Apie bepiločių orlaivių ateitį Lietuvoje: ruošiant specialistus, jaučiamas dėstytojų trūkumas

Dėl dronų gebėjimo skraidyti, gabenti ir atlikti įvairias užduotis ši technologija pakeitė gyvenimą daugeliu atžvilgių. Dronai palengvina kasdienes užduotis įmonėms, viešosioms tarnyboms ir privatiems asmenims. Kai kurie iš dronų yra naudojami net medicininių priemonių pristatymui į atokias vietoves, kuriose žmonių gyvybėms gresia pavojus, o kitomis priemonėmis pasiekti sudėtinga.

„Bepiločio orlaivio apibrėžimas, kuris labiau paplitęs inžinerinėje sampratoje, yra toks, jog bepilotis orlaivis – tai skraidantis robotas, kurį galima valdyti nuotoliniu būdu, arba jis gali skristi savarankiškai, naudojant programine įranga valdomus skrydžio planus, veikiančius kartu su borto jutikliais ir pasauline padėties nustatymo sistema – GPS“, – teigia doc. S. Japertas pabrėždamas, jog bepiločiai orlaiviai šiandien dažniau vadinami dronais.

Buvęs kariškis, KTU docentas teigia, jog pirmą kartą su bepiločiu orlaiviu „Sojka III“ buvo supažindintas Čekijoje, besimokydamas karo akademijoje Brno.

„Nuo to laiko pradėjau jais domėtis“, – apie pažintį su dronais pasakoja docentas.

Lietuva jau dešimtmetį gamina dronus

Kaip parodė karas Ukrainoje, dronų, tiek oro, tiek antžeminių naudojimo perspektyvos yra pakankamai didelės. „Dar 2003 metais išleistoje knygoje rašiau, kad tuo metu daugiau negu 30 šalių gamino įvairios paskirties dronus. Tame tarpe ir tokios šalys, kurios technine ir technologine prasme, drįstu teigti, stovi ant žemesnio laiptelio, negu Lietuva“, – teigia doc. S. Japertas.

Anot KTU Transporto inžinerijos docento, jau dešimtmetį Lietuva kuria profesionalius dronus, o kai kurie Lietuvoje pagaminti dronai yra išbandyti ir Rusijos kare prieš Ukrainą.

Šiuo metu daugėja įmonių, kurios užsiima dronų gamyba. Docentas suskaičiuoja iki dvidešimt tokių įmonių, o tarp jų ir „AeroDiagnostika“, „Altus technicus“, „Aviatic MRO“, „Unmanned Defence Systems“.

„Dronai yra jutiklių platformos, o jutiklių gamyba ir integravimas į sistemą nereikalauja milžiniškų indėlių, lyginant su pilotuojamų orlaivių kūrimu. Antra, dronų nuotolinis valdymas ar pilnai autonominis skrydis reikalauja gerų valdymo ir kontrolės sistemų, t.y. iš esmės programuotojų, elektronikos ir telekomunikacijų specialistų indėlio“, – teigia docentas.

Anot S. Japerto, kadangi dronų kūrimas nereikalauja investicijų, o šiam procesui reikalingi plataus profilio inžinieriai, kurių Lietuvoje yra gausu, tokios gamybos vystymui Lietuva turi pakankamai stiprų potencialą.

Ar bepiločiai orlaiviai galėtų tapti bepiločiais lėktuvais?

Bepiločiai orlaiviai šiuo metu skirti gabenti jutiklius ir tam tikrus krovinius. Tačiau jau kelerius metus kuriami ir tokie bepiločiai orlaiviai, kuriais galima gabenti žmones. S. Japertas vardija tokius pavyzdžius, kaip „Tesla“ įmonės „Drone taxi“, ir kitos inovacijos, tokios kaip „Flying taxi“, ar vienas pirmųjų žmones gabenantis taksi „Enhang 184“, JAV „Maker“ – jų vis daugėja.

Šiuo metu didžiausia kliūtis tokių bepiločių orlaivių, kurie gali gabenti žmones, vystymui yra tarptautiniai ir vietiniai teisiniai reikalavimai. Oro transportas, gabenantis keleivius, turi praeiti labai griežtas licencijavimo ir sertifikavimo procedūras, kurios užtrunka ne vienerius metus.

„Kalbant apie civilinę aviaciją, naujovės į ją patenka santykinai negreitai. Iš kitos pusės, be pačių orlaivių sertifikavimo ir licencijavimo iššūkių yra ir neišspręstų klausimų, susijusių su oro erdvės naudojimu: kokiais oro keliais skraidyti, kaip jie bus identifikuojami, kas vykdys kontrolę ir panašiai“, – tikina docentas.

Anot jo, yra tam tikrų etinių ir moralinių iššūkių, į kuriuos šiai dienai taip pat nerandama atsakymų. Todėl artimiausiu metu tikėtis tokių taksi bumo neverta.

Dronų inžinerija turi daugiau perspektyvų nei pilotuojamų orlaivių

S. Japertas teigia, jog universitetuose ir kolegijose, kuriose yra viena ar kita su aviacija susijusios studijos, būtinai bus dėstomi ir dalykai, susiję su bepiločiais orlaiviais.

Šiuo metu KTU Mechanikos fakultete II-os pakopos Aeronautikos inžinerijos studijose galima gilinti žinias bepiločių orlaivių ar kosmoso technologijų srityse.

S. Japertas pabrėžia, jog bepiločių orlaivių technologijų sritis turi daug iššūkių: „Visų pirma, ruošiant specialistus jaučiamas dėstytojų trūkumas, ypatingai mokslo daktarų. Gabus jaunimas, žiūrėdamas į finansines perspektyvas skuba įsidarbinti, todėl dažnai pasirenka ne tęsti studijas universitete, o karjerą versle“.

Docento teigimu, bepiločių orlaivių srityje privalumų daugiau nei iššūkių. Anot S. Japerto, KTU turi gerą studijų bazę, tai pažymėta ir neseniai vykusiame studijų krypčių išoriniame vertinime.

„Turime ne tik puikų iniciatyvų ir žingeidų jaunimą, bet ir bepiločių orlaivių vystymosi perspektyvas. Šiuo metu jos kai kurių ekspertų vertinamos net geriau, negu pilotuojamu orlaivių“, – akcentuoja docentas.

KTU informacija