Ashburn +32,2 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Ashburn +32,2 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė
 

Aplinkos ministrui – žemdirbių priekaištų lavina

2023/09/14


Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai, įvairių su žemės ūkiu susijusių įmonių atstovai, susitikę su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, negailėjo jam karčių, o kai kada – ir piktų žodžių dėl išaugusio biurokratizmo ir papildomų rūpesčių, susijusių su aplinkosauginiais reikalavimais, statybomis, šildymu, laukinių gyvūnų daroma žala. Jie prašė, reikalavo ministro stabdyti buldozeriu ant žemdirbių pečių stumiamas aplinkosaugines ir kitas „nesąmones“, kurių prikūrė apie žemės ūkį neišmanantys valdininkai. Ministras žemdirbių nusiskundimus girdėjo, tik ar į juos nors kiek atkreips dėmesį – neaišku.

Ramino

LŽŪT posėdis vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Į jį aplinkos ministras S. Gentvilas atėjo pasiramsčiuodamas ramentais – gipsuota koja. Posėdį pradėjęs LŽŪT pirmininkas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Ignas Hofmanas teigė, jog žemdirbiai supranta, kaip svarbu tausoti aplinką. Tačiau nereikėtų vien ant jų pečių krauti aplinkosauginių prievolių naštą, ribojant teisę naudotis privačia nuosavybe arba nekompensuojant už praradimus.

Aplinkos ministras, paminėjęs Seime jau registruotus Saugomų teritorijų įstatymo pataisų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo naujos redakcijos projektus, ramino, kad žemės ir miško savininkams bus kompensuota už jų valdų teritorijas, paskelbtas saugomomis buveinėmis. Tam esą numatyta beveik 100 mln. Eur suma.

Pasak S. Gentvilo, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) praneš žemės ir miško savininkams, kurios pelkės, pievos, šaltiniuotos vietos ar kitos jų valdose esančios teritorijos paskelbtos saugomomis buveinėmis. Jis pripažino, kad prieš metus neišvengta klaidų, sudarant atkurtinų natūralių pievų žemėlapį. Neva dalis klaidų ištaisyta: atkurtinų natūralių pievų plotas sumažintas dvigubai – nuo 150 tūkst. ha iki 70 tūkst. ha. „Klaidų ir galimybių jas taisyti tikrai bus“, – tikino ministras.

Hofmanas Gentvilas
LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Piktinosi

„Seniūnijose su kiekvienu savininku reikėtų derinti, kur kadaise jo žemėje buvo natūrali pieva. Dabar kartais ji žemėlapyje pažymėta ten, kur 10 metų augo javai ar buvo kiti pasėliai“, – piktinosi Biržų r. Parovėjos kaimo pieno ūkio savininkė Vaidutė Stankevičienė.

Ūkininkė Vaidutė Stankevičienė: „Daugybėje ekoschemų pasiklysta ir ūkininkai, ir jų kūrėjai.“

„Nuo 1990 m., kai buvo pradėta grąžinti žemė, natūralių pievų nepadaugėjo nei aru, nei hektaru. Pievos, kurios išnyksta ir vėl atsiranda pasėjus žolę, nėra natūralios. Kodėl reikia „ieškoti“ naujų natūralių pievų, kai užtektų pažiūrėti, kur jos pažymėtos 1990 m.“, – kad privalu daugiametėmis pievomis paversti dalį prieš kelerius metus suartų dirvų, prieštaravo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas.

Jis piktinosi, kad Saugomų teritorijų įstatymo pataisų projektas nebuvo derintas su žemdirbiais. „Mūsų net nepakvietė į neseniai vykusį jo aptarimą Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Čia kaip viename kino filme: „Jūsų reikalus sutvarkysime be jūsų“. Nesame nusiteikę prieš saugotinų gyvūnų rūšių ir augalų augaviečių išlikimą. Tačiau, rengiant ir derinant su privačia žeme susijusius įstatymus, būtina susėsti visiems. Jūs išdėstote savo argumentus, mes – savo, apsvarstome juos ir judame pirmyn“, – kreipdamasis į S. Gentvilą, kalbėjo A. Macijauskas, prašydamas atsiųsti LGAA kvietimą dalyvauti diskusijose, kai rengiami su žemės ūkiu susiję įstatymai ar aptariami jų projektai.

