Nepaisant to, kad spindintys prekybos centrai privilioja gausybę pirkėjų, daliai jų apsipirkti turguje – šventas reikalas, ypač šventiniu laikotarpiu, kai čia galima rasti antienos, žąsienos, triušienos ir kitų naminių produktų. Panevėžio centrinio turgaus direktorė Asta Pačekajūtė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad ši turgavietė gyva ne tik per šventes – čia pirkėjų bei pardavėjų netrūksta ir šiokiadieniais. Aišku, šventinis apsipirkimas visada yra šurmulingesnis ir aktyvesnis, o svari to dalis yra ūkininkų produkcija. Turguje įprastai prekiauja ne viena dešimtis ūkininkų – ir didesnių, ir mažesnių, atvykstančių iš aplinkinių ar tolesnių rajonų. Vieni yra nuolatiniai pardavėjai, kiti turguje pasirodo rečiau. Įdomu tai, kad atsiranda vis daugiau jaunų ūkininkų, kurie siūlo savo išaugintas įdomesnes daržoves, uogas, riešutus ir kt.
„Kone kiekvieną savaitę sulaukiame bent vieno skambučio, kai ūkininkai teiraujasi dėl prekybos turguje. Jų ūkiai gal ir nedideli, bet džiaugiamės, kad jų pas mus daugėja. Nežinau, kaip yra kituose turguose, bet pas mus ūkininkai yra labai laukiami. Jie čia ateina ne tik prekiauti, bet ir reklamuoti savo turimas internetines parduotuves ir internetinę prekybą. Tokių jaunų prekeivių padaugėjo nuo praėjusios vasaros“, – aiškino A. Pačekajūtė.
Panevėžio centrinio turgaus direktorė pastebėjo, kad prekiaujantis jaunimas yra kiek kitoks nei senesnės kartos atstovai – jauni ūkininkai komunikabilūs, daugiau aiškina apie savo prekes, pasiūlo receptų, kaip įdomiau ir skaniau pasigaminti patiekalą iš jų siūlomos produkcijos. „Jaunimas atvažiuoja su savo specialiais marškinėliais, skirtais reklamuoti ūkiui ar prekei, nebijo pasifotografuoti ir pasireklamuoti turgaus socialiniuose tinkluose. Jeigu anksčiau turgaus prekeiviai nebuvo linkę taip elgtis, tai dabar mielai tai daro“, – tvirtino ŪP pašnekovė.
Pasak jos, vasarą turgavietės prekystaliai lūžta nuo įvairiausių daržovių ir uogų, tenka net pristatyti papildomų stalų, kad visi prekiautojai patektų į turgų ir neliktų be prekybos vietos. Tokių neretai prireikia, kai pasipila miško gėrybių – uogų ir grybų. „Padaugėję yra šilauogių augintojų ir pardavėjų, daugiau yra prekiaujančiųjų ir savo išaugintais riešutais. Vis daugiau ūkininkų parduoda retesnę produkciją, pavyzdžiui, smidrus, dumplainius. Prieš 4–5 metus tokių pardavėjų buvo vienas kitas, o dabar atsiranda vis daugiau. Vienas vynuogininkas pardavinėjo savo išaugintas įvairių rūšių vynuoges, prie kurių išsirikiuodavo net eilė“, – pasakojo A. Pačekajūtė. Ji minėjo, kad turguje nuolat prekiauja kalakutų augintojas, kita ūkininkė tiekia jautieną, veršieną ir avieną. Keletas ūkininkų parduoda pieno produktus, vienas prekiauja kasdien, o kiti – rečiau. „Prieš kokius penketą metų buvo toks sustojimas, stabilizacija, o pastaraisiais metais ūkininkų turguje vis daugėja, ypač jaunų“, – viltingas tendencijas dėstė Panevėžio centrinio turgaus direktorė.
Turgus Plungėje, Kaune ir Alytuje administruojančios UAB „Plungupė“ direktorė Vita Klišaitienė teigė, kad šiuose trijuose miestuose situacija yra skirtinga, nes skirtingos yra ir bendrovės turgavietės. Anot jos, daugiausia prekiaujančių ūkininkų ir smulkių daržovių augintojų yra senajame Plungės turguje. Čia dažniausiai pensinio amžiaus žmonės siūlo savo išaugintus svogūnų laiškus, pomidorus, agurkus ir kitas daržoves, taip jie prisiduria prie pensijos.
„Aišku, yra ir tikrų ūkininkų, kurie pardavinėja ir daržoves, ir bulves, ir mėsą. Savo skyrių turi kalakutų augintojai Vilija ir Vladas Baltuoniai, ūkininkai Lina ir Tomas Gaučiai nuolat atveža kaimiškos kiaulienos. Viena ūkininkė pardavinėja raugintus kopūstus, burokėlius, savo pagamintus įvairius pagardus. Kartais į turgų atveža parduoti triušių. Jie, sakyčiau, jau yra šiokia tokia egzotika“, – aiškino ŪP pašnekovė.
Bendrovės „Plungupė“ administruojamos turgavietės Kaune ir Alytuje yra įsikūrusios prekybos centrų patalpose, ten dominuoja prekybininkai, o ūkininkų nėra, galima rasti tik vieno ar kito bitininko siūlomų produktų.
V. Klišaitienė teigė nepastebėjusi, kad pastaraisiais metais turguje daugėtų ūkininkų ir jų produkcijos, tačiau kartu pridūrė, jog jų ir nemažėja. „Jeigu palygintume, kas buvo prieš 5 ar 10 metų, tai galima būtų sakyti, jog niekas nepasikeitė. Tie ūkininkai, kurie anksčiau prekiavo turguje, ir toliau čia dirba bei atveža savo produkciją. Bet jeigu grįžtume 30 metų atgal, tada ūkininkų Plungės turguje buvo daugiau, o prekeivių – mažiau, dabar situacija apsivertė“, – palygino redakcijos pašnekovė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad prekybos turguje nesibodi ir ūkininkų vaikai. Jie yra aktyvesni, dažniau atvažiuoja prekiauti. „Jaunesni ūkininkai yra labiau bendraujantys, jie drąsesni, su šypsena sutinka pirkėjus, paaiškina, kaip augina, gamina ir t. t. Tik gaila, kad tokių pas mus turguje nėra daug. Atsiranda ir tokių, kurie nebūtinai patys augina, bet gamina – nuo marinuotų iki rūkytų produktų, kepa šakočius“, – pastebėjo bendrovės „Plungupė“ vadovė.
Turgavietėse yra daugmaž nuolatinis pirkėjų ratas. Tai daugiausia tie, kurie mėgsta pabendrauti, paragauti, pasiderėti. „Aišku, pirkėjai priklauso ir nuo turgaus pasiūlos, kokius pardavėjus pritraukiame. Kartais su pardavėju ateina ir nauji pirkėjai, susidomėję konkrečiomis prekėmis. Tai dažniausiai būna jaunesni pirkėjai, kurie kartais nustemba pamatę, kad turguje galima rasti kažko įdomesnio nei prekybos centruose“, – teigė V. Klišaitienė.
Prekyvietės ir turgavietės – vieta, kur galėtų būtų plėtojamos dabar taip liaupsinamos trumposios maisto tiekimo grandinės. Čia juk gali susitikti ūkininkai, gamintojai ir pirkėjai. Tačiau Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos (LTPA) prezidentas Vytenis Butkevičius ŪP akcentavo, kad prekiaujantiems turguose nėra lengva, nes jie patiria visokį spaudimą. Dabar pagrindinė problema – privalomas išmaniųjų kasos apartų diegimas. „Žmonės yra verčiami vykdyti perteklinę apskaitą. Jeigu visi būtų jauni, gerai matantys, išmanantys šiuolaikines technologijas ir turintys pakankamai pinigų išmaniesiems kasos aparatams įsigyti, problemos nebūtų. Bet nūnai turguose jaunimo mažai berasi, jam patraukliau sėdėti gražiuose biuruose, turguose nuo ryto šąla ir prekiauja daugiausia pagyvenę žmonės, dažnai vos suduriantys galą su galu. Ir kai viešai kaltinama, kad turguose galbūt apie 0,5 mlrd. Eur yra šešėlyje, tai panašu į šmeižtą“, – piktinosi ŪP pašnekovas.
Jo teigimu, tai viena iš priežasčių, skatinančių žmones trauktis iš prekybos turguose. „Išmanieji kasos aparatai yra gana brangūs, be to, šaltyje ar kai yra drėgna, jie genda, ši sistema nėra stabiliai palaikoma, trūkinėja ryšys. Visa tai lemia, kad prekybininkų turguose mažėja. Dėl to rankomis trina didieji prekybos tinklai ir perdirbėjai, nes nyksta smulkieji prekybininkai ir gamintojai. Pastarųjų paskutinis bastionas – prekyvietės ir turgavietės“, – konstatavo V. Butkevičius.
LTPA prašė, kad būtų pratęstas išmaniųjų kasos aparatų turguose diegimo pereinamasis laikotarpis, tačiau, anot pašnekovo, jų prašymo neišgirdo. „Prašėme susitikimo, kreipėmės į Vyriausybę, bet ši mus nukreipė į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), o ši – į Finansų ministeriją. Ten pasakė, kad susitiksime sausio viduryje, kai jau išmanieji kasos aparatai turės būti įdiegti. Problema ta, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovauti turinti prie EIM įsteigta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba mūsų interesų šiuo atžvilgiu deramai negina“, – neslėpė apmaudo V. Butkevičius.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 9 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.