Kaunas +4,5 °C Debesuota
Penktadienis, 13 Lap 2026
Kaunas +4,5 °C Debesuota
Penktadienis, 13 Lap 2026




Asociatyvi magnific.com nuotr.

Aplinkosaugos tikslai nupjaus dalį tiesioginių išmokų ūkiams

2026/10/24


Padidink tekstą

Thüneno instituto mokslininkai apskaičiavo, kad pagal dabartinę ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nustatytą ūkininkų finansavimo sistemą, siekiant įgyvendinti visus aplinkosaugos tikslus, nuo 2028 m. Vokietijos ūkininkams tiesioginės išmokos sumažės net 12 procentų. Akivaizdu, kad ir visos ES ūkininkai susidurs su gerokai skurdesnėmis išmokomis.

Nuo kito ES žemės ūkio politikos finansavimo laikotarpio, apimančio 2028–2034 m., Vokietijos ūkininkams gresia reikšmingas bazinių išmokų, mokamų už plotą, sumažinimas. Remiantis neseniai Thüneno instituto atlikta analize, visiems paramą gaunantiems vokiečių ūkiams gresia beveik 12 procentų atsietųjų tiesioginių išmokų sumažinimas.

Kaip rašo portalas „Agrarheute“, priežastis akivaizdi – naujai sukurtos bendrosios žem2028ės ūkio politikos (BŽŪP) deklaruojamų tikslų konfliktas: balansavimas tarp griežtų ES klimato ir aplinkosaugos reglamentų, apkarpyto ES žemės ūkio biudžeto ir griežtų nacionalinių biudžetų stumia žemės ūkio subsidijų sistemą į užribį.

Pinigai ekologijai

Europos Komisijos 2025 m. liepos mėn. pateikti pasiūlymai dėl BŽŪP reformos ir daugiametės finansinės programos (DFP) iš esmės reiškia sisteminį pokytį: pirmą kartą žemės ūkio biudžetas bus sujungtas su kitomis ES finansavimo programomis integruotame „Nacionaliniame ir regioniniame partnerystės plane“ (NRPP).

Niklaso Mariotte’o, dr. Norberto Röderio ir prof. Peterio Weingarteno iš Thüneno instituto analizė rodo, kad šis žemės ūkio lėšų sutelkimas NRPP, nepaisant minimalios pajamas generuojančių lėšų schemos (arba „atsiejimo“) Vokietijai – 33,1 mlrd. eurų, sukuria įtampos lauką tarp trijų teisinių ir finansinių sąlygų, kurios praktikoje viena kitą blokuoja.

Jei Vokietijos vyriausybė nori ateityje išvengti būtinybės paimti daugiau lėšų iš federalinio biudžeto bendram ūkininkų finansavimui, tuomet šių pinigų rezervavimas iš esmės veikia kaip ES pajamų paramos lubos.

Tuo pat metu, remiantis Europos Komisijos planais, 43 proc. visų Vokietijos NRP plano išlaidų turi būti skirta klimato ir aplinkosaugos tikslams. Tačiau likusios ES lėšos, įtrauktos į NRPP, istoriškai prie aplinkosaugos tikslų prisidėjo tik vidutiniškai 29 proc. Mokslininkai apskaičiavo, jog norint pasiekti 43 procentų kvotą, BŽŪP turėtų užpildyti spragą, todėl tokiu atveju bent 55,2 procento visų ES žemės ūkio lėšų turėtų būti skirta ekologiškoms priemonėms finansuoti.

Nacionalinio finansavimo krūvis

Be to, kaip skelbiama minėtoje analizėje, Briuselis pareikalaus gerokai didesnių nacionalinių įnašų aplinkosaugos priemonėms, tokioms kaip agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės (AECM). AECM bendro finansavimo norma padidės nuo dabartinių 13–18 proc. faktinių normų iki fiksuoto 30 proc. dydžio.

Poveikis dar didesnis su pajamomis nesusijusioms antrojo ramsčio struktūrinėms priemonėms: čia nacionalinis bendro finansavimo tarifas visoje Vokietijoje vidutiniškai išauga iki maždaug 53 procentų.

Jei Vokietijos žemės ūkio biudžetas išliks dabartinio lygio, šios finansavimo sritys turėtų būti smarkiai sumažintos. Remiantis Thüneno instituto skaičiavimais, pavyzdžiui, LEADER programai kaimo vietovėse gresia iki 40 procentų biudžeto apkarpymas.

Pasekmės ūkiams

Žemės ūkio ekonomistai apskaičiavo galimas pasekmes ūkiams, jei reikalaujamas 43 proc. aplinkosaugos tikslas NRPP lygmeniu būtų pasiektas naudojant šiuo metu skirtas ES lėšas. Tokiu atveju lėšas reikėtų nukreipti iš bazinės pajamų paramos ir perskirstyti visoms aplinkosaugos programoms.

Ūkiams tai reiškia, jog kombinuotos tiesioginės išmokos pagal plotą (DABIS – sudarytos iš ankstesnės bazinės pajamų paramos BISS ir perskirstymo priemokos CRISS pakeitimo priemonių) sumažės nuo maždaug 182 EUR iki 160,54 EUR už hektarą. Tai atitinka grynąjį 21,61 EUR už hektarą arba beveik 12 procentų sumažėjimą.

Tokiu atveju apskaičiuota, jog, pavyzdžiui, 250 hektarų dirbamos žemės ūkis kasmet praras 5 403 eurus tiesioginių išmokų. Per septynerius naujojo finansavimo laikotarpio metus toks ūkis praras 37 818 eurų.

Lėšų poreikis tik auga

Kadangi šis scenarijus reikalauja drastiško tiesioginių išmokų sumažinimo, Vokietijos federaliniams ir žemių finansų ministrams jis iškėlė itin sudėtingą užduotį: iki šiol skirti 5,6 mlrd. eurų nacionalinio bendro finansavimo toli gražu nepakanka, kad būtų patenkintas reikiamas aplinkosaugos finansavimo kiekis, taikant didesnes nacionalinio bendro finansavimo normas.

Mokslininkai apskaičiavo, jog tokiu atveju nacionalinio finansavimo poreikis išauga iki 6,9 mlrd. eurų. Per visą finansavimo laikotarpį tai reiškia papildomą 1,4 mlrd. eurų finansinį poreikį.

Jei šis nacionalinis skiriamų lėšų padidinimas nebus įgyvendintas, sistema žlugs, nes politikai neišvengiamai susidurs su dilema: dar labiau sumažinti bazines įmokas arba sąmoningai pažeisti ES teisę.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/13

Neleis peržengti raudonosios linijos

Jau kelios dienos, pasigirdus Vyriausybės ketinimams svarstyti galimą akcizo didinimą žymėtajam žemės ūkio dyzelinui ir tiesioginių išmokų apmokestinimą, žemdirbių bendruomenė ūžia kaip bičių avilys. Į situaciją labai greitai reagavo ir Lie...
2026/11/13

Kiauras indas ir kasdienybės kamščiai

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Jūs nesate paprastas, sandarus indas, skirtas tiesiog ramiai stovėti ant lentynos ir saugoti vandenį. Ne, jūs esate kiauras indas. Per jūsų sieneles, pro mikroskopinius plyšius ir atv...
2026/11/13

Restauruoti istoriniai Vilniaus Aušros vartų bokšto lipdiniai

2026 metais buvo vykdomi vieno reikšmingiausių Vilniaus architektūros ir kultūros paveldo objektų – Aušros vartų – atiko eksterjero lipdybos konservavimo ir restauravimo darbai. Neseniai baigti šio paveldo objekto ...
2026/11/13

Ispanų valdžia įsikišo į „laisvąją“ rinką

„Laisvosios rinkos“ apologetai turėtų būti šokiruoti: Ispanijos vyriausybė iš rinkos šalina 188 000 tonų alyvuogių aliejaus, mėgindama išvengti šio produkto kainų kritimo.
2026/11/13

„Lytagra“ Rokiškyje atvėrė naujas galimybes

Daugiau nei aštuonis dešimtmečius gyvuojanti ir Lietuvos žemdirbių pasitikėjimą pelniusi akcinė bendrovė „Lyt­agra“ dar kartą įrodė, kad jos stiprybė – ne tik ilgametė patirtis, bet ir gebėjimas žengti koja kojo...
2026/11/13

Tyrimas: jaunesniems gyventojams trūksta erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas en...
2026/11/13

Lietuvos žemės ūkio inovacijos sulaukė Nyderlandų ministerijos dėmesio: delegacija lankėsi „AgroITC“

Nyderlandų žemės ūkio ministerijos delegacija apsilankė „Agrokoncerno grupės“ „AgroITC“ inovacijų ir tyrimų centre, kur bendrovės atstovai pristatė vykdomus žemės ūkio tyrimus ir jų pagrindu kuriamus pažangius sprendimus Li...
2026/11/13

Keturkojo akyse – ne tik liūdesys: kai kurios istorijos ir žmonių poelgiai palieka be žado

„Kai kurios istorijos ir žmonių poelgiai palieka mus be žado – su daugybe pykčio, liūdesio ir klausimų… Viena tokių istorijų slypi ir Barso akyse“, – skelbia Panevėžio gyvūnų globos draugija.