Columbus -4,2 °C Debesuota
Sekmadienis, 22 Grd 2024
Columbus -4,2 °C Debesuota
Sekmadienis, 22 Grd 2024

Aplinkos sergėtojui bauda už gamtos išteklių naudojimą

2014/06/16


Dainius ŠEPETYS „ŪP“ korespondentas

Kėdainių rajone esančio Skinderiškių dendrologinio parko įkūrėjui ir buvusiam jo prižiūrėtojui, Prezidento Valdo Adamkaus ir Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premijų laureatui Kęstučiui Kalteniui Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros pareigūnai paskyrė administracinę baudą už neteisėtą gamtos išteklių naudojimą.

Šios istorijos pradžia reikėtų laikyti tą laiką, kai tarp parko savininkų – Kėdainių miškų urėdijos ir K. Kaltenio – prasidėjo nesutarimai dėl to, kad miškininkai, tam reikalui gavę Europos Sąjungos paramą, ėmėsi tvarkyti parko infrastruktūrą ir pritaikyti jį pažintinio turizmo reikmėms. Urėdijos specialistai įrengė maždaug dviejų kilometrų apžvalginį taką, automobilių stovėjimo aikštelę, pastatė suoliukus, informacines rodykles, stendus, tualetus, žodžiu, sutvarkė parką žmonių patogumui. Tačiau tai labai nepatiko dendrologui K. Kalteniui, nes jis norėjo, kad parkas liktų natūralios gamtos kampeliu. Jam buvo nepriimtini visi urėdijos atliekami tvarkymo darbai, be to, manoma, kad jis, kaip parko įkūrėjas, labai pyko dėl to, kad dauguma klausimų buvo sprendžiami su juo nederinant. laiptai i danguKėdainių miškų urėdijos Ąžuoloto girininkijos, kurios teritorijoje yra Skinderiškių parkas, girininkas Romaldas Bukauskas „ŪP“ informavo, kad K. Kaltenis savavališkai iš parko teritorijos, kuri pagal statusą yra miško žemė, kasa smėlį ir traktoriumi veža į savo sodybos teritoriją. „Suskaičiavome, kad šiuo metu yra iškasta apie 100 kub. m smėlio. Žinoma, mes nesakome, kad jį visą išsivežė K. Kaltenis, tačiau, kad kažkiek savavališkai paėmė, yra įrodytas faktas“, - sakė R. Bukauskas. Vyriausiasis Kėdainių miškų urėdijos miškininkas Kazys Vutencas tvirtino: „Pažeidimas įvykdytas įmonės teritorijoje. Pagal įstatymą apie tai privalome informuoti Aplinkos apsaugos departamento specialistus, ką ir padarėme surašydami tarnybinį pranešimą.“ Atvykęs pas K. Kaltenį randu jį savos sodybos teritorijoje akmenis dėliojantį. „Čia darau tokius laiptus, anot Mykolo Sluckio, lyg ir į dangų vedančius. O jei rimtai, tai šie laiptai veda kalnelio viršūnėje esančių koplytėlės pamatų link. Ten šventa vieta, tik gaila, kad per karą koplytėlė buvo sugriauta“,- ramiai dėstė garbaus amžiaus vyras. Paklaustas, ar jis vis dar parką gražina, K. Kaltenis paaiškina, kad į parko teritoriją jis nebelenda, jam pakanka darbo ir aplink sodybą esančiame nuosavame 3 ha sklype. Pasiteiravus apie miškininkų pretenzijas dėl smėlio, parko kūrėjas aiškino: „Dėl kelių saujų smėlio tokį triukšmą sukėlė. Taigi aš tą smėlį naudojau akmenims statyti, kad žmonėms būtų gražu. Juk mano sklypo teritorija ribojasi su parku, lankytojai vaikšto ir čia, ir ten. Tvoros jokios juk nėra. Aš to smėlio niekam nepardaviau, nepragėriau, kaip dabar madinga. Toje duobėje smėlis yra kasamas nuo senų laikų, ir patys miškininkai jį iš ten ėmė savo „kryžių“ statybai. Ar galvojate, kad aš prastesnis aplinkosaugininkas nei tie, kurie mane baudžia?“ - pykdamas sunkiai rinko žodžius K. Kaltenis tvirtindamas, kad jei jis šių akmenų dar anais laikais būtų nesurinkęs, jie seniai būtų suskaldyti ir statybose sunaudoti. Buvę nuopelnai neišgebėjo K. Kaltenio nuo uolių gamtos sergėtojų, jam bus paskirta administracinė 100 litų bauda. Apie tai sužinojęs K. Kaltenis, pažvelgęs į savo suplyšusias kelnes, marškinius ir suklypusius batus, ramiai sakė: „Už parko priežiūrą urėdija man vis dar tebemoka aštuonis šimtus litų, dar gaunu pensiją. Visus pinigus išleidžiu parkui, nes tenka ir žmogų talkon pasisamdyti, ir benzino žoliapjovei pritrūkstu, ir dar įvairių išlaidų išpuola, bet ką jau darysi, sumokėsiu.“

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis