Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024
Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024

Lijana CIBULSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Aistros dėl strateginio plano nerimsta

2023/10/09


Jau ne kartą koreguotas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas (SP) ir toliau kelia sumaištį tarp žemdirbių ir agropolitikų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina atsižvelgianti į ūkininkų pastabas ir įvertinanti jų poreikius, o žemdirbiai teigia, kad jų niekas neišklauso. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovų manymu, įgyvendinus šį SP, žemės ūkis sunyks, tačiau panašu, kad ŽŪM svarbiau kuo greičiau atsikratyti šio reikalo ir pateikti plano korekcijas Europos Komisijai (EK).

Abejonės dėl komiteto narių kompetencijos

Ar verta dalyvauti Stebėsenos komiteto posėdžiuose ir dalytis atsakomybe dėl komiteto priimamų žemdirbiams labai svarbių sprendimų, kai žemdirbių atstovų balsas visiškai neturi jokios įtakos? Toks klausimas kilo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovui Raimundui Juknevičiui. Akivaizdus to įrodymas – posėdžio metu ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių atstovai buvo vieningi, daugeliu atvejų žemdirbiai balsavo prieš, tačiau sprendimai priimti jų nepaisant. Žemdirbių  atstovai turėjo daugybę pastabų, norėjo jas išsakyti, tačiau į jų pastangas beveik nereaguota. Darbotvarkės metu pavyko pasiekti tik tiek, kad galutinis sprendimas buvo atidėtas iki kito posėdžio.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas R. Juknevičius neslėpė – būtent ūkininkai posėdžio metu gana emocingai reagavo į daugelį svarstomų klausimų. „Emocijas galima suprasti, nes ŽŪM žadėjo SP pakeitimus suderinti su žemdirbių atstovais, kad jiems būtų paprasčiau ir efektyviau juos įgyvendinti, – teigė jis. – Tačiau Stebėsenos komiteto sudėtis mums, ūkininkams ir jų atstovams, atrodo keista: sprendimus, svarbius žemdirbiams, priima institucijų valdininkai, visiškai nesigaudantys apie tai. Iš 20 komiteto narių yra tik 4 žemdirbiai. Dar yra Aplinkosaugos koalicija, o visi kiti – valdininkai iš įvairių ministerijų, pavyzdžiui, Švietimo, Vidaus reikalų, kitų įstaigų. Tačiau ar adekvatu, kad žemdirbiams svarbius sprendimus lemia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai?“

LŪS vadovui kilo abejonių dėl komiteto darbo korektiškumo, nes posėdžio metu aktyviai dalyvavo ir pastabų turėjo vien ūkininkai ir žemdirbių atstovai. „Juk kalbama apie žemdirbiams skaudžius klausimus, o balsuojama tokiu būdu: pirmiausia prašoma balsuoti prieš, – ŪP pasakojo R. Juknevičius. – Turint omenyje, kad posėdis vyksta nuotoliniu būdu, mes vieningai balsuojame prieš, o kiti net neįsijungia reikiamo įrankio tai padaryti. Kyla abejonių, ar iš viso klausėsi posėdžio tie, kurie protokole įrašyti kaip balsavę už. Nes tie, kurie nebalsavo prieš, automatiškai tarsi balsavo už.“

Baudžia už sudėtingesnę sėjomainą

Ūkininkai išsakė nuogąstavimus ir siekė išsiaiškinti, ar priimti sprendimai nesikirs su Europos Sąjungos reglamentu. „Abejoju, ar posėdyje dalyvavę valdininkai buvo įsigilinę į reglamentus, kurie nusako SP tų pačių ekoschemų sudarymo principus, – svarstė pašnekovas. – O žemdirbiams tai labai svarbūs klausimai. Reikia pripažinti, jog SP pakeitimų svarstymas yra sveikintinas dalykas. Gerai, kad ŽŪM ryžosi padaryti pakeitimus, matydama, kiek daug įvelta didelių klaidų, išryškėjusių šiais metais po SP pirmųjų metų įgyvendinimo.“

R. Juknevičius pripažino, kad daugelis ministerijos pasiūlymų yra tikrai neblogi, bet visuomet juos galima padaryti dar geresnius. Kaip pavyzdį pateikė ekoschemą, už kurią galima gauti paramą – veikla „Augalų kaita“, skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę, ūkininkas įsipareigoja kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turi būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas) augalai). Taip pat nustatyta mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto.

