2025-aisiais įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir saugią ateitį

„Augant saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams ir elektros gamybai iš jų šiemet pasiekus net 50 proc., Lietuva nuosekliai artėja prie tikslo pagaminti daugiau elektros, nei jos suvartojama. Šiemet priimti sprendimai paspartino ir elektros kaupimo sistemų plėtrą, kuri stiprina visos energetikos sistemos patikimumą. Šiemet prie perdavimo tinklo prijungti pirmieji komerciniai kaupikliai kitais metais virs į kaupimo sistemų proveržį. Toliau kurdami palankią investicinę ir reguliacinę aplinką, skatinsime vartotojus didinti kaupimo įrenginių pajėgumus, o priimami sprendimai padės užtikrinti energijos vartotojų interesų apsaugą ir geriau tenkinti jų poreikius. Vienu didžiausių prioritetų išliks kritinės energetikos infrastruktūros apsauga visame energetikos sektoriuje, siekiant patikimo energijos tiekimo kiekvienam vartotojui“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Nuosekli valstybės parama šiemet dar labiau spartino saulės ir vėjo elektrinių instaliuotos galios didėjimą. Visų AEI naudojančių elektrinių galia 2025 m. išaugo 36 proc. ir dabar siekia net 6 200 MW – ji beveik 4 kartus didesnė už iškastinį kurą naudojančių elektrinių galią. Šiais metais buvo net 64 paros, kai pasigaminome daugiau elektros nei jos suvartojome, kai pernai tokių parų buvo tik keturios. Per šiuos metus pasigaminome apie 75–80 proc. suvartotos elektros energijos – daugiausiai nuo 2009 metų, o importo poreikis mažėjo. Kitąmet toliau auginsime gebėjimą apsirūpinti elektra savarankiškai, o vietinė elektros gamyba padės stabdyti kainų šuolius“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Rekordinė atsinaujinančios energetikos plėtra ir elektros kainų dinamika

Šiemet, palyginti su 2024 m., vien saulės ir vėjo elektrinių bendra galia išaugo 43 proc. ir siekia 5 455 MW. Valstybei skatinant, šiais metais įrengta per 900 MW saulės elektrinių – 100 MW daugiau nei pernai. Šalyje jau yra daugiau nei 170 000 gaminančių vartotojų – tai daugiau nei šiuo metu yra gyventojų trečiame pagal dydį Lietuvos mieste – Klaipėdoje. O per 2025 m. jų skaičius išaugo apie 46 000 – beveik tiek, kiek gyventojų yra Alytuje. Bendras saulės elektrinių galios augimas Lietuvoje sparčiausias, lyginant Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Šiemet įrengta rekordinė vėjo elektrinių galia – 730 MW, arba 31 proc. daugiau nei 2024 m. Prognozuojama, kad 2026-ųjų pabaigoje suminė visų AEI elektrinių galia galėtų siekti daugiau kaip 7 000 MW.

Didėjant vietinės, pigesnės elektros gamybai vėjo ir saulės jėgainėse, Lietuvos didmeninės elektros energijos kainų vidurkis šiais metais yra 87 Eur/MW – panašus kaip 2024 metais. Šiemet 26 savaites didmeninė elektros kaina buvo mažesnė nei pernai. Per metus buvo 177 valandos, kai didmeninė elektros kaina buvo mažesnė už 0 Eur/MWh. Pernai tokių valandų buvo 167, užpernai – 100. Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, Lietuvoje 2025 m. vienuolika mėnesių vidutinė didmeninė elektros kaina yra apie 3,4 proc. mažesnė (ES vidurkis – 89 Eur/MWh). Vidutinės mėnesio didmeninės elektros kainos Lietuvoje sausį (89 Eur/MWh), birželį (43 Eur/MWh) ir liepą (46 Eur/MWh) buvo vienos mažiausių ES dėl aukštos nacionalinės elektros gamybos bei importo iš Skandinavijos.

