Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Pasitenkinimo gyvenimu lygis didėja

2022 m. vidutinis Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu siekė 7,1 balo, t. y. buvo 0,1 balo didesnis nei prieš tai buvusiais metais ir 0,4 balais didesnis nei 2013 m. Taigi 2022 m. lietuvių pasitenkinimo gyvenimu lygio vidurkis sutapo su ES vidurkiu (7,1 balo). Analogiško dydžio pasitenkinimas gyvenimu buvo užfiksuotas ir Ispanijoje, didžiausias jis buvo nustatytas Austrijoje (7,9 balo), Suomijoje, Lenkijoje, Rumunijoje (po 7,7 balus), mažiausias – Bulgarijoje (5,6 balo).

Baltijos šalių kontekste esame vidutinėje pozicijoje, nes Estijoje pasitenkinimas gyvenimu buvo didžiausias (7,2 balo), o Latvijoje – mažiausias (6,8 balo).

Sutelkiant dėmesį į lietuvių pasitenkinimą gyvenimu 2022 m., verta išskirti 16–24 m. amžiaus grupę, nes joje užfiksuotas didžiausias rodiklis šioje srityje (7,9 balo). Vis dėlto, su amžiumi pasitenkinimas gyvenimu mažėja. Nors lyčių atžvilgiu reikšmingų skirtumų nepastebėta, tačiau nežymūs skirtumai nustatyti tarp regionų 2018–2022 m.: vidutiniškai lietuvių pasitenkinimas gyvenimu yra aukštesnis sostinės regione nei vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Pavyzdžiui, 2022 m. Vilniaus regione jis buvo lygus 7,2 balo, o vidurio ir vakarų Lietuvoje – 7 balams.

Vidutinis pasitenkinimas namų ūkio finansine padėtimi

2022-aisiais vidutinis gyventojų Lietuvoje pasitenkinimas namų ūkio finansine padėtimi buvo lygus 6,4 balo, kai 2013-aisiais jis buvo didesnis – siekė 6,7 balo.

Palyginimui galima pateikti naujausią prieinamą ES statistiką: 2018 m. Lietuvoje pasitenkinimas namų ūkio finansine padėtimi (5,2 balo) vidutiniškai buvo mažesnis nei ES vidurkis (6,5 balo). Kitaip sakant, dažniausiai lietuviai buvo ir yra tik vidutiniškai patenkinti savo situacija šiuo klausimu. Nurodytu laikotarpiu labiausiai patenkinti šioje srityje buvo danai, suomiai ir švedai (po 7,6 balo), o mažiausiai patenkinti – bulgarai (4,3 balo).

Tikėtina, kad 2023–2024 m. šio rodiklio reikšmė Lietuvoje ir kitose ES šalyse reikšmingai nepadidės dėl neapibrėžtumo ekonominėje erdvėje bei nestabilių politinių aplinkybių. Vis dėlto, 2022 m. Lietuvoje aukščiausias pasitenkinimas namų ūkio finansine padėtimi buvo užfiksuotas 16–24 m. (6,9 balai) ir 25–49 m. (6,9 balo) asmenų grupėse.

Pasitenkinimas mėgstamai veiklai skiriamu laiku – aukščiausias tarp jauniausių ir vyriausių

Vidutinis gyventojų Lietuvoje pasitenkinimas mėgstamai veiklai skiriama laiko trukme 2022 m. buvo lygus 6,9 balo – 2013-aisiais jis buvo mažesnis (6,7 balo). Didžiausias šis rodiklis 2022 metais buvo užfiksuotas jauniausios ir vyriausios amžiaus grupės kategorijose: 16–24 m. jis buvo lygus 7,4 balo, o 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – 7,6 balo. Tiksliau sakant, kas antro 16–24 m. amžiaus asmens ir 63,1 proc. pensinio amžiaus asmenų pasitenkinimas tuo, kiek jie laiko gali skirti patinkančiai veiklai, buvo aukštas. Tai atitinka mokslinėje literatūroje aprašomą gyvenimo ciklo koncepcijos pagrindinį principą: asmeniniam gyvenimui skiriamas laikas turėtų dominuoti jauname ir vyresniame amžiuje, o darbingiausiame amžiuje jis turėtų santykinai sumažėti, savo ruožtu darbui skiriamas laikas – didėti.

Aukštas pasitenkinimas asmeniniais ryšiais su giminaičiais ir draugais

Vidutinis lietuvių pasitenkinimas asmeniniais ryšiais su giminaičiais ir draugais 2022 m. buvo lygus 8 balams. Analogiškas jis buvo ir 2013 m. Palyginus su naujausia prieinama ES statistika, nustatyta, kad 2018 m. šis dydis Lietuvoje beveik sutapo su Europos Sąjungos vidurkiu (Lietuvoje – 7,8 balo, ES – 7,9 balo). Visgi labiausiai patenkinti savo santykiais su giminėmis ir draugais buvo Austrijos, Airijos, Maltