Ar Briuselis užsimojo pertvarkyti subsidijas žemės ūkiui?

Viskas keisis?

Lenkijos žiniasklaida bei Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikavo straipsnius, rodančius, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketina radikaliai pakeisti ES biudžetą, įskaitant subsidijų taisykles ūkininkams.

Remiantis „Rzeczpospolita“ informacija, vietoj daugiau nei 500 skirtingų ES programų, įskaitant susijusias su žemės ūkiu bei sanglaudos politika, būtų finansuojamos tik 27 nacionalinės veiksmų programos. Tai apimtų tiesiogines subsidijas ir išmokas pagal ekologines schemas, o ne pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, kaip anksčiau. Lenkai nuogąstauja, jog tai reikštų tikrąją dabartinės BŽŪP pabaigą.

Pertvarkos matmenys

Be nacionalinių biudžetų, EK norėtų sukurti tik tris ES fondus konkurencingumui, užsienio politikai ir administracijai. Būtų tiekiamos subsidijos valstybėms, taip pat ir žemės ūkiui, tačiau laikantis naujųjų reikalavimų bei žaliojo susitarimo.

Kiekviena nacionalinė programa būtų suskirstyta į sektorius, pvz., žemės ūkio, energetikos, regioninės plėtros, transporto ir kt. Ji veiktų panašiais principais kaip ir paramos fondo po COVID-19 pandemijos. Tačiau Briuselis neplanuoja vyriausybėms atrišti rankų formuojant šiuos biudžetus.

Kad gautų ES subsidijas, valstybės narės pirmiausia turės parengti kažką panašaus į dabartinį kiekvieno sektoriaus strateginį planą. Be to, reikės įvykdyti tam tikras sąlygas, t. y., žemės ūkio atveju tai gali būti Žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimas. Be to, Briuselis taip pat norėtų kasmet peržiūrėti nacionalinius biudžetus ir juos pakoreguoti, kad šalys pasiektų tikslus, susijusius su aplinkos apsauga bei klimato kaita.

Metinių biudžetų peržiūra esą siekiama, kad šalys galėtų greitai ir lanksčiai keisti subsidijų paskirtį ekstremalių situacijų atveju, pavyzdžiui, remonto darbams po potvynių.

Grįžtama prie planinės ekonomikos?

Kai kurie politikai mano, kad tai gali būti gera idėja, nes suteiktų galimybę plėtoti ES ekonomiką, kad ji taptų konkurencingesnė, ypač JAV ir Kinijos atžvilgiu. Tačiau netrūksta ir skeptikų.

„Reforma yra per daug panaši į planinę ekonomiką ir joje neatsižvelgiama į akivaizdų realių rinkos naujovių vaidmenį“, – Euractiv sakė Andrea Renda, Europos politikos studijų centro (CEPS) skaitmeninės politikos docentė ir tyrimų direktorė.

„Jeigu įgyvendintume tokį sprendimą, Europa praktiškai atsisakytų kaimo vietovių. Neįsivaizduojame to“, – sako Bernhardas Krüskenas , Vokietijos ūkininkų sąjungos generalinis sekretorius, kurį cituoja FAZ.

Panašios nuomonės laikosi ir Lodzės merė Hanna Zdanowska. BŽŪP skirtų lėšų perskirstymo baiminasi ir kiti vietos valdžios atstovai.

„Sanglaudos politikos centralizavimas ar nacionalizavimas besitęsiančios pasaulinės politinės krizės metu gali tapti labai pavojingais spąstais“, –sako H. Zdanowska.

Dvi Europos?

Naujoji reforma gali tapti dar vienu išbandymu Rytų Europos ūkininkams. Nepaisant daugybės deklaracijų ir patikinimų, koks svarbus yra ūkininkas ir kad visi yra lygūs, dauguma politikų kaimą prisimena tik per derliaus šventę ir rinkimų kampaniją. Kyla rizika, kad ES subsidijos gali būti taip padalintos, kad ūkininkai ir kaimo vietovės gautų mažesnę paramą nei dabar.

Žinoma, gali įvykti stebuklas ir politikai ims daugiau dėmesio skirti žemės ūkio, kaip maisto saugumo garanto, vaidmeniui. Bet, deja, tai nėra labai tikėtinas scenarijus.

„Gali susidaryti įspūdis, kad tai dar viena idėja, skirta padėti daugiausia Vokietijos ūkininkams. Pagal dabartines nuostatas jie negalėjo pernelyg subsidijuoti savo žemės ūkio, o dabar tokia kliūtis būtų pašalinta“, – sako Adrianas Wawrzyniakas, Žemutinės Silezijos nepriklausomos savivaldos ir ūkininkų profesinės sąjungos „Solidarumo“ valdybos narys bei atstovas spaudai.

Jam nerimą kelia ir ES lėšų žemės ūkiui ryšys su kai kurių Strateginio dialogo reikalavimų įgyvendinimu, įskaitant dujų išmetimo iš ūkių mažinimą.

„Įdomu, kokia bus „Copa-Cogeca“ (Europos žemės ūkio organizacijų asociacija) pozicija. Bet tikriausiai bus skirstymas į „Senąją Europą“ ir „Naująja“, – nuogąstauja A. Wawrzyniakas.

Nieko oficialaus

Vis dėlto, verta paminėti, kad šios idėjos dėl ES biudžeto reformos dar nėra oficialios. Briuselyje dirbantys žurnalistai akcentuoja, kad kartais Briuselis tyčia paleidžia „bandomąjį balioną“, t. y. anoniminiai pareigūnai neoficialiai pateikia idėją, kad pamatytų, kokia bus visuomenės reakcija.

Kad tokia reforma įsigaliotų, EP nariai ir valstybės narės turi su ja sutikti. Tačiau jau dabar akivaizdu, jog toks scenarijus nepriimtinas Lenkijai, Vokietijai, Rumunijai ir Belgijai. Kitose šalyse kol kas viešai ši menama reforma nekomentuojama.

Parengė Ričardas Čekutis