6 mitai apie makaronus, kuriais reikia liautis tikėjus

Lietuviai nevengia eksperimentuoti – visų pirma žvelgia į makaronų kainą, tačiau vis dažniau domisi ir skirtingomis jų rūšimis, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tačiau kad ir kurią jų pasirinktumėte, svarbu nepadaryti klaidų juos gaminant.

Nuo begalės pastos patiekalų Italijoje, azijietiškų variacijų iki spagečių su mėsos kukuliais JAV – per metus suvalgoma po keliolika milijonų tonų makaronų visame pasaulyje.

Visgi, nepaisant to, kad jie tapę įprastine mitybos raciono dalimi, vis dar egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų apie šį produktą. „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė paneigia šešis populiariausius, kurie gali sugadinti makaronų patiekalą.

Bet kokios formos makaronai tinka su bet kokiu padažu. Kai kurios formos mums įprastos, kai kurios gali nustebinti, tačiau nesuabejokite – kiekviena jų iš tikrųjų yra sukurta su tikslu. O jų priskaičiuojama mažiausiai 300 rūšių. Forma lemia, kaip gerai skirtingų ingredientų, riebumo ir tirštumo padažai maloniai aplips makaronus.

„Taisyklių galima rasti įvairių, tačiau paprastai su lengvesniais padažais (aliejaus, grietinėlės, jūros gėrybių pagrindo) norisi plonesnių makaronų. Sotesni padažai, kurie dažnai gaminami su mėsa (ragù), geriau dera su storesniais, platesnės formos makaronais (tagliatelle, pappardelle, fettuccine ir kt.). Tuo tarpu susuktos formos, tokios kaip fusilli, puikiai apsigaubia minkštesniais ir tirštesniais padažais, pavyzdžiui, pesto“, – pasakoja kulinarijos technologė.

Išvirusius makaronus reikia perlieti šaltu vandeniu. Pasak G. Urbonavičiūtės, vienintelis atvejis, kai verta tą padaryti – ruošiant šaltą makaronų patiekalą ir skubant. Ši procedūra makaronus tiesiog atvėsins, tačiau niekaip negarantuos, kad jie nesuliptų. Netgi priešingai – taip galite patiekalą gerokai pagadinti. Kadangi nuplausite krakmolus, dėl to makaronai praras dalį skonio ir tekstūros, o padažas prasčiau lips.

Jei norite nesulipusių makaronų – į vandenį įpilkite aliejaus. Tai – dar vienas mitas, o italai net ir pridurtų, kad gero aliejaus švaistymas. Aliejus ir vanduo tarpusavyje nesimaišo, todėl į verdantį puodą įpiltas aliejus susikaups viršuje užuot padengęs makaronus. Tą patvirtina ir Amerikos chemijos draugija, kuri pateikė ir paprasčiausią būdą pasirūpinti, kad makaronai nesuliptų. Pastos sulipimo procesai vyksta ankstyvaisiais virimo etapais, todėl vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti, tai po pirmos ar dviejų minučių juos gerai išmaišyti.

Gerai išvirti makaronai yra lengviau virškinami. Tiesa ta, kad yra veikiau priešingai. Jei makaronus išverdate al dente (t. y. jie nei pervirti, nei neišvirti), jie lėčiau išskirs energiją, todėl organizmas galės juos įsisavinti palaipsniui. O tai reiškia – ir lengviau suvirškinti, taip pat bus daromas švelnesnis poveikis cukraus kiekiui kraujyje.

Be to, nepervirtus makaronus ilgiau kramtysite, o tai irgi svarbu gerinant virškinimą. Labai išvirti (arba pervirti) makaronai yra lipnūs ir sunkiai virškinami, nes nuryjami tinkamai nekramtant. Lėčiau valgant ir ilgiau kramtant bus jaučiamas didesnis sotumo jausmas, tad neieškosite papildomų užkandžių pavalgius.

Makaronų virimo vanduo yra nenaudingas – jį galite išpilti. Kruopščiai nusausinti makaronus – tai įprotis, kurio reikėtų atsikratyti. Kai kurie vis dar baiminasi, kad likęs vanduo atskiestų prieskonius, padažą, tačiau jis iš tiesų patiekalą leis patobulinti.

J. Urbonavičiūtės teigimu, virimo pabaigoje vandenyje bus gausu krakmolo, kuris padės „surišti“ visus ingredientus galutiniame patiekale. Dėl to nereikia bijoti makaronų palikti šiek tiek drėgnų, taip pat padažui pasilikti šaukštą ar du pastos vandens. Jis, beje, tiks ir antriniam panaudojimui – pavyzdžiui, verdant sultinį ar ruošiant daržoves garuose.

Sveika mityba ir pasta yra nesuderinami. Makaronus dalis mėgsta demonizuoti, tačiau pagalvokite – Italijoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo apie 26 kg pastos, tuo tarpu itališka virtuvė nuolat įvardijama tarp sveikiausių pasaulyje.

Ar patiekalas bus sveikas, priklauso nuo kiekio, priedų ir paruošimo. Jeigu virsite kalną spagečių, juos apliesite jūra saldaus pomidorų padažo, gausiai apibarstysite sūriu ir dar patieksite su mėsos kukuliais – tai nebus palanku sveikatai. Tačiau protingo dydžio porcijos (suaugusiam žmogui visiškai pakanka iki 80–90 g pastos) su kokybiškais ingredientais bei skaniu užpilu gali būti ir sveikos mitybos raciono dalis.

Prisižiūrintiems svorį rekomenduojama dažniau rinktis viso grūdo makaronus, ruošti juos al dente ir nepersistengti su riebalais bei priedais. Geriausia kartu su makaronų patiekalu patiekti baltymų (įskaitant ankštines daržoves) – tai leis kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, apetitą ir alkį.

Partnerio turinys