Apiterapijos evoliucija: nuo namų vaistinėlės iki mokslu pagrįsto sveikatinimo

Impulsą suteikė teisiniai pokyčiai

Kaip teigia Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Reabilitacijos katedros lektorė Laura Amšiejūtė, pastarieji keleri metai Lietuvoje ženklina reikšmingą virsmą – apiterapija užtikrintai tampa akademinio konteksto dalimi.

Nemažą impulsą šios srities plėtrai bei sistemingam specialistų rengimui suteikė 2022 m. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, kuriuo apiterapija pripažinta papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslauga.

„Visuomenė vis dažniau ieško natūralių, tačiau saugių ir moksliškai pagrįstų sveikatos stiprinimo priemonių. Tai paskatino ne tik teisinius pokyčius, bet ir studijų programų atsiradimą“, – pastebi pašnekovė.

Pirmieji apiterapijos specialistai Lietuvoje pradėti rengti nuo 2024-ųjų, tačiau Kauno kolegijoje į šią sritį gilinamasi jau beveik dešimtmetį – nuo 2017 m.

Medicinos fakulteto studentams čia siūlomos laisvai pasirenkamos apiterapijos pagrindų paskaitos, kurių metu būsimieji specialistai gilinasi į bičių produktų kilmę, jų chemines savybes bei pritaikymą medicininėje praktikoje.

Produktų įvairovės potencialas

L. Amšiejūtė pabrėžia, kad apiterapija nėra tradicinės medicinos pakaitalas – veikiau vertingas papildinys: „Integruodami bičių produktus, galime sustiprinti atsistatymo efektyvumą. Jie veikia per priešuždegiminius, imuninius ir regeneracinius mechanizmus, taip pat turi teigiamą įtaką paciento psichoemocinei būklei.“

Pavyzdžiui, medus itin vertinamas dėl antibakterinių savybių, gebėjimo suteikti greitą energiją ir skatinti žaizdų gijimą, pikis (propolis) laikomas natūraliu antibiotiku, pasižyminčiu itin stipriu priešuždegiminiu bei antimikrobiniu poveikiu.

„Žiedadulkės ir bičių duona – tai koncentruotas vitaminų, mikroelementų ir nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis, padedantis organizmui atsistatyti po ligų ar didelio fizinio krūvio, o bičių pienelis pasižymi stipriu imunomoduliaciniu poveikiu, padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir skatina organizmo ląstelių atsinaujinimą – dėl šių savybių jis dažnai tiriamas kaip priemonė oksidaciniam stresui mažinti“, – tęsia apiterapijos specialistė.

Vertingi ir bičių nuodai, skirti skausmui malšinti, uždegimo kontrolei. Ir galiausiai – vaškas, kuris plačiai naudojamas išoriniams kompresams, aplikacijoms bei medicininėje kosmetikoje.

Tad, kaip sako pašnekovė, kiekvienas bičių produktas – unikalus, pasižymintis savitomis savybėmis, o jų efektyvumas patvirtintas įvairių mokslinių tyrimų.

Traukia praktikų dėmesį

Be tiesioginio produktų vartojimo, vis labiau populiarėja ir vadinamoji avilio terapija, skirta atsipalaidavimui, miego kokybei gerinti, taip pat inhaliacijos, teigiamai veikiančios kvėpavimo takų būklę, vardija specialistė.

Nors įprasta sakyti, jog bitininkai beveik niekada neserga sąnarių ligomis dėl nuolatinių įgėlimų, profesionalioje aplinkoje šis metodas reikalauja ypatingo atsargumo, o bičių nuodų terapija įvardijama bene kontroversiškiausia apiterapijos sritimi.

„Asmenims, kurie nėra alergiški bičių nuodams, ji gali būti naudinga kaip papildoma priemonė gydant neurologines ar sąnarių ligas, – patvirtina L. Amšiejūtė. – Tačiau kaip viena rizikingiausių apiterapijos formų jį reikalauja griežtos specialistų kontrolės.“

Pašnekovė mini praktinį šio metodo pritaikymą Lietuvos medicinos įstaigose – pavyzdžiui, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Lukas Mackevičius Kauno klinikose bičių nuodus yra taikęs kaip papildomą terapijos kryptį.