Macijauskas
Posėdyje liūdni buvo visi LŽŪT atstovai – ir LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas.

„Mes pasiruošę diskusijai, gerbiamas Aušry“, – žadėjo aplinkos ministras.

I. Hofmanas patikino, kad kvietimo dalyvauti aptariant Saugomų teritorijų įstatymo pataisas ir naujos redakcijos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą negavo nė LŽŪT.

„Neuostė“ žemės ūkio

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis priminė, jog didžiuliai natūralių pievų ir šlapynių plotai plyti Ignalinos, Molėtų rajonuose. „Tegul ten atsiranda saugotinos teritorijos, tegul jomis tampa ir durpynai, nustojus juos eksploatuoti, kaip yra Olandijoje. Tuomet nereikės atkurti pievų, kurias suarė karves išparduoti priversti ūkininkai. Iš visų pusių, kiekviename žingsnyje mus, ūkininkus, tik baudžia, mums viską draudžia“, – apgailestavo jis ir teiravosi aplinkos ministro, ar bus steigiamas Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas. „Nusigręžėme nuo šio projekto, nes nėra gyventojų palaikymo“, – atsakė S. Gentvilas.

Jis sulaukė ir LŪS Kupiškio r. skyriaus pirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus priekaišto. Neva ministras žadėjo su LŽŪT nariais susitikti kas du mėnesius, o susitinka po pusmečio. „Atotrūkis, ką žinote jūs, ir ką žinome mes, – didžiulis. Problema – neturite specialistų, „uosčiusių“ žemės ūkį. Buldozeriu stumiate mums įvairias prievoles. Jei tai tęsis, situacija taps revoliucine. Mes, žemdirbių organizacijos, jums ir visuomenei nereikalingos. Naudos nebus iš šio susitikimo. Juk bus pasakyta, kad daryti taip ir anaip reikalauja Europos Sąjungos (ES) reglamentai. Galbūt ir gerai. Kuo greičiau mūsų šalies biurokratų sukurtos „nesąmonės“ nusės ant žemdirbių ir kitų visuomenės narių, tuo greičiau jie atsitokės ir sukils. Prašome kvailais sprendimais nesugriauti Lietuvos“, – kreipdamasis į S. Gentvilą, dėstė Z. Aleksandravičius.

LŪS Kupiškio r. skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius: „Buldozeriu stumiate mums įvairias prievoles. Jei tai tęsis, situacija taps revoliucine.“

Ministras neneigė, kad Aplinkos ministerijoje trūksta specialistų praktikų. Kartu ir tikino, jog kai kurie valdininkai į verslą žiūri su išankstine nuostata.

Kitur mėšlą kompostuoja

I. Hofmanas prašė S. Gentvilo negriežtinti reikalavimų prioritetinei Lietuvos žemės ūkio šakai – gyvulininkystei. J. Vilionis baiminosi, kad nuo 2025 m. teks, kaip girdėjęs, ant ariamos žemės paskleistą mėšlą įterpti į dirvožemį per 4 val. – greičiau nei dabar. Jis ir kiti pieno ūkių savininkai pageidavo mėšlą įterpti per 24 val. nuo jo paskleidimo.

J. Vilionis ir V. Stankevičienė prašė sukonkretinti kompostavimo reglamentavimą, kad jis nekeltų dviprasmybių – paaiškinti, kurias biologiškai skaidžias medžiagas ir kaip, kiek laiko galima kompostuoti. Pasak ūkininkų, mėšlas yra biologiškai skaidus – supūva, suyra, kaip ir šiaudai, gyvūnų išėdos, silosas, kitos augalinės žemės ūkio ir miško atliekos. Svarbu įstatymuose aiškiai pasakyti, kad mėšlą galima kompostuoti. Dabar privalu jį krauti lauke į rietuves ir po 6 mėnesių įterpti į dirvožemį net tada, kai šalta. Įterptas sušalęs, nesuiręs mėšlas nenaudingas augalams.

Daugelyje ES šalių leidžiama mėšlą kompostuoti. Seniau žmonės tvartus mėžė rudenį. Kitą rudenį pernykščiu mėšlu tręšė dirvą. Jis, ilgiau nei dabar buvęs tvarte, šilumoje, spėdavo perpūti. Posėdžio dalyviai prašė leisti mėšlą rietuvėse laikyti iki 12 mėnesių ir jį įterpti į dirvožemį, kai šilta.

Biedni, bet ambicingi

Posėdžio dalyviai, vardydami laukinių gyvūnų daromą žalą, apgailestavo, kad ji beveik nekompensuojama, prašė didinti medžiojamų žvėrių limitus, nes po pandemijos labai padaugėjo žvėrių. Stumbrų, elnių pulkai ištrypia pasėlius. Stirnos ganosi, kur saugiau – šalia sodybų, net į kiemus užsuka, mat bijo miškuose privisusių vilkų, lūšių. Praskrendančios žąsys, gulbės nulesa derlių. Vilkai išpjauna avis, ėriukus.

„Medžiotojai neišnaudoja viso limito – nušauna tik trečdalį sumedžioti leidžiamų elnių ir briedžių“, – pastebėjo aplinkos ministras.

Z. Aleksandravičius siūlė sekti latvių pavyzdžiu – jei į ūkininko pasėlius įsisuka laukinės žąsys, šis jas paverčia mėsa arba už nuostolius gauna šimtaprocentinę kompensaciją. Lietuvoje už laukinių paukščių nulestus plotus kompensacija iš viso nemokama.

„Esame biedni, tačiau mūsų aplinkosauginės ir kitos ambicijos didelės. Jei, būdami kiauru užpakaliu, jas vykdysime, leisime gyvūnams misti ūkininkų sąskaita, prisiveis dar daugiau laukinių paukščių, žvėrių. Turime labai mažai – tik trečdalį – ariamos žemės. Keiskime požiūrį į dirbančiuosius žemės ūkyje: jie apkrauti įvairiausiais ribojimais“, – ragino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, vildamasis, kad ir Lietuva dėl kai kurių ES žaliojo kurso reikalavimų kreipsis į ES Bendrąjį Teismą. Lenkija jau kreipėsi dėl reikalavimo iki 2030 metų atsisakyti vidaus degimo variklių.

Artėja didesnė bėda?

„Lietuvoje 10 kartų padaugėjo stirnų ir elnių. Artėja didesnė bėda už afrikinį kiaulių marą – mėlynojo liežuvio liga. Todėl suomiai, švedai sumažino kanopinių žvėrių populiaciją“, – įspėjo LŽŪBA viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis.

LŽŪBA viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis ir LPGA direktorius Eimantas Bičius.

LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius apgailestavo, kad jo siūlymas Karalgirio komerciniuose medžioklės plotuose miško glūdumoje įrengti pasėlių salą žvėrims nesulaukė generalinio urėdo dėmesio. „Paprašysiu jūsų klausimą įtraukti į urėdijos dienotvarkę“, – tarė jam S. Gentvilas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas nuogąstavo dėl Akcizo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., kuriuo naikinama lengvata suskystintosioms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, bet gamtinėms dujoms – nenaikinama. Pasak G. Kauzono, Lietuvos paukštynai skystomis dujomis šildo patalpas. Jie patenka į daugiausia šalyje dujų sunaudojančių pramonės įmonių dvyliktuką. Daugiausia šildyti reikia patalpas, kuriose auginami broileriai. Kai Vyriausybė pakvietė ieškoti alternatyvos gamtinėms dujoms, pramoniniai paukštynai įsirengė šildymo suskystintosiomis dujomis sistemas, kurios kainavo nuo 50 tūkst. Eur iki 3–4 mln. Eur. Ir dabar paukštynai pastatyti prieš faktą – šioms dujoms nelieka akcizo lengvatos.

Aplinkos ministras S. Gentvilas negalėjo atsakyti, ar dujiniams angliavandeniams yra priskiriamas ir biometanas – iš maisto, žemės ūkio ir miško atliekų pagamintos dujos. Jei taip, tuomet vieni valdininkai skatina tokio atsinaujinančios kuro gamybą, kiti – jį brangina, naikindami akcizo lengvatą.