LŪS vadovo teigimu, ūkininkai šią ekoschemą gana noriai įgyvendino: „Taigi sprendimas skirti didesnį pinigų krepšelį tokioms ekoschemoms yra geras, tačiau vietoj to, kad būtų siekiama kuo daugiau žemdirbių įtraukti į šias programas, ministerija juda kitu keliu – stengiasi padaryti jas sunkiau pasiekiamas, sukuria daugiau reikalavimų, net ir dėl augalų kaitos. Tarkim, anksčiau pagrindinė kultūra – kviečiai – pagal ekoschemą turėjo sudaryti apie 70 proc., dabar sugriežtino ir leidžiama tik 50 proc. Be to, iš keturių pirmųjų pagrindinių kultūrų, kurias deklaruos ūkininkas, paskutinioji turi užimti ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.“ Pašnekovas nesupranta, kodėl ministerija nutarė bausti tuos, kurie įgyvendina sėjomainą ir turi daugiau negu keturias, pvz., septynias kultūras. Kodėl jos negalėtų užimti po lygiai – po 7 proc. – pasėlių? Kodėl būtent ketvirtoji kultūra turi užimti 10 proc.? „Juk ūkininkai taiko sudėtingesnes sėjomainas, todėl sprendimas prasilenkia ir su aplinkosaugine, ir su ekonomine logika, – ŪP aiškino R. Juknevičius. – Bet ŽŪM neklauso, o kaip antausis nuskambėjo pasakymas, kad netrukdytume greičiau priimti sprendimų ir pateikti juos EK, nes už tai turėsime prisiimti atsakomybę. Kur ministerijos deklaruotas noras viską išsamiai aptarti su partneriais? Tiesiog jaučiamės esantys situacijos įkaitai, neturintys jokios įtakos.“

Patyrė šimtą milijonų eurų nuostolių

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, kompleksinė ekoschema yra viena iš didžiausių SP klaidų. Būtent dėl jos 2023 metais Lietuvos žemės ūkis patyrė 100 mln. Eur nuostolių. „Jei ne ji, mums būtų nereikėję palikti pūdymams 5 proc. žemės šiais metais, o juk niekur Europoje to nereikia, tik Lietuvoje, – ŪP tvirtino A. Macijauskas. – Dėl karo Ukrainoje, maisto stygiaus pasaulyje EK nutarė, kad 2023 m. nereikia palikti 5 proc., reikia visą žemę užsėti. Bet dėl Lietuvoje įvestos kompleksinės ekoschemos buvome priversti palikti 5 proc. pūdymo. Tai buvo esminė klaida. Niekas už tai neprisiima atsakomybės. Ūkininkai prarado daug pajamų, nuo jų būtų sumokėta keliolika milijonų eurų mokesčių, kuriais galima būtų paremti, pavyzdžiui, kaimo mokytojus.“

O ir kitais klausimais ministerija nenori diskutuoti, jie linkę matyti paklusnų rankų kilnojimą, o ne klausytis kritikos. „Mes nesutinkame ir prieštaraujame tokiai iškreiptai diskusijai, o juk šie klausimai yra esminiai, – piktinosi pašnekovas. – Norime diskutuoti apie geros agrarinės būklės reikalavimus, kurie yra griežčiausi visoje Europoje. Mes gauname mažiausias išmokas, bet reikalavimai griežtesni nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose. Esame vieni iš žaliausių Europoje, naudojame mažiausiai pesticidų, trąšų, turime daugiau kraštovaizdžio elementų, daugiausia saugomų teritorijų, kur uždraustas ūkininkavimas. Atiduodame savo žemes gamtai, visuomenei, o ten, kur leidžiama ūkininkauti, mes tai darome pagal pačias griežčiausias Europoje taisykles. Ir už neatlyginama. Bet ministerija apie tai kalbėti nenori, ji kalba tik apie techninius dalykus, kurie neesminiai.“

A. Macijausko verdiktas griežtas – SP parengtas nevykusiai, todėl žemdirbiai nori pradėti diskusiją nuo švaraus popieriaus lapo. „Kodėl mes Lietuvoje turime laikytis sudėtingų taisyklių, kai mūsų kolegos Vokietijoje laikosi daug paprastesnių arba jiems iš viso jų nėra? Kaip mums konkuruoti rinkoje? Mes nebegalime varžytis, esame spaudžiami į kampą“, – rėžė patyręs žemdirbys.

A. Macijausko teigimu, tai, kad SP nevykęs, įrodo ketvirtadaliu sumažėjęs ekologinių ūkių skaičius, valdininkų planai padidinti ekologinių ūkių augimą patyrė fiasko. „O 2024 m. ekologinių ūkių skaičius sumažės daugiau kaip du kartus, – prognozavo LGAA vadovas. – Planas pasmerktas žlugti, o kai tai įvyks, tuomet žala žemės ūkiui bus itin didelė. Kas ministerijoje už tai atsakys?“

 

Autorės nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis