5 skirtumai tarp plėtros banko ir komercinio banko: ką svarbu žinoti?

Produktai: plati pasiūla ir finansavimas su misija bei specializuoti sprendimai 

Komerciniai bankai siūlo visiems pažįstamus produktus: paskolas būstui ar vartojimui, verslo plėtrai ar apyvartai, mokėjimo korteles, terminuotus indėlius, investicinius fondus. Viskas orientuota į plačią rinką ir konkurencingas sąlygas. 

Tuo tarpu plėtros bankai veikia kitaip. Jų „lentynoje“ – ilgalaikės paskolos infrastruktūros projektams, lengvatinis finansavimas smulkiajam verslui, garantijos, padedančios pritraukti kitus investuotojus, net techninė pagalba projektų rengimui. Tai nėra tipiniai banko produktai, o sprendimai, kurie orientuoti visų pirma į viešąjį interesą, siekiant  užtikrinti, kad svarbiausios investicijos vyktų net ir tais atvejais, kai rinka viena pati nesuteikia reikiamų galimybių  Dažnai  tai lemia, ar svarbus visuomenei projektas iš viso pajudės iš vietos. 

Neretai siūlomi finansiniai instrumentai yra gan specializuoti, skirti remti konkrečias ekonomikos sritis ar prioritetinius, nebūtinai finansiškai  maksimaliai patrauklius privataus sektorius finansuotojams, tačiau strateginius valstybės tikslus palaikančius  projektus, žvelgiant į šalies perspektyvą ateityje. 

Vis dėlto, kalbant apie suteikiamo finansavimo sąlygas, svarbu pabrėžti, kad tiek komerciniai, tik plėtros  bankai  finansuoja finansiškai gyvybingus ir pagrįstus projektus. Klientams suteikiamas finansavimas, kurį klientai įsipareigoja grąžinti, vertinimo, sprendimų priėmimo, rizikų valdymo principai abejų tipų institucijose yra iš esmės panašūs. 

Klientai: nuo asmeninių finansų iki visuomeninių projektų 

Komercinių bankų klientai – labai įvairūs: nuo moksleivio, kuris atsidaro pirmąją sąskaitą, iki tarptautinės korporacijos. 

Plėtros banko auditorija siauresnė, bet strategiškai svarbi. Jie dirba su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurios dažnai neturi reikiamų užstatų ar finansinės istorijos. Taip pat finansuoja inovatyvius projektus, žaliosios energetikos ar regioninės plėtros iniciatyvas, kurias komerciniai bankai pagrįstai gali vertinti kaip rizikingas. Kitaip tariant, plėtros bankas siekia užpildyti rinkoje esančias finansavimo spragas ir užtikrina, kad strategiškai svarbios investicijos būtų įgyvendintos. 

Be to, plėtros bankai dažnai ieško būdų veikti kartu su rinka ir drauge finansuoti. Taip dalijasi rizika su kitais investuotojais, padėdami pritraukti privačių lėšų į projektus, kuriuos patys 

investuotojai galbūt laikytų per rizikingais. Tokiu būdu prisidedama prie didesnio bendro į ekonomiką įliejamų lėšų kiekio. 

Rizikos apetitas: balansavimas tarp saugumo ir augimo 

Komerciniai bankai dažnai turi gana konservatyvų rizikos apetitą – jei projektas yra pradinėse vystymo stadijose, naujuose veiklos sektoriuose arba sektoriuose, kurie vertinami kaip rizikingesni, jis greičiausiai negaus finansavimo. 

Plėtros bankai gali prisiimti daugiau rizikos, nes jų tikslas nėra vien pelnas, o platesnė nauda visuomenei. Lietuvoje nacionalinio plėtros banko rizikos apetitą nustato asignavimo valdytojai: valstybės parama ir mandatas skatinti ekonomikos augimą leidžia plėtros bankams prisiimti didesnę riziką. Jie dažnai įsitraukia į projektus, kuriems reikia ilgo atsipirkimo laiko arba kurie naujoviški, todėl dar neišbandyti rinkoje. Pavyzdžiui, tai gali būti infrastruktūros projektai, pažangių technologijų startuoliai ar gynybos pramonės projektai. 

Finansinė grąža: nuo pelno iki socialinės naudos 

Komercinio banko tikslas aiškus – uždirbti kuo daugiau pelno savo akcininkams. Todėl jie orientuojasi į projektus ir klientus, kurie užtikrina greitą ir patikimą grąžą. 

Plėtros bankai laikosi kitos logikos. Jiems svarbu, kad projektas būtų finansiškai tvarus, bet nesiekiama maksimalios grąžos. Užtenka, kad investicija atsipirktų ir sukurtų papildomą vertę visuomenei: naujas darbo vietas, mažesnį poveikį aplinkai, inovacijų proveržį ar regioninę plėtrą. Be to, grįžtančios lėšos dažnai vėl investuojamos į naujus projektus, sukuriant daugiklio efektą, kai viena investicija skatina tolesnes iniciatyvas ir platesnę ekonominę bei socialinę naudą. 

Santykis su privačiu finansavimu – papildymas, o ne konkurencija 

Vienas svarbiausių plėtros bankų veiklos principų – jie stengiasi nesivaržyti  su komerciniais bankais. Jei projektą galima finansuoti rinkoje įprastomis sąlygomis, pirmenybė teks privačiam finansuotojui. Plėtros bankas įsitraukia  ten, kur privačių investuotojų nepakanka, o visuomenei svarbus projektas negali pajudėti iš vietos.

Plėtros banko finansuotas projektas gali tapti  patrauklesne alternatyva privataus sektoriaus kreditoriams dalijantis riziką kartu su plėtros banku, projektai tampa „saugesni“, vėliau šie projektai gali būti refinansuojami ir sėkmingai įgyvendinami vien privačių investuotojų pastangomis.

Kodėl tai svarbu? 

Plėtros bankai veikia kaip „pagalbininkai“, padedantys užpildyti spragas finansų rinkoje. Jie užtikrina, kad svarbūs šalies ekonomikai projektai neliktų neįgyvendinti dėl didesnio rizikingumo, ilgesnio atsiperkamumo laikotarpio ar mažesnės finansinės grąžos. Jie padeda įmonėms statyti gamyklas, atnaujinti įrangą, skaitmeninti procesus, plėsti energetikos infrastruktūrą, kurti gynybos pramonės inovacijas, modernizuoti viešuosius pastatus ir daugiabučius, įgyvendinti žiedinės ekonomikos sprendimus, startuoliams kurti inovatyvius projektus ar skatinti smulkius verslus regionuose, prisideda prie žemės ūkio finansavimo. 

Komerciniai bankai daugiausia orientuojasi į kasdienius mūsų finansinius poreikius, o plėtros bankai prisideda prie ilgalaikės ekonomikos ateities kūrimo. 

Lietuvoje nacionalinio plėtros banko funkcijas atlieka ILTE. Europoje veikia ir daugiau tokių institucijų, pavyzdžiui, Altum Latvijoje, BGK Lenkijoje, KfW Vokietijoje, Bpifrance Prancūzijoje.

ILTE informacija