Agrodronai: ar bus uždegta žalia šviesa?

Atsigręžė į dronus

Agrodronai visame pasaulyje sparčiai populiarėja. Pastaraisiais metais jie vis dažniau tampa įprastu ūkininkavimo įrankiu. Tai ypač pastebima didesnėse žemės ūkio parodose, kuriose dronams skiriama vis daugiau dėmesio, anksčiau tekusio traktoriams ir plūgams. Kaip rašo leidinys „Politico“, Europos ūkininkai grožisi dronais, tačiau jais naudojasi labai konkrečiais atvejais, todėl Briuselis siekia tai pakeisti. „Europa turi talentą ir technologijų, kad taptų skaitmeninio žemės ūkio lydere. Dabar turime užtikrinti, kad ūkininkai galėtų tuo pasinaudoti“, – apie tai socialiniame tinkle rašė už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Christophas Hansenas, konkrečiai paminėdamas dronus, informuoja „Politico“.

Kaip teigė įtakingas leidinys, žemės ūkio dronų naudojimą Europos Sąjungoje (ES) reglamentuoja ne tik aviacijos teisės aktai, bet ir 2009 m. priimta Tausiojo pesticidų naudojimo direktyva, kuri draudžia augalų apsaugos produktų (AAP) purškimą iš oro. Tačiau ši teisinė sistema buvo sukurta tuo metu, kai žemės ūkyje AAP purškimui buvo naudojami lėktuvai ir sraigtasparniai, ir ji nebuvo pritaikyta šiandien sparčiai populiarėjantiems žemės ūkio dronams.

Praktikoje nacionalinės valdžios institucijos gali leisti ūkininkams purkšti AAP tik tais atvejais, kai tradicinis purškimas neįmanomas arba pavojingas. Pavyzdžiui, terasiniuose vynuogynuose Portugalijoje, Pietų Tirolio obelų soduose arba užmirkusiuose laukuose, kur negali įvažiuoti traktoriai, o darbuotojams, naudojantiems nešiojamus purkštuvus, kyla didesnė sąlyčio su pesticidais rizika.

„Šalininkai teigia, kad šis procesas yra sudėtingas ir dronų nauda neapsiriboja vien šiais specifiniais atvejais. Jų teigimu, ES atsilieka žemės ūkio technologijų srityje. Dronai gali skenuoti laukus, anksčiau aptikti kenkėjus ir vandens trūkumo požymius, taip pat daug tiksliau naudoti trąšas ir pesticidus. Apdorojant tik paveiktas vietas, galima sumažinti cheminių medžiagų naudojimą, sąnaudas bei poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai“, – rašo „Politico“.

Sprendimai vėluoja

Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad kiekviena naujovė yra gerai, todėl naujausias technologijas reikėtų pradėti naudoti kuo greičiau. „Prieš keletą metų Austrijoje mačiau Europos žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA pateiktą koncepciją – vizualizaciją, kai iš vilkiko išskrenda spiečius dronų. Dronai apdirba lauką, tada vėl suskrenda atgal į vilkiką, o jis išvažiuoja. Lygiai taip pat dronai naudojami ir sėjai. Mokslininkai dirba šioje srityje. Tik šie dalykai dar mūsų nepasiekia. Nemanau, kad pesticidai ir dronai vieni kitiems prieštaraus – jie turėtų susidraugauti. Matome, kad ir kare Ukrainoje kariaujama nebe tankais“, – pastebėjo P. Puskunigis.

Šilalės r. ūkininkas Andrius Baublys ŪP teigė, kad esamas taisykles reikėtų reformuoti. „Aš pats trejus metus turiu droną ir dirbu su juo. Dronas dirba labai tiksliai. Žinoma, yra tam tikrų niuansų – neturi būti vėjo, oro sąlygos turi būti geros. Be to, dronai į kaimynų laukus neskrenda ir jų nepurškia. Jie dirba tiksliau nei naujas ekonominės klasės traktorinis purkštuvas. Jei prie traktoriaus yra „premium“ segmento purkštuvas, jis tiksliai purškia, pagal navigaciją. Bet didžioji dalis ūkininkų negali sau leisti įsigyti tokios technikos, tad agrodronai ir būtų skirti tai ūkininkų grupei. Jie labai padėtų ūkininkaujant“, – įsitikinęs A. Baublys.