Ir priešingai – veikiant netinkamai, stokojant žinių tokia terapija gali baigtis anafilaksiniu šoku ar kitomis sunkiomis komplikacijomis. Specialistės pastebėjimu, bandydami sveikatintis ar gydytis savarankiškai, žmonės taip pat neretai neįvertina bičių produktų veikimo stiprumo, galimų kontraindikacijų arba nesilaiko tinkamų pačių produktų laikymo sąlygų.

Patirtis – turiniui ir kokybei

Nors farmacijos pramonė išlieka dominuojanti, bičių produktų biologinis potencialas yra toks didelis, kad jo ignoruoti nebeįmanoma, įsitikinusi L. Amšiejūtė. Tad nenuostabu, kad apiterapija taip sparčiai įsitvirtina tiek visuomenėje, tiek akademinėje bendruomenėje.

„Kartu su tėčiu Algirdu Amšiejumi dažnai esame kviečiami skaityti paskaitas apiterapijos temomis įvairiose auditorijose. Kiekvienais metais kartu su Lietuvos apiterapijos asociacija organizuojame konferencijas, kuriose pristatomi naujausi moksliniai tyrimai iš Lietuvos ir užsienio, – pasakoja Kauno kolegijos lektorė. – Taip pat jau kelerius metus dalyvauju Apimondijos kongrese, kuriame apiterapijai skiriamos atskiros mokslinės sekcijos. Ši tarptautinė patirtis praplečia dėstomų paskaitų turinį ir kokybę.“

Pašnekovė neabejoja, jog bendrą susidomėjimą šia sritimi stiprina ir žiniasklaida, pavyzdžiui, tokiomis televizijos laidomis kaip „Bičiuliai“, kuri daugeliui suprantama kalba prisideda prie bitininkystės ir bičių produktų populiarinimo.

Pasauliniu mastu pripažinti autoritetai, tokie kaip Tarptautinės apiterapijos federacijos (IFA) prezidentas dr. Stefanas Stangaciu, taip pat pabrėžia, kad ši sritis turi būti integruota į šiuolaikinę mediciną kaip standartizuotas ir moksliškai pagrįstas gydymo ir sveikatinimo metodas.

Atveria netikėtų atradimų

„Viliuosi, kad ateityje daugės kokybiškų tyrimų su žmonėmis, o apiterapija dar labiau plėsis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tikėtina, kad stiprės ir glaudesnis bitininkų bei medicinos specialistų bendradarbiavimas, siekiant saugaus, moksliškai pagrįsto ir integruoto apiterapijos taikymo sveikatinime bei reabilitacijoje. Tai leistų apiterapijai tapti labiau struktūruota, standartizuota ir plačiau pritaikoma sveikatos priežiūros dalimi“, – prognozuoja L. Amšiejūtė.

Kalbėdama apie Kauno kolegijos studentų refleksijas, lektorė pastebi, kad apiterapijos paskaitos būsimiesiems sveikatos sistemos specialistams atveria netikėtų atradimų.

„Ypač įdomu stebėti jų reakciją į temas apie bičių anatomiją, gyvenimo ypatumus bei bičių produktų taikymą sveikatinime. Kadangi pati esu užaugusi bitininkų šeimoje, paskaitose taip pat pateikiu daug gyvenimiškų pavyzdžių, paremtų asmenine patirtimi“, – pasakoja pašnekovė.

Be abejo, studentai ne mažiau vertina tai, kad teorinės žinios apie bičių produktų taikymą reabilitacijoje yra pagrindžiamos konkrečiais klinikiniais pavyzdžiais.

Savo ruožtu L. Amšiejūtė pabrėžia: šių paskaitų tikslas – ne tik suteikti žinių apie bičių biologiją ir jų reikšmę žmogaus sveikatai, pritaikymą reabilitacijai, bet ir paskatinti pagarbą darbščiam vabzdžiui, kuris lietuvių pasaulėjautoje per ilgus šimtmečius įgijo sakralią reikšmę.

Kauno kolegijos informacija

Nr. 178/7