Galutinė vartotojų mokama kaina šiemet, palyginus su pernai, sumažėjo 2 procentais. 2025 m. nepriklausomi tiekėjai 1 proc. mažino siūlomus fiksuotos kainos planų vidutinius tarifus, palyginti su 2024 m. vidutiniais tarifais. Kitąmet visuomeninio tiekimo, fiksuotos ir nefiksuotos elektros kainos planų vidutiniai tarifai gali kilti apie 5–7 proc. dėl valstybės reguliuojamos dalies, nepriklausomų tiekėjų maržos ar mėnesio abonentinių mokėjimų padidėjimo ir gali artėti prie 2023 m. kainų lygio. Mažėjant didmeninei elektros energijos kainai, fiksuotos ir nefiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai mažėtų.

Naftos kainos ir rinkos tendencijos

Naftos kainos 2025 m. išliko mažiausios per pastaruosius ketverius metus: vidutinis kainų lygis sudaro 68,8 USD/bbl ir yra apie 14 proc. mažesnis nei pernai, kai buvo 79,9 USD/bbl. Prognozuojama, kad 2026 m. naftos kainų vidurkis gali siekti 66 USD/bbl – tai būtų maždaug 4 proc. mažiau nei šiemet.

Į mūsų šalį šiais metais beveik pusė, arba 46 proc., naftos žaliavos, preliminariais duomenimis, buvo importuojama iš Saudo Arabijos, taip pat iš Norvegijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Alžyro. Pažymėtina, kad Lietuva rusiškos naftos atsisakė dar 2022 m. gegužę, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

Degalų kainų pokyčiai

Dėl didesnių akcizų, įsigaliojusių šių metų pradžioje, Lietuvoje dyzelinas šiemet kainavo 0,08 Eur/l brangiau nei benzinas ir ši tendencija turėtų išlikti kitais metais. Benzino vidutinė kaina šiemet – 1,43 Eur/l, arba beveik 2 proc. mažesnė nei pernai, kai vidurkis buvo 1,45 Eur/l, ir 6,2 proc. mažesnė nei 2023 m., kai metų vidurkis siekė 1,52 Eur/l. Dyzelino vidutinė kaina šiais metais – 1,51 Eur/l, arba 3,2 proc. didesnė nei pernai, kai metų vidurkis buvo 1,46 Eur/l, ir 0,6 proc. didesnė nei 2023 m., kai siekė 1,50 Eur/l.

Benzino pardavimas šalies degalinėse šiemet nuosekliai augo, nepaisant mažesnių jo kainų kaimyninėje Lenkijoje. Bet dyzelino pardavimai Lietuvoje šiais metais mažėjo 13,5 proc., kai dyzelino kainų skirtumai Lietuvoje ir Lenkijoje sudarė 0,09 Eur/l.

2026 m. akcizų didėjimas lems degalų kainų augimą: galima prognozuoti, kad degalai kitąmet gali būti ne mažiau kaip 2–5 proc. brangesni nei šiemet. Tiesa, akcizų degalams padidinimas daro tiesioginę įtaką degalų kainų augimui trumpesniame (1–3 mėn.) laikotarpyje, vėliau degalų kainų pokyčius pradeda lemti naftos kainų kitimas, gamintojo ir prekybinės maržų pokyčiai. Pvz., nuo 2025 m. sausio 1 d. benzino akcizas Lietuvoje padidėjo 0,05 Eur/l, tačiau dėl šiais metais sumažėjusių Brent naftos kainų vidutinė benzino kaina 2025 m. yra 0,02 Eur/l mažesnė, palyginti su 2024 metais.