Kėdainių r. ūkininkaujantis Ignas Jankauskas ŪP teigė, kad EK vėluoja su sprendimais, ir labai daug metų. „Tą parodo karo pramonė, kurioje pastaraisiais metais įvyko didelis technologinis proveržis – gerokai išaugo sprendimų tikslumas ir dirbtinio intelekto pritaikymas“, – mintimis pasidalijo I. Jankauskas. Jo teigimu, norinčių diegti šias naujoves žemės ūkyje netrūko ir anksčiau, todėl jis neabejoja, kad po karo šios technologijos ateis ir į žemės ūkį. Kalbama ne tik apie skraidančius dronus, bet ir apie važiuojančius, kurie dirba žemę. Todėl ir pesticidų naudojimas galėtų būti tvarus, nes dronai galėtų atpažinti jautrias vietas ir atliktų purškimus būtent ten, kur reikia.

Laukia sprendimų

LŽŪBA generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas ŪP tikino, kad jie, suprasdami pažangių technologijų panaudojimo ūkiuose svarbą ir keldami bei palaikydami gerąsias iniciatyvas, ne kartą akcentavo galimybes naudoti dronus augalų apsaugos srityje. „Paskutinį kartą ši problema gyvai aptarta rugpjūčio pradžioje LŽŪBA prezidiumo narių susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika ir jo komanda. Ministras, atsakydamas į klausimą, išsakė pritarimą bepiločių orlaivių naudojimo įteisinimui, tačiau akcentavo, kad sprendimas pirmiausia turėtų būti įteisintas ES lygiu“, – kalbėjo S. Puodžiukas.

Pasak jo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), raštu atsakydama į LŽŪBA paklausimą, nurodė, kad „Lietuvos teisėje įteisinti AAP purškimo iš bepiločių orlaivių nuostatų, iki kol bus priimti ES institucijų sprendimai dėl AAP purškimo iš bepiločių orlaivių, negalima. Kadangi šiuo metu ES direktyvoje 2009/128 AAP purškimas iš bepiločių orlaivių ES valstybėse draudžiamas, kitų ES valstybių teisinis reguliavimas dėl AAP purškimo iš bepiločių orlaivių yra nežinomas.“

LŽŪBA generalinio direktoriaus teigimu, iš gauto atsakymo galima suprasti, kad ŽŪM neturi kitų ES šalių gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais galėtų pasiremti, todėl yra linkusi laukti, kol tą daryti leis pati ES.

„Geroji“ praktika

S. Puodžiukas ŪP teigė, kad, žinant, kaip veikia ES biurokratinis mechanizmas ir kaip lėtai sukasi Lietuvos teisėkūros procesas, akivaizdu, jog agrodronų įteisinimas augalų apsaugos srityje dar užtruks. „Pirmiausia turės būti įvykdyta daugybė ES sąlygų, t. y. registruoti AAP, skirti purkšti iš bepiločių orlaivių, AAP purškimui tinkama purškimo įranga. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) turės patvirtinti AAP rizikos vertinimo gaires, bepiločių orlaivių įranga turės turėti mažesnę ar lygiavertę riziką, nei naudojant antžeminę AAP apdorojimo įrangą. Vėliau Lietuva turės pakeisti Augalų apsaugos įstatymą ir įtvirtinti AAP purškimo iš bepiločių orlaivių nuostatas“, – aiškino LŽŪBA generalinis direktorius.

Kalbėdamas apie Lietuvos institucijų teisėkūros „gerąją praktiką“, jis minėjo nerimą keliantį valstybės tarnautojų „uolumą“ perkeliant ES teisės aktų nuostatas. Juk nesinorėtų, kad politikų ir valstybės tarnautojų sudėlioti reikalavimai numarintų žemdirbių norą naudoti agrodronus augalų apsaugai. „Žemdirbiams aktualus ir teisėtas dronų naudojimas augalų apsaugai nukeliamas keleriems metams į ateitį. Ir nesvarbu, kad žemdirbiai susiduria su energetine ir trąšų krizėmis, noras padėti ūkiams efektyviau organizuoti darbus bei mažinti jų sąnaudas, tikėtina, nėra ES ir Lietuvos biurokratų prioritetų sąraše. Bepiločių orlaivių naudojimas augalų apsaugai aktualus ne tik LŽŪBA nariams, bet ir daugeliui pažangių ūkių. Todėl artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES, LŽŪBA siūlo sutelktomis žemdirbių savivaldos jėgomis kreiptis į ŽŪM ir raginti šią problemą įtraukti į prioritetinių klausimų sąrašą“, – atkreipė dėmesį LŽŪBA generalinis direktorius.

Kita istorija

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė priminė, kad prieš kelerius metus EK iniciatyva buvo įvertinta, kaip direktyva 2009/128/EB pasiekė savo tikslus. Buvo nustatyta, kad reglamentavimas atitinka savo tikslus, tačiau silpnas nacionalinis vykdymo užtikrinimas ir nepakankamas įgyvendinimas apribojo jos veiksmingumą praktikoje. Buvo akcentuota, kad šio reglamentavimo pridėtinė vertė yra ta, kad ja buvo nustatyta bendra teisinė sistema visose ES šalyse, didinamas naudotojų informuotumas ir standartizuojami mokymai, įrangos patikrinimai bei pagrindinės saugos taisyklės. „Kaip teigė vertintojai, direktyva pasiekė tik „vidutiniškai veiksmingus“ rezultatus, nes daugeliui valstybių iš esmės trūko institucijų kontrolės. Tačiau EK, atsižvelgdama į mokslo ir technikos srityje daromą pažangą, gali priimti papildomus deleguotuosius aktus“, – aiškino Z. Varanavičienė.

Ji pažymėjo, kad dronai vis plačiau tampa įprasta technologija įvairiose gyvenimo srityse, žemės ūkis nėra išimtis. Pirmiausia, pasak „Crop-Life Lietuva“ vadovės, ši technologija pasiteisino analizuojant vaizdus, o vėliau buvo pritaikyta pasėliams tręšti ir tarpiniams pasėliams įsėti. „Tačiau kalbant apie AAP – jau kita istorija. Nėra viskas taip paprasta. Šiandien purškimas iš agrodrono yra prilygintas purškimui iš orlaivio – lėktuvo – ir tam reikia atskiro vienkartinio leidimo. Iš esmės, norint produktą naudoti „iš oro“, turi būti pritaikyta augalų apsaugos formuliacija jo purškimui iš oro. Ir tai nėra susiję su purškimo sijos ar drono skrydžio aukščiu, galima dulksna, bet labiau su naudojamo tirpalo kiekiu ir padengimo efektyvumu. Kitaip tariant, jei antžeminis purkštuvas sunaudoja 200–400 l ar kai kuriais atvejais net 700 l vandens 1 ha apdoroti, dronas – tik 7–20 l/ha. Tai reiškia, kad iš drono purškiamas labai mažai atskiestas koncentratas, todėl veiksmingumui ir saugai užtikrinti ypač svarbios tampa tokios detalės, kaip tinkamas lapo padengimas, galimas fitotoksiškumas pasėliui, karencijos laikotarpio nustatymas ir likučiai. Norint užregistruoti AAP naudojimą purškimui iš dronų, be kitų rizikos vertinimui būtinų tyrimų, reikia turėti to produkto veiksmingumo bandymus ir pademonstruoti, kad dulksnos rizika nėra didesnė, nei naudojant antžeminiais būdais, taip pat kad produktas yra veiksmingas“, – pasakojo Z. Varanavičienė.

Jos žiniomis, Lietuvoje kol kas nėra nė vienos įmonės, kuri turi GEP sertifikatą ir gali atlikti tokius institucijų pripažįstamus tinkamais veiksmingumo bandymus. Gera žinia ta, kad šiemet viena Danijos įmonė, turinti padalinį Lietuvoje, gavo tokį sertifikatą ir galima tikėtis, jog atsiras galimybė atlikti tokius veiksmingumo tyrimus.

