2023 metų kviečių eksportas: konkuruojame populiariausios kokybės rinkoje

Apie šiųmetį derlių ir jo eksportą kalbamės su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentu Karoliu Šimu.

„Tradiciškai derliaus rezultatams daug įtakos turėjo gamtos sąlygos. Žiema buvo puiki, tačiau po jos sulaukėme pavasarinių sausrų, kurios gerokai išgąsdino žemdirbius. Visa laimė, situaciją šiek tiek pataisė vasaros lietūs, suteikę vilčių dėl geresnio derliaus. Deja, prasidėjus javapjūtei, laukus nusiaubė kruša. Skirtingose Lietuvos vietose jos pasekmės buvo kitokios, tačiau skaičiuojame, kad dėl to praradome daugiau nei 100 tūkst. t grūdų“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Laimei, derlių pavyko sėkmingai nuimti, nors ūkininkų istorijos labai nevienodos – vieniems šie metai buvo vidutiniškai geri, kitiems – kur kas prastesni. Finale, šiemetinis derlius buvo labai panašus į praėjusių metų – apie 7 mln. t javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Didžiausią jų dalį sudaro kviečiai – apie 4,5 mln. t, rapsai – 850 tūkst. t, miežiai – 650 tūkst. t, kvietrugių, avižų, žirnių ir pupų – visų maždaug po 200 tūkst. t, rugiai – 75 tūkst. t.

„Derliaus dydį išgelbėjo žieminiai pasėliai. Vasarinių kultūrų derlius jau kelinti metai iš eilės labai prastas dėl balandžio–birželio sausrų“, – minėjo besikeičiančio klimato padarinius K. Šimas.

Tampame vidutinės kokybės grūdų augintojai ir eksportuotojai  

Prasidėjus javų kūlimui, tik pažvelgę ūkininkai jau galėjo džiaugtis gražiais, dideliais kviečių grūdais. Kad grūdai iš tiesų geri, liudija ir saiko skaičius – 78–80 kg/hl (palyginimui pernai – 74–75 kg/hl). Kiek nuvylė kiti duomenys: grūduose baltymų kiekis siekė 11–12,5 proc., ir tokia buvo didžioji dalis – apie 80 proc. kviečių.

„Pastaraisiais metais Lietuva kiek nuleido grūdų kokybės kartelę ir tapo vidutinės kokybės grūdų augintoja ir eksportuotoja. Prieš trejus, penkerius metus lietuviškų kviečių baltymų kiekis siekdavo 14 proc., grūdai buvo priskiriami ekstra klasei. Žinoma, ir šiemetiniai skaičiai geri, bet dabar mūsų kokybė tokia pati, kaip ir daugelio kitų šalių, todėl dėl pardavimų turime konkuruoti populiariausios kokybės rinkoje su didžiausiais Europos Sąjungos ir pasaulio eksportuotojais: tradiciškai su Prancūzija, Vokietija, paskutiniais metais vis didėja konkurencija su Rumunija, Bulgarija, Lenkija, o pasaulio mastu didžiausia konkurentė buvo ir yra Rusija“, – kalbėjo K. Šimas.

Pasak pašnekovo, kviečių baltymų kiekis galėjo būti bent vienu procentu didesnis, jei laukai būtų tinkamai tręšiami. Jei derlius būtų gausus, baltymų kiekis dar proporcingai kristų. Išlikus panašiai situacijai ir kitais metais, kviečių kokybė gali dar pablogėti, priartėti prie tinkamų tik pašarams.

„Europos Sąjungai griežčiau apribojus augalų apsaugos priemonių asortimentą, tai ypač atsiliepė ankštinių kultūrų kokybei. Tiek daug kenkėjų pažeistų pupų nesame turėję istorijoje, šiemet jos tinka tik pašarams. Jei paprastai šioje kategorijoje atsidurdavo 10–30 proc. pupų derliaus, tai dabar šis skaičius perkopė 90 proc.“, – atkreipė dėmesį LGPPA prezidentas.

Užtat rapsų kokybė šiais metais iš tiesų džiugina, aliejaus procentas juose 2–3 proc. aukštesnis nei įprasta. Rapsų augintojų pajamos šiemet padidėjo dėl mokamų kokybės priedų – jis buvo apie 15 eurų/t didesnis nei pernai.

Sausra Australijoje atveria lietuviams naujas rinkas

Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiųmečio javų derliaus, tradiciškai planuojama eksportuoti apie 5 mln. t grūdų.

„Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. t grūdų eksporto potencialą ir parduodanti juos 10–30 eurų/t pigiau nei mes. Sudėtinga rasti ar išlaikyti rinkas, kuriose galėtume konkuruoti su Rusija“, – konstatavo padėtį LGPPA  prezidentas.

Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl kainų nuleidusi kokybės kartelę ir dabar perkanti žemesnės klasės kviečius, tad konkurentų ir čia netrūksta. Dėl antros pagal dydį importo rinkos Ispanijoje tenka aktyviai konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos grūdų pardavėjais pašarinių kultūrų segmente.

Alžyro, Saudo Arabijos, Sudano, Turkijos rinkas praradome jau prieš dvejus–ketverius metus, ten dabar dominuoja Rusija. Ji savo kainomis stumia lietuvius ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir iš Afrikos šiaurinės bei rytinės dalies.

Ieškant naujų rinkų Lietuvos grūdų pardavėjams tenka plačiai pasižvalgyti po visą pasaulį. Išgirdę, kad šiemet dėl sausrų prastai užderėjo javai Australijoje, lietuviai pasuko į Aziją: jau išplaukė laivai su kviečiais į Indoneziją, netrukus laivas su žirniais pajudės į Bangladešą. Ne pirmi metai bandoma atverti ir Šiaurės bei Pietų Amerikos rinkas, tačiau čia problema – karantininiai augalai. Sugriežtinus Europos Sąjungoje augalų apsaugos priemonių naudojimą, europietiškus kviečius Amerikos žemynas vis griežčiau kontroliuoja, neįsileidžia dėl padaugėjusių karantininių augalų sėklų juose. Pavyzdžiui, lietuviams nuo pavasario teko pristabdyti eksportą į Meksiką, šį rugpjūtį panašiai nutiko lenkams ir vokiečiams su eksportu į JAV.

„Tam tikrų augalų apsaugos priemonių atsisakome, bet kol kas neturime kuo jas pakeisti, tad rezultatas – karantininių augalų sėklomis užteršti grūdai. Turime ieškoti naujų veiksmingų priemonių, kurios padėtų apsaugoti laukus nuo piktžolių, o javus – nuo kenkėjų, nes kitaip prarasime eksporto rinkas, ypač klimatui toliau šylant. Kita problema – sumažėję trąšų kiekiai, dėl kurių prastėja grūdų kokybė – turime spręsti ir šią problemą nelaukdami, kol lietuviški kviečiai tiks tik pašarui. Vienas iš sprendimų galėtų būti kokybiškos sertifikuotos sėklos ar jų pirminiai atsėliai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Partnerio informacija