Investicijos aplenks

„Nuo sausio 1 d. keičiasi įstatymas – reikės mokėti tik nuo dalies sklypo, kuriame statoma“, – sakė S. Gentvilas, kai AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys papasakojo, kaip ir ši įmonė atsidūrė netikėtuose spąstuose. Parengus sandėlio priestato, kurio plotas 668,84 kv. m, projektą bei sumokėjus savivaldybei infrastruktūros mokestį, paaiškėjo, kad privalu į valstybės biudžetą atseikėti 99 400 Eur – 10 proc. iš jos nuomojamo žemės sklypo, kuriame priestatas statomas, vertės. „Nutarėme priestato nestatyti, kai tokia žvėriška suma“, – teigė A. Balsys ir retoriškai klausė, kas norės investuoti Lietuvoje, kai už statybą nuomojamoje valstybinėje žemėje sumokėjęs mokestį, jautiesi tarsi būtum išėjęs dieną iš miško ir apiplėštas. Įstatymas, įpareigojantis valstybei mokėti 10 proc. nuo iš jos nuomojamo sklypo, kuriame kas nors statoma, vertės, įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.

A. Balsys ir A. Macijauskas minėjo kitą bėdą – nemažai valstybinių institucijų bendrauja su žemdirbiais, kitais klientais nuotoliu, kaip ir per pandemiją. „Sunku taip išsakyti savo nuostatas. Gyvas pokalbis yra gyvas“, – tvirtino A. Balsys.

Per ilgos procedūros

Įmonės „Sava ranga“ direktorius Irmantas Burinskas, kiti LŽŪT posėdžio dalyviai prašė aplinkos ministro sutrumpinti procedūrų, kurias būtina atlikti, nutarus nuosavoje žemės ūkio paskirties žemėje statyti karvidę, paukštidę ar visą kompleksą.

Įmonės „Sava ranga“ direktorius Irmantas Burinskas ir LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

„Parengti technologinį projektą trunka apie 2, atrankos dėl Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą – apie 6 mėnesius. Esant palankiai PAV išvadai, parengti kaimo plėtros projektą statinių vietai nustatyti trunka 4, o pastatų ir statinių techninį projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą – apie 3 mėnesius, – pasirengimo statyboms trukmę vardijo I. Burinskas. – PAV ataskaitos ar atrankos dėl PAV, taip pat techninių projektų derinimas vyksta vangiai: Aplinkos apsaugos agentūros dokumentus pateikia paskutinę termino dieną.“

LŽŪT posėdžio dalyviai prašė aiškiai apibrėžti, ką ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės gali statyti žemės ūkio paskirties sklypuose. Neva dabar ši galimybė priklauso nuo savivaldoje dirbančių specialistų asmeninės nuomonės ir nuo neaiškiai parengtų rajonų savivaldybių bendrųjų planų. Taip pat prašė aiškiai apibrėžti, kad kitos paskirties pastatams – fermoms – nėra keliami energinio naudingumo reikalavimai. „Dėl įstatyme esančių dviprasmybių tenka ilgai užtrukti ginčuose su savivaldybių administracijų specialistais. Pagal galiojančius reglamentus, net paukštidei privaloma A++ energinio naudingumo klasė“, – stebėjosi I. Burinskas.

Užsirašė namų darbų užduotis

Ministras S. Gentvilas posėdį paliko užsirašęs, pasak paties, namų darbus: „Dėl natūralių pievų, nemedžiojamų paukščių, mėšlo 6 mėn., ir 4 val. prievolės, statybų“.

„Ūkininkai laikosi gamtą saugančių įstatymų. Bet nesupranta mėšlo tvarkymo ir kitų gamtai nenaudingų sprendimų, kuriuos dėl „popieriaus“ sugalvojo nespecialistai, – pasibaigus posėdžiui ŪP pridūrė V. Stankevičienė. – Kitose ES šalyse daug kas paprasčiau, pavyzdžiui, yra 6–7 ekoschemos, o pas mus – net 16, jas sukūrė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Daugybėje ekoschemų pasiklysta ir ūkininkai, ir jų kūrėjai. Lietuva, stengdamasi tapti skambiausia ES styga, viską daro, kad savo žmonėms būtų blogiau.“

 

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas ir „Lytagros“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys po posėdžio vis dar stebėjosi mokesčiais, plėšiamais už statybas iš valstybės nuomojamoje žemėje.

 

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis