Analizė: kaip žiniasklaida atspindi „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas ir kodėl tai žalinga

Populiariausios pareigos ir profesijos

Daugiausiai aptikta „vadovo“ ir „vadovės“ paminėjimų: 412,4 tūkst. permetus, iš jų vyriška gimine 68 proc. paminėjimų, moteriška gimine – 32 proc.; „prezidentas“ ir „prezidentė“ – 236 tūkst. paminėjimų (93 proc. vyr. g., 7 proc. mot. g.); „direktorius“ ir „direktorė“ – 192,4 tūkst. paminėjimų (71 proc. vyr. g., 29 proc. mot. g.), „meras“ ir „merė“ – 92 tūkst. paminėjimų (95 proc. vyr. g. ir 5 proc. mot. g.).

Žiūrint ne pareigas, o profesijas – dažniausiai žiniasklaidoje randama „mokytojas“ ir „mokytoja“ – 57,2 tūkst. paminėjimų (35 proc. vyr. g. ir 65 proc. mot. g.); „inžinierius“ ir „inžinierė“ – beveik 12 tūkst. paminėjimų per metus (94 proc. vyr. g. ir 6 proc. mot. g.); „vadybininkas“ ir „vadybininkė“ – 8,5 tūkst. paminėjimų (70 proc. vyr. g. ir 30 proc. mot. g.), „chirurgas“ ir „chirurgė“ – 5,2 tūkst. paminėjimų (92 proc. vyr. g. ir 8 proc. mot. g.).

„Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai. Vienetiniai atvejai, kai radome paminėjimų, pavyzdžiui, „elektrikė“ – herojės buvo papasakoti kaip juokas: „pasirinkau energetikos studijas ir juokiausi, kad dirbsiu elektrike“, – pasakoja „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.

Kaip ryškiai „moteriškos“ profesijos žiniasklaidoje matomos: kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė. Absoliuti dauguma jų pateikiamos kaip „moteriškos“ profesijos, išskyrus, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos ar bendrovių informaciją, kai kalbama apie laisvas darbo vietas ir ieškomus darbuotojus – tada šios specialybės vadinamos vyriškąja gimine, normine kalba.

„Jeigu vadinamą „moterišką“ specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui – kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai – jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis“, – už skaičių slypintį kontekstą apibūdina „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: „programuotojas“ ir „programuotoja“ paminėta 2,3 tūkst. kartų, iš jų 61 proc. paminėjimų vyriška gimine ir 39 proc. moteriška gimine.

Kodėl profesinė atskirtis yra žalinga?

„Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta“. Toks ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai – mažesni. Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms“, – atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė.

Profesinis orientavimas prasideda labai anksti – pirmosios pamokos vyksta per žaislus: mergaitėms dovanojamos lėlės, buities darbų įtaisai, berniukams – transporto priemonės, konstruktoriai. Taip nuo mažens vaikai lavina skirtingus gebėjimus.

„Žaidimuose atsispindi ir socialinis vaidmuo: mergaitės nuo mažens matomos kaip atsakingos už privačią sritį – tarpasmeninius santykius, rūpestį kitais, namais, berniukai atsakingi už viešąją sritį, atstovavimą, sprendimų priėmimą. Visa tai susiveda į darbo rinkoje matomą statistiką: moterys ir vyrai pasirenka profesijas, kurios atitinka lyčiai priskirtus vaidmenis. Kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją ir pan. Todėl dažnas net neįsivaizduoja, kad gali ieškoti santechnikės ar elektrikės, žiniasklaidoje retai naudojami ir chirurgė ar informatikė“, – „Mediaskopo“ tyrimo rezultatus komentuoja V. Gabrieliūtė.

Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra „normalu“ ir priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžius naudojame, kai kalbame apie profesijas ir pareigas. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą, visų pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai gali būti išreiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, tačiau kai pradedame kalbėti apie feminizuotas profesijų sritis, nejučia daug dažniau sakome valytoja ar slaugytoja, o tokiems žodžiams kaip kambarinė ar auklė net patogaus (ausiai įprasto) žodžio lietuvių kaboje neturime.

„Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis“, – pastebi V. Gabrieliūtė.

Vyrų ir moterų studijų pasirinkimai

Lietuvos duomenys rodo, kad renkantis studijas smarkiai išsiskiria moterų ir vyrų pasirinkimai. Tai sukuria profesinę atskirtį pagal lytį: pavyzdžiui, vaikinai 6 kartus dažniau renkasi informacinių technologijų studijas, 4 kartus dažniau inžinerinio profilio profesijas; merginos 3–4 kartus dažniau renkasi sveikatos priežiūros ir 2–3 kartus dažniau švietimo srities studijas.

Lietuvos universitetuose tarp studijuojančiųjų kalbas ir žurnalistiką vyrai sudaro 18 procentų. Vyrų dominuojamose profesijose – informacijos ir ryšio technologijose, inžinerijoje ir inžinerinėse profesijose, architektūroje ir statyboje – moterys sudaro atitinkamai 13,5 proc., 21 proc. ir 23 procentus.

Rekomendacijos

Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojame abiejų lyčių galūnes arba rašome tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžius. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis.

„Rekomenduoju galūnes kaitalioti, pavyzdžiui: vieną kartą tekste rašyti ekspertės (-ai), kitą kartą: ekspertai (-ės), o kartais – ekspertai ir ekspertės ir pan. Tekste pateikiamas pozicionavimas lyčių aspektu ir „veikėjų“ patirtys taip pat daro įtaką mūsų išankstinėms nuostatoms apie vyrų ir moterų vaidmenis, gebėjimus, atliekamų veiksmų ar darbų svarbą“, – sako lygių galimybių integravimo ekspertė.

Ji pabrėžia ir svarbų darbdavių indėlį kuriant pokytį, kuris nebekeltų žalos nei vyrams, nei moterims. Pavyzdžiui, darbo skelbimuose naudoti abiejų lyčių galūnes, apgalvoti, kaip atrodys vaizdinės priemonės, kas dažnai aktualu viešinant skelbimą socialiniuose tinkluose. „Paveikslėliai ir nuotraukos rengiant darbo skelbimą yra labai svarbios, nes jos parodo mūsų lūkestį, kokio kandidato (-ės) tikimės: todėl verta atvaizduoti žmonių įvairovę“, – akcentuoja V. Gabrieliūtė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija