. Bus parengtas bendras Žemės ūkio valdų ir Ūkininkų ūkių registrų portalas. Ūkis nebus išregistruojamas neįspėjus savininko. Jis gaus metus ištaisyti trūkumus. To nepadarius, vietinės savivaldybės administracija išbrauks valdą iš Ūkininkų ūkių registro. Jeigu pasitaisęs asmuo vėl sumanytų ūkininkauti ir atgauti žemdirbio vardą, savivaldybės administracija, išnagrinėjusi prašymą, sugrąžins žmogui ūkio identifikacijos kodą“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Kooperacijos poskyrio vedėjas A. Gustas. Jo manymu, nedaug ūkininkų „nubyrės“. Trys skirtingos nuomonės Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas nuogąstauja, kad, įsigaliojus įstatymo pataisoms, ūkininko pečius užgulusi administracinių prievolių našta „bus didesnė nei tiesiogiai iš Ūkininkų ūkių registro gauta nauda“. Rūmų vadovas stebisi, kodėl, bandydami atskirti tikrus ūkininkus nuo apsimetėlių, valdininkai neprisimena puikiai veikiančio Žemės ūkio ir kaimo verslo registro, kuriame kaupiami ūkininkų duomenys. Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas visiškai pritaria parengtam įstatymo projektui, o Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė – tik iš dalies. Savivaldybėms nepatinka, kad teks pakrapštyti savo biudžetus nustatant ūkininkų faktinę gyvenamąją vietą ir laiškais perspėjant apie pasekmes dėl melagingų duomenų. „Sofos ūkininkai“ turės pasivadinti kitaip Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys „darbietis“ Jonas Kondrotas galvoja, kad ŽŪM parengtas projektas vertas dėmesio. „Iš tiesų nežinome, kiek Lietuvoje tikrų ūkininkų. Ar juridiškai teisingas tas dabar plačiai vartojamas apibūdinimas „sofos ūkininkas“? Išgirdęs, kad žemė Lietuvoje išnuomojama be jokių teisininkų patvirtintų sutarčių, nepatikėjau. Per vieną komiteto posėdį klausiau kolegų, ar tai ne koks nors nesusipratimas. Pasirodo, tokie neoficialūs sandoriai galimi! Griežtesnė ūkininkų apskaita turėtų tikrus žemdirbius atskirti nuo tų kitų, kuriems teks kažkaip kitaip pasivadinti“, – savo nuomonę „Ūkininko patarėjui“ išsakė parlamentaras agronomas J. Kondrotas. Socialinis sluoksnis, nekuriantis pridėtinės vertės Kitas KRK narys, krikščionis demokratas Kazys Starkevičius galvoja, kad siūloma pataisa, jeigu jai pritartų parlamentarai, suveiktų dvejopai. „Dalis žmonių registravosi ūkininkais tik todėl, kad galėtų lengvatinėmis sąlygomis pasistatyti namus. Pabaigė, išpuošė, įsikėlė ir užmiršo, kad yra ūkininkai. Atsimena tik vieną dalyką – žemdirbiai atleidžiami nuo daugelio mokesčių. Ši ŽŪM iniciatyva gal ir parodytų, kiek Lietuvoje yra tikrų prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų. Tas skaičius – 122 tūkst. – aiškiai išpūstas. Bet kita ranka ministerijos vadovybė laimina sofos ūkininkus! Papildoma europinė parama už pirmuosius hektarus skatina skaldyti ūkius, tikintis didesnių tiesioginių išmokų. Taip atsiranda socialinis sluoksnis, nekuriantis pridėtinės vertės, o tik gaunantis ES pašalpas už iškirstus krūmus ar numulčiuotas dirvas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo narys ūkininkas K. Starkevičius.