Alternatyvus kuras automobiliams: kaip padidinti jo naudojimą

Alternatyvus kuras teršalų neišskiriantiems automobiliams

Alternatyvus kuras teršalų neišskiriantiems automobiliams yra elektra, vandenilis ir amoniakas.

• Elektra automobiliams tiekiama iš įvairių šaltinių: iškastinį kurą deginančių elektrinių, atsinaujinančių energijos šaltinių ir atominių elektrinių. Elektrinės transporto priemonės (EV) neišskiria teršalų, o hibridinėms konfigūracijoms reikia mažiau alyvos.
• Vandenilis, dažnai naudojamas sunkiasvorėms kelių transporto priemonėms, išgaunamas iš vandens arba organinių junginių. Vandenilio poveikis aplinkai ir energijos vartojimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip jis gaminamas, t. y. naudojant atsinaujinančius šaltinius, pvz., saulės energiją, vėją ar biodujas, arba naudojant iškastinį kurą.
• Amoniakas gali žymiai sumažinti bendrą CO2 dujų kiekį, nes vieninteliai amoniako šalutiniai produktai yra vanduo ir azotas.

Atsinaujinantis kuras

Atsinaujinantis kuras apima biomasės kurą ir biokurą, sintetinį ir parafininį kurą, įskaitant amoniaką (minėtą aukščiau), pagamintą iš atsinaujinančios energijos.

• Biokuras yra biologiškai skaidus kuras, gaminamas iš augalinių aliejų, gyvulinių riebalų arba perdirbtų restoraninių riebalų. Šiuo metu jis yra viena iš svarbiausių alternatyvių degalų rūšių, sudarantis 4,4 % ES sunaudojamo transporto kuro.

Šis kuras gali padėti gerokai sumažinti bendrą išmetamo CO2 kiekį, jei jis gaminami tvariai. Tačiau yra rizika, kad jam bus naudojama žemė, kuri kitu atveju būtų tarnavusi maistui ar pasėliams auginti.

Mažai anglies dvideginio išskiriantis kuras, kurio pagrindą sudaro gamtinės dujos

Yra ir kitų kuro rūšių, kurios galėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Jos apima:

• suskystintos naftos dujos (SND), gaunamos iš žalios naftos ir gamtinių dujų, o ateityje ir iš biomasės. Jos išskiria 35 % mažiau CO2 nei anglis, 12 % mažiau CO2 nei nafta ir beveik neišskiria pavojingų smulkių oro dalelių;
• suslėgtos gamtinės dujos (SGD), gaminamos suslegiant gamtines dujas (dažniausiai metaną);
• suskystintos gamtinės dujos (SGD), gaminamos išvalant gamtines dujas (dažniausiai metaną) ir jas suskystinant. Jos neturi daug galimybių sumažinti išmetamų teršalų kiekį, todėl EP nariai nepritaria jų naudojimui kelių transporte;
• sintetinis ir parafininis kuras, gaminamas naudojant biomasę arba gamtines dujas, taip pat augalinius aliejus ar gyvulinius riebalus.

Kiek yra alternatyviu kuru varomų transporto priemonių?

Apie 5 % šiuo metu ES važinėjančių automobilių ir mikroautobusų naudoja alternatyvų kurą. 2022 m. elektromobilių skaičius ES išaugo iki daugiau nei 4,4 mln. – 16 kartų daugiau nei 2015 m.

2022 m. iš 953 567 automobilių Lietuvoje 93 578 naudojo alternatyvų kurą.

Perėjimas prie emisijų neišskiriančių transporto priemonių turi vykti kartu su įkrovimo ir degalų papildymo stočių infrastruktūros  kūrimu. Šiuo metu ES yra apie 360 000 viešai prieinamų elektros įkrovimo stotelių, tačiau dauguma jų sutelkta vos keliose šalyse (Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Švedijoje).

Kaip ES ketina padidinti tvaraus kuro naudojimą?

Kylant degalų kainoms ir laikantis ES klimato tikslų iki 2030 m. bent 55 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ES imasi veiksmų, kad paskatintų alternatyvaus kuro naudojimą.

Įkrovimo ir degalų papildymo stotelių skaičiaus didinimas. 2022 m. spalį Europos Parlamentas (EP) sutarė dėl infrastruktūros taisyklių; šių metų kovą EP ir ES Taryba sutarė dėl privalomų nacionalinių tikslų kuriant alternatyvaus kuro automobiliams ir sunkvežimiams infrastruktūrą. Liepos plenarinėje sesijoje Parlamentas patvirtino šiuos tikslus, ir jie įsigalios, kai bus patvirtinti Tarybos.

Derybų metu EP nariai siekė, kad pagrindiniuose ES keliuose būtų daugiau įkrovimo stotelių, ir užtikrino, kad iki 2026 m. bent 400 kW galios automobilių elektros įkrovimo punktai būtų kas 60 km, o iki 2028 m. jų galia išaugų iki 600 kW. Iki 2028 m. pagrindiniuose transeuropiniuose transporto tinkluose (TEN-T) turėtų būti įrengtos krovininių automobilių ir autobusų įkrovimo stotelės, kurių galia, priklausomai nuo kelio, turėtų būti nuo 1400 kW iki 2800 kW. Iki 2030 m. pabaigos kiekvienoje saugioje ir patikimoje sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimo aikštelėje turi būti bent viena 100 kW galios įkrovimo stotelė.

Iki 2031 m. bent kas 200 km pagrindiniuose keliuose bus įrengtos vandenilio degalinės. 2021 m. ES veikė tik 136 vandenilio papildymo punktai.

Atnaujintose taisyklėse taip pat numatyta paprastesnė įkrovimo ir apmokėjimo tvarka. Iki 2027 m. Europos Komisija privalo sukurti ES alternatyvių degalų duomenų bazę, kurioje vartotojai būtų informuojami apie galimybes pasinaudoti, laukimo laiką ir kainas skirtingose degalinėse.

Alternatyvių degalų infrastruktūros direktyva taip pat apima jūrų ir aviacijos sektorių nuostatas.

Ekologiškų transporto priemonių pardavimo skatinimas. Į ES atkūrimo nuo COVID-19 pandemijos planą „NextGenerationEU“ įtraukta 20 mlrd. eurų, kuriuos galima panaudoti ekologiškų transporto priemonių pardavimui skatinti.

ES taip pat nustato griežtesnes CO2 emisijų ribas naujiems automobiliams, kurios skatins naudoti tvarų kurą. 2035 m. nauji automobiliai turės neišskirti teršalų.

Europos Parlamento informacija

123rf nuotr.