Aplinkos ministras su mokslininkais ir ūkininkais tęsia diskusijas dėl pakrančių apsaugos juostų

Viena priežastis – Seimo narys Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo atitikimo Konstitucinių vertybių subalansuotumui dėl viešo intereso ir privačios nuosavybės apsaugos subalansuotumo.

Antroji žemėlapių netvirtinimo priežastis – turi būti pasiektas susitarimas su mokslininkais ir ūkininkais dėl juostų pločių prie sureguliuotų vandens telkinių.

Aplinkos apsaugos agentūros tyrėjai trečiadienio diskusijoje pristatė tyrimų duomenis, jog šiuo metu Lietuvoje geros būklės neatitinka 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų. Pažymėjo, jog žemės ūkio veikla, upių vagų pokyčiai dėl žemės ūkio yra viena iš paviršinių vandens telkinių taršos priežasčių.

Ūkininkų organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš dalies sutinka, kad pakrančių apsaugos juostos galėtų būti vienas iš įrankių, padedančių apsaugoti vandens telkinius nuo kenksmingų medžiagų, tačiau trūksta papildomų tyrimų, pagrindžiančių sprendimus, taip pat finansavimo, kuris padėtų pereiti prie kitokios labiau ekologinės ūkininkavimo sistemos.

Susitikime ūkininkai kėlė klausimą ir dėl vieningos metodikos, kaip matuoti pakrančių juostas natūroje, nes manoma, kad elektroniniame žemėlapyje patvirtintą ribą surasti bus sudėtinga.

Diskusijos dalyviai siūlė siauresnes, 5 metrų, pakrančių apsaugos juostas nustatyti visuose upių aukštupiuose pirmiesiems 20 km. Ši taisyklė nebūtų taikoma tik ypač vandeningoms upėms ištekančioms iš ežerų, kai ištakose upės plotis daugiau nei 12 metrų. Tuo tarpu platesnės 10–30 m pakrančių apsaugos juostos būtų nustatomos nuo 21-ojo upės kilometro.

Aplinkos viceministras Danas Augutis susirinkusiems pabrėžė, kad patvirtinus el. žemėlapius savininkui nebeliktų pareigos individualiai nustatinėti juostą, o jos padėtį būtų galima nustatyti mobiliojo įrenginio pagalba.

Vytauto Didžiojo universiteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė ir lektorė Otilija Miseckaitė atkreipė dėmesį, kad pakrančių apsaugos juostų srityje, svarbu ir stiprinti kontrolę, kad jų būtų realiai laikomasi praktikoje.

Aplinkos ministerijos fotoinformacija