A. Šilgalis: „Sieksime sukurti palankią ekosistemą žalioms investicijoms“

Kaip paprastai žmonėms paaiškintumėte, kas yra žalieji finansai? Tai yra gana „šviežias“ terminas, tiesa?

Terminas „žalieji finansai“ pradėtas vartoti tik prieš dešimtmetį. Jis apima finansinę veiklą, kuria siekiama padaryti teigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, finansuoti veiklas, susijusias su klimato kaitos mažinimu, kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu (vandens išteklių valdymo, atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimo ir naudojimo, kraštovaizdžio išsaugojimo) ir prisitaikymu prie klimato kaitos.

Žalieji finansai apima paskolas, skolos instrumentus, investicines ir kitas finansines priemones, kuriomis siekiama vystyti žaliuosius projektus, sumažinti dabar vykdomų ar jau įvykdytų projektų poveikį aplinkai.

Lietuvoje yra nemažai institucijų, kurios dirba klimato kaitos mažinimo srityje ir finansuoja įvairius projektus. Kokias sritis apims ŽFI veikla, kuri iš jų jums atrodo svarbiausia?

Instituto veikla apims keletą sričių: finansuojamų subjektų bei projektų žalumo (tvarumo) vertinimo metodikos ir gairių kūrimą, privačių ir viešųjų subjektų konsultavimą dėl žaliųjų finansų reglamentavimo (taksonomijos reglamento, tvarumo vertinimo reikalavimų, informacijos atskleidimo ir atskaitomybės bei kitų), švietimą ir informavimo veiklą, ryšių tarp viešojo ir privataus sektorių stiprinimą.

Europos Sąjunga ir Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus klimato kaitos srityje, sukurtas naujas reguliavimas, rengiami nauji reikalavimai ir standartai, prie kurių turėsime prisitaikyti visi, tiek finansų rinkos dalyviai, tiek kiti privatūs ar viešieji subjektai. Žaliųjų finansų institutas veiks kaip pagrindinis kompetencijos ir žinių žaliųjų finansų srityje centras, kuris teiks pagalbą ir konsultuos įgyvendinant pokyčius šioje srityje.

Institutas bus visiškai nauja įstaiga. Kokia jūsų vizija, kokios komandos, galbūt pagalbos dairysitės?

Kadangi Lietuvoje yra nemažai institucijų, kurios dirba klimato kaitos mažinimo srityje ir finansuoja įvairius projektus, artimiausiu metu tikiuosi susitikti su jų atstovais ir išgirsti lūkesčius, išsiaiškinti, ko žaliųjų finansų srityje trūksta, kokios egzistuoja problemos ir kur jau dabar reikalinga pagalba. Taip pat, yra nemažai techninių darbų, susijusių su instituto veiklos pradžia bei komandos subūrimu. Kadangi žaliųjų finansų tema yra gana nauja, Lietuvoje nėra daug tuo besidominčių ekspertų, sieksiu į komandą pritraukti žmones, išmanančius finansų sritį, suprantančius, kaip svarbu yra nedaryti neigiamo poveikio aplinkai bei tikinčius, gal šioje srityje galima padaryti daug naudingų darbų bei paskatinti veikti kitus.

Viena iš instituto veiklos sričių bus verslo ir viešojo sektoriaus partnerystės skatinimas. Kokiose srityse, kokiomis formomis tai galėtų vykti aktyviau?

Norint paskatinti žaliųjų finansų plėtrą Lietuvoje, kuri apimtų tiek viešuosius, tiek privačius finansus, sukurti palankią ekosistemą žaliosioms investicijoms ir taip prisidėti prie platesnės Lietuvos ekonomikos žaliosios pertvarkos, būtinas verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Su duomenimis susiję klausimai, teisėkūra, egzistuojančių reikalavimų taikymas, paskatų kurti žaliuosius investicinius produktus identifikavimas, bendrų strategijų bei planų kūrimas ir kitos sritys reikalauja didelio bendradarbiavimo, kurį galima paskatinti išnaudojant ŽFI bei sukuriant bendravimo-bendradarbiavimo formatus (taryba, forumas, darbo grupės). Manau, kad po pirmųjų pokalbių su svarbiausiais partneriais bus galima identifikuoti konkrečius formatus, kurie leistų pasiekti geriausius rezultatus.

Kalbant apie žalias investicijas, kaip šiuo metu atrodo Lietuva lyginant su kitomis pasaulio, Europos šalimis? Ar skiriame tam pakankamai dėmesio?

Lietuva yra viena iš šalių, kurios aktyviai ėmėsi veiksmų žaliųjų finansų srityje, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, patvirtintoje Seimo 2021 m., Lietuvos finansų ministerijos parengtame 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plane numatyti konkretūs tikslai ir uždaviniai, skirti skatinti žalias investicijas. Jau dabar turime investicinių fondų, investuojančių į tvarius sektorius, projektus ir kompanijas, kuriami nauji žaliojo finansavimo ar taupymo instrumentai, tačiau šiai temai skiriamo dėmesio galėtų būti daugiau, to ir sieksime institute.

Daug kalbama apie žaliąjį kursą, verslas, kiti sektoriai dar ne iki galo supranta, matyt, kas tai yra. Ar teko pastebėti pasipriešinimą, o gal priešingai, verslas domisi ir siekia kuo greičiau veiklą paversti žalesnę? Kiek tam reikia tiesiog valios ir noro, o kiek svarbu finansinės galimybės? Kokias įmones Lietuvoje galime jau laikyti sektinais žaliojo kurso pavyzdžiais?

Daugelis naujovių, ypač skatinančių keistis, dažniausiai sutinkamos atsargiai, verslas į Europos žaliąjį kursą reagavo taip pat skeptiškai, tačiau laikui bėgant pradedama suprasti, kodėl tai yra svarbu. Matydamas atsirandantį reguliavimą, kuriamus standartus, verslas ir kiti sektoriai ima suvokti, kad ateityje jie turės vis daugiau dėmesio skirti žalumo klausimams, todėl natūraliai pradeda domėtis reikalavimais, galimais veiklos pokyčiais. Keistis ir prisitaikyti prie naujovių nėra lengva, todėl ŽFI sieks padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus subjektams suprasti, kodėl žaliosios investicijos yra naudingos ir reikalingos, prisitaikyti prie naujausių reikalavimų, ieškoti galimybių kurti žalius finansinius produktus ir paslaugas vartotojams. Lietuvoje jau dabar matome įmones ir finansų rinkos dalyvius, savo veiklą vykdančius laikantis naujausių reikalavimų, investuojančius į atsinaujinančios energijos projektus, tvarias įmones ar kitas žalias investicijas, kuriančius paslaugas, prisidedančias prie klimato kaitos mažinimo.

INVEGA informacija

Titulinėje nuotr. – Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.