Pateikė dokumentus

Kaip ŪP teigė Z. Varanavičienė, šiuo metu Lietuvoje yra tik vienas bakterinis preparatas, skirtas purkšti iš orlaivių. Jis dažniausiai naudojamas miškų apsaugai nuo spyglius graužiančių kenkėjų. „Žinau, kad viena iš Šiaurės šalių buvo išdavusi leidimą purkšti pasėlius iš oro išimties tvarka būtent dėl to, kad, esant šlapiam dirvožemiui, nebuvo galima įvažiuoti su antžemine technika į laukus. Bet čia išimtinis atvejis, leidimas buvo išduotas trumpam laikotarpiui ir konkrečiai problemai spręsti. Mūsų kaimyninė šalis purškimus iš drono buvo pasitelkusi invaziniams augalams naikinti sunkiai kita technika pasiekiamose vietose“, – atkreipė dėmesį „Crop-Life Lietuva“ direktorė.

Jos teigimu, galima numatyti, kad ateityje ši technologija bus taikoma augalų apsaugos srityje, ypač specifinėms problemoms spręsti, tačiau saugiam ir efektyviam purškimui užtikrinti dar reikia pasiruošti, nes tam reikia tinkamų produktų ir technologijų. „O čia jau vištos ir kiaušinio klausimas – purkšti neleidžiama, nes nėra tokiam purškimui pritaikytų formuliacijų, o jų nėra, nes neleidžiama purkšti. Manau, pirmiausia, gavus visus leidimus, ši technologija galėtų būti pasitelkiama moliuskocidams barstyti. Ir tą mes siūlėme ŽŪM ir Aplinkos ministerijai, tačiau rezultato nėra“, – apgailestavo Z. Varanavičienė.

ŽŪM informavo, kad ji neturi įgaliojimų nustatyti supaprastintos granuliuotų moliuskocidų skleidimo bepiločiais orlaiviais tvarkos. „Nuostatos, susijusios su AAP purškimu iš oro, yra išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB. Pagal šią direktyvą, purkšti iš oro leidžiama tik iš lėktuvo ar sraigtasparnio. Kadangi iš bepiločių orlaivių purškimas nenumatomas, AAP purškimo iš bepiločių orlaivių įteisinimas nacionalinėje teisėje prieštarautų ES teisės aktų nuostatoms. Šiuo metu ES Taryba, siekdama įteisinti AAP purškimą iš bepiločių orlaivių, pateikė dokumentus dėl minėtosios direktyvos keitimo. Direktyvos projekte numatyta, kad purškimas iš bepiločių orlaivių leidžiamas tik tuo atveju, jei AAP yra registruoti purkšti iš oro, pasitelkiant bepiločių orlaivių sistemas. Įgyvendinant šias nuostatas, Europos maisto saugos tarnybai pavedama parengti gairių dokumentą, apimantį pesticidų, skirtų naudoti bepiločių orlaivių sistemomis pagal reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, rizikos vertinimą. EK suteikiami įgaliojimai patvirtinti AAP purškimo įrangos tipus, kuriuos leidžiama naudoti purškiant AAP iš bepiločių orlaivių“, – teigė ŽŪM.

Ji pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir daugelis ES valstybių narių, pritaria, jog AAP purškimas iš bepiločių orlaivių būtų įteisintas ES lygiu, jei yra įvykdytos teisėkūros pasiūlyme išdėstytos sąlygos – AAP registruoti purkšti iš dronų.

Sumažėtų pesticidų poreikis

Vis dėlto technologinės naujovės yra tik viena augalų apsaugos dėlionės dalis. Kita – kaip užauginti derlių, naudojant kuo mažiau pesticidų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) direktoriaus pavaduotojo žemdirbystės veiklai dr. Antanas Ronis, kuris ne kartą išsakė mintį, kad pesticidai žemės ūkyje yra reikalingi, tačiau juos būtina naudoti atsakingai, į ŪP klausimą, ar reikėtų ką nors tobulinti, kad pesticidai būtų naudojami efektyviau ir mažėtų jų poveikis aplinkai, atsakė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. „Iš vienos pusės, pesticidai yra cheminės medžiagos, turinčios mažesnį ar didesnį neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai. Tačiau, iš kitos pusės, pesticidai, priklausomai nuo auginamų augalų, padeda išsaugoti apie 30–50 proc. gaunamo derliaus. Pavyzdžiui, LAMMC ŽI atliktais tyrimais nustatyta, kad žieminiuose kviečiuose panaudoti fungicidai nuo lapų ir varpų ligų vidutiniškai duoda apie 900 kg derliaus priedą. Be to, kviečiuose fungicidai dažnu atveju teigiamai veikia derliaus kokybę – padidėja saiko svoris, tūkstančio sėklų masė ir kiti rodikliai, o už aukštesnės kokybės kviečius mokama didesnė kaina“, – aiškino A. Ronis.

