„Pagal 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo nuostatas, numatoma prievolė skaičiuoti visuotinio atšilimo potencialą per gyvavimo ciklą arba GWP per gyvavimo ciklą, t. y. rodiklį, kuriuo kiekybiškai įvertinamas pastato visuotinio atšilimo potencialas per visą jo gyvavimo ciklą. 2025 m. gruodžio 16 d. priimtas Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2026/52 dėl visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo nacionaliniu lygmeniu, kuriuo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275. Lietuvoje anksčiau tokios prievolės nebuvo, todėl VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ šiuo metu kuria Statinių gyvavimo ciklo (SGC) modeliavimo sistemą. Joje bus centralizuotai renkami duomenys, kurių pagrindu, pasitelkiant metodines priemones, būtų modeliuojami rodikliai, leidžiantys efektyviai įvertinti statinio poveikį aplinkai ir klimato kaitai viso SGC metu.
GWP skaičiavimas užtikrins, kad pastatai būtų projektuojami ir statomi ne tik energetiškai efektyvūs, bet ir tvarūs, taip siekiant sumažinti pastatų daromą įtaką klimatui. GWP privalomas skaičiuoti nuo 2028 m. sausio 1 d. visiems naujiems pastatams, didesniems nei 1 000 kv. m, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas galios visiems naujiems pastatams.
Šiuo metu, kol dar yra kuriama SGC modeliavimo sistema, negalime įvertinti, kokią įtaką tai gali padaryti nekilnojamojo turto investicijų dydžiui, bet, rengiant SGC metodiką, siekiame statybos dalyvius kuo mažiau apkrauti papildoma administracine našta. Pagal direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, numatoma, kad GWP vertės turi būti skelbiamos pastatų energinio naudingumo sertifikatuose, taip siekiant išvengti papildomų dokumentų ir jų administravimo naštos.
Skaičiuojant GWP, didžiausią įtaką turi statybos produktų savybės. EK duomenimis, vidutiniškai 63 proc. statinio GWP rodiklio susidaro statybos produktų gamybos metu, 37 proc. – visose vėlesnėse statinio gyvavimo ciklo stadijose (statybos produktus atvežant į statybvietę, pastatant statinį, jį prižiūrint, remontuojant, renovuojant, griaunant). Todėl GWP rodiklio dydžiui didžiausią reikšmę turės tvarių statybos produktų parinkimas. Pavyzdžiui, žemesnį GWP rodiklį statytojas galėtų pasiekti naudodamas perdirbtus produktus, medinius ir kitus organinės kilmės produktus, ekologiškas betono rūšis ir kt. Savo ruožtu, skaičiuojant GWP, itin svarbūs bus tikslūs duomenys apie statybines medžiagas. Todėl pagal ES teisinį reguliavimą numatoma, kad, skaičiuojant GWP, esant galimybei, reikės naudoti deklaracijas, kuriose pateikiami konkrečių produktų tvarumo duomenys, paskaičiuoti gamybos metu – statybos produktų eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijos, poveikio aplinkai deklaracijos ir kt.“
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.