Spartėja elektromobilių plėtros tempai

Kelių transporto sektorius šiemet sparčiai keitėsi. Lietuvos elektromobilių (BEV ir PHEV) rinka 2025 m. demonstravo greitėjantį, prognozes viršijantį augimą. Elektromobilių parką iki gruodžio sudarė daugiau nei 43 000 transporto priemonių, o bendra lengvųjų keleivinių elektromobilių parko dalis 2025 m. per 11 mėnesių išaugo 45 procentais. Spartų augimą lėmė viešojo sektoriaus įmonės ir įstaigos, kurios įsigijo elektromobilius ir įkraunamus hibridus bei atnaujino automobilių parkus, pasinaudodamos valstybės finansavimu.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių dalis transporto priemonių parke per 2025 m. padidėjo 40 proc. (nuo 1,61 proc. iki 2,26 proc. parke), o komercinių elektromobilių – beveik dvigubai (nuo 0,67 proc. iki 1,01 proc. parke). Naujų elektromobilių rinkos segmente dominuoja įkraunami hibridai (PHEV), kurių registracijos per 2025 m. 11 mėnesių 14,8 proc. viršijo grynųjų elektromobilių (BEV) registravimą. Prognozuojama, kad sparti elektromobilumo plėtra tęsis ir 2026 m. pabaigoje gali būti apie 65 700 elektromobilių.

Lietuvoje taip pat plečiamas elektromobilių įkrovimo tinklas: jau įrengta daugiau kaip 11 000 privačių įkrovimo prieigų, pasinaudojus valstybės teikiamu finansavimu.

Viešosiose įkrovimo stotelėse iki 2025 m. pabaigos elektromobiliai, kaip prognozuojama, suvartos apie 41 proc. daugiau elektros energijos nei pernai. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių elektromobilių viešosiose įkrovimo stotelėse suvartota jau 10,9 proc. daugiau elektros nei per visus praėjusius metus.

Gamtinių dujų kainos ir tiekimo saugumas – augo JAV SGD svarba

2025 m. gamtinių dujų kainos vidurkis TTF siekia apie 37,5 Eur/MWh – apie 10 proc. daugiau nei pernai, bet beveik 10 proc. mažiau nei 2023 metais. Gamtinių dujų kainas šiemet lėmė geopolitiniai veiksniai, ypač Artimuosiuose Rytuose. Pagal šių metų ateities sandorius prognozuojama, kad 2026 m. vidutinė dujų kaina TTF gali siekti apie 35 Eur/MWh, o galutinį kainų lygį lems geopolitinė situacija ir pasiūla bei paklausa.

Mūsų šalies rinkai dujos teikiamos per Klaipėdos SGD laivą-saugyklą „Independence“, kuris 2025-ųjų išvakarėse tapo Lietuvos nuosavybe ir sustiprino šalies energetinę nepriklausomybę bei saugumą. Sparčiai auga iš JAV atgabenamų suskystintų gamtinių dujų kiekiai. Lietuva 2025 m. iš JAV atsigabeno 76,9 proc. daugiau SGD nei 2024 metais. Tarp valstybių, iš kurių Lietuva importuoja SGD, nėra Artimųjų Rytų šalių, taip pat ir Rusijos, kurios gamtinių dujų importo atsisakėme 2022 m. balandį.

Biokuro rinka ir šilumos kainų prognozės

Biokuro kainos vidurkis 2025 m. išlieka stabilus – formuojasi apie 19,3 Eur/MWh metų kaina, kaip ir 2024 metais. Taip pat išliko panašūs biokuro mėnesio kainos svyravimai: šiemet – tarp 15,8–25,1 Eur/MWh, pernai kainos svyravo tarp 15,5–24,9 Eur/MWh. Beveik visas biokuras šiuo metu gaminamas naudojant lietuviškas žaliavas, 2024–2025 m. iš Latvijos jo importuojama apie 3 procentai.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje 2025 m. yra 3 proc. didesnė nei 2024 m. tuo pačiu metu – 6,9 ct/kWh, pernai buvo 6,7 ct/kWh. Šį pokytį lėmė šiemet vidutiniškai 14 proc. padidėjusi pastovioji šilumos kainos dedamoji, kurią lemia šilumos tiekimo įmonių atlyginimai, remonto darbai, amortizacija ir kt. išlaidos.

Prognozuojama, kad 2026 metais biokuro ir šilumos kainos (be PVM) turėtų išlikti panašios kaip ir 2025 m., tikėtina, kad jos gali didėti infliacijos ribose, o didžiausią poveikį sąskaitoms už šildymą nuo kitų metų pradžios darys PVM tarifas.

LEA informacija