Mokslininkas akcentavo, kad praėjusią vasarą daugelis ūkininkų negalėjo parduoti kviečių arba pardavė juos kaip pašarinius dėl per didelio raudonų – fuzariozės pažeistų –  grūdų kiekio. Šios ligos išplitimas iš dalies kontroliuojamas fungicidais. „Didžiąja dalimi grybinių ligų, piktžolių ir kitų žaladarių plitimą galima kontroliuoti ir kartu naudoti mažiau pesticidų, taikant tinkamą sėjomainą. Tuomet gali kilti klausimas, kodėl Lietuvos – panaši situacija ir kitose šalyse – ūkininkai ribotai taiko sėjomainą ir pasirenka auginti kelis, pelną užtikrinančius augalus. Galima būtų teigti, kad ūkininkai siekia pasipelnyti, bet ar tikrai taip? Visų pirma, ūkininkai yra verslininkai ir jie skaičiuoja, kaip užsitikrinti pakankamą lėšų srautą, kad apmokėtų už įsigytus degalus, sėklas, pesticidus, trąšas, laiku sumokėtų darbuotojams darbo užmokestį ir mokesčius valstybei. Visi žinome, kad išlaidos didėja, tačiau ūkininkų užaugintos produkcijos supirkimo kainos išlikusios panašiame lygyje kaip ir prieš dešimt metų“, – tvirtino A. Ronis.

Pasak LAMMC ŽI direktoriaus pavaduotojo žemdirbystės veiklai, kitas dalykas – ūkininkai galėtų ir gebėtų auginti daug kitokių augalų, tačiau kyla klausimas, kur dėti užaugintą derlių. „Atsakant į klausimą, ar reikėtų ką nors tobulinti, kad pesticidai būtų naudojami efektyviau ir mažėtų jų poveikis aplinkai – čia reikėtų didesnio valstybės dėmesio ūkininkams, o per juos naudą gautų atskiros pramonės šakos ir visa visuomenė. Reikėtų skatinti gyvulininkystės plėtrą, kad kuo daugiau užaugintų grūdų būtų sunaudojama vietoje. Skatinti mažiau populiarių augalų, tokių kaip kanapės, linai, sorgai, lęšiai ir kt., perdirbimą vietoje. Tam tikslui reikalinga valstybės finansinė parama fabrikų statyboms ir rinkų užsienyje paieškoms arba ieškant investuotojų. Atskira tema yra ES apsirūpinimas baltymų turinčiais augalais, ypač sojomis. Duomenys rodo, kad gyvulininkystei ir paukštininkystei reikalingų sojų užsiauginame tik 6 proc. viso reikiamo kiekio, visa kita – genetiškai modifikuotų sojų importas iš JAV ir Pietų Amerikos valstybių. Valstybė turėtų investuoti į mokslinius tyrimus, finansinėmis priemonėmis skatinti sojų auginimą ir perdirbimą Lietuvoje, kol ši pramonės šaka gebės savarankiškai išsilaikyti. LAMMC ŽI atliekami tyrimai ir pavienių ūkininkų patirtis rodo, kad mūsų šalies klimatas ir dirvožemiai tinka auginti sojoms. Tokiu būdu kryptingai skatindami vis naujų augalų auginimą Lietuvos laukuose, natūraliai sumažinsime poreikį naudoti pesticidus“, – dėstė A. Ronis.

Redakcijos, Andriaus BAUBLIO, LŽŪBA, LAMMC ŽI, ir „CropLife Lietuva“ nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja