Nors anksčiau buvo įtariama, kad šernai galėjo užsikrėsti, pavyzdžiui, nuo AKM virusu užkrėsto dešros sumuštinio, atvežto iš užsienio ir nerūpestingai numesto kur nors laukinėje gamtoje, tačiau dabar nustatyta, jog Ispanijos AKM virusas skiriasi nuo visų ES cirkuliuojančių viruso variantų.
Savaitgalį ispanų ministerijos išplatintame pranešime atskleista, jog tyrimas pradėtas, gavus informacijos iš ES referencinės laboratorijos apie viruso genomo sekoskaitos rezultatus. Nustatyta, kad virusas, pirmą kartą aptiktas lapkričio 26 d. Cerdanyola del Valles mieste šernų organizme, buvo labai panašus į 1 genetinę grupę, kuri 2007 m. cirkuliavo Gruzijoje.
Kitaip sakant, visi AKM virusai priklauso 2–28 grupėms, tačiau Ispanijoje ekspertai aptiko 29-ai grupei priklausantį viruso štamą. Šis štamas panašus į 1 grupės virusą, kuris pasirodė Gruzijoje dar 2007 m.
Tai reiškia, kad negalima atmesti ryšio su etaloniniu virusu „Georgia 2007“. Kaip praneša internetinis portalas „National Hog Farmer“, ši etaloninė viruso padermė dažnai naudojama eksperimentinėms infekcijoms uždarose patalpose atlikti tyrimus arba siekiant įvertinti vakcinų veiksmingumą.
Panašūs tyrimai vyksta valstybinėje laboratorijoje netoli užkrėstos zonos. Ten vyksta vakcinos kūrimo darbai. Natūraliomis sąlygomis virusai, plintant infekcijos ciklais gyvūnuose, dažnai patiria įvairaus laipsnio genomo pokyčius. Kadangi Ispanijos virusas yra panašus į Gruzijos virusą, žemės ūkio ministras Luisas Planas teigė, kad valdžios institucijos negali atmesti galimybės, jog virusas atkeliavo iš biologinio izoliavimo įrenginio.
„Catalan News“ praneša, kad vienintelė Katalonijos laboratorija, tiesiogiai dirbanti su virusu, yra mažiau nei už kilometro nuo vietos, kur buvo aptikti pirmieji negyvi ir užsikrėtę šernai.
Šeštadienį Katalonijos prezidentas Salvadoras Illa paskelbė apie penkių šios laboratorijos objektų, esančių 20 kilometrų spinduliu AKM rizikos perimetre, auditą. „Negalime nieko atmesti ir kaip minimalią atsargumo priemonę atliekame objektų auditą bei peržiūrime protokolus“, – sakė jis.
Jis akcentavo savo „pasitikėjimą“ tyrimų centru, tačiau teigė, jog kol kas negalima patvirtinti ar atmesti jokių hipotezių dėl protrūkio kilmės.
Kaip skelbia britų Nacionalinė kiaulių augintojų asociacija, 2007 m. snukio ir nagų ligos protrūkis Jungtinėje Karalystėje, paveikęs keletą ūkių Jungtinės Karalystės Surrey grafystėje, buvo susietas su netoliese esančiu Pirbraito institutu, kuris dirbo su šiuo virusu. Tuomet tyrimo metu nustatyta, kad virusą platino transporto priemonės, važiuodamos per vandenį, kuris dėl netinkamo drenažo laboratorijoje nutekėjo ant kelio dangos.
Ispanijos ministerijos duomenimis, patvirtintų afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių šernų skaičius išaugo iki 13 maždaug 6 km spinduliu netoli Barselonos. Iki pirmojo viruso aptikimo dviem šernams lapkričio 26 d. Ispanijoje tris dešimtmečius nebuvo AKM, o šalis oficialiai paskelbė apie ligos išnaikinimą Iberijos pusiasalyje dar 1995 m.
Greitosios pagalbos tarnybos nustatytoje ribojimo zonoje ir aplink ją rado dar 37 negyvus šernus, tačiau visų tyrimų rezultatai buvo neigiami. 39 kiaulių ūkiuose, esančiuose ribojimo zonoje, atlikti tyrimai taip pat buvo neigiami.
Ispanijos žiniasklaida praneša, kad gelbėjimo tarnybų darbuotojų skaičius paveiktoje teritorijoje buvo padvigubintas iki 1000. Jie dirba kovodami su AKM, daugiausia ribojimo zonos pakraščiuose, kur medžioja šernus ginklais su garso slopintuvais ir dezinfekuoja transporto priemones. Pasak Katalonijos vyriausybės, finansinę paramą gaus paveikti ūkiai ir skerdykla ribojimo zonoje.
Atsižvelgiant į pasaulinę AKM keliamą grėsmę, labai atidžiai stebimos nuolatinės pastangos sukurti veiksmingas vakcinas, kurios padėtų jį kontroliuoti. Visame pasaulyje daug dirbama šia linkme, praneša portalas „Pig World“.
Minėto JK Pirbraito instituto afrikinio kiaulių maro vakcinacijos tyrimų grupei vadovaujantis dr. Chrisas Nethertonas teigia, kad didžiausias iššūkis yra suprasti patį AKM virusą, kuris yra sudėtingas patogenas.
„Mes dar neturime išsamaus supratimo apie apsauginį imuninį atsaką nuo AKM viruso, todėl sunku sukurti saugias vakcinas“, – sakė jis. Institutas jau kuria penkias vakcinas, kai kurios iš jų skirtos konkretiems pasaulio regionams.
Dauguma pasaulio laboratorijų, dirbančių su AKM virusu, kuria arba testuoja modifikuotas gyvas viruso vakcinas, o kai kurios taip pat bando sukurti „subvienetines vakcinas“, kuriose būtų tik tam tikros patogeno dalys.
Naujausias instituto vakcinologijos komandos tyrimas, atliktas šią vasarą, kaip tik ir buvo nukreiptas prieš Europoje ir Azijoje paplitusią AKM viruso padermę, kuri yra panaši į minėtą 1-os grupės virusą „Georgia 2007“. Manoma, jog šis tyrimas yra svarbus žingsnis į priekį. Tačiau žvelgiant į ateitį, labai sunku numatyti, kiek laiko praeis, kol komerciškai bus galima įsigyti visiškai veiksmingą ir saugią vakciną.
Parengė Ričardas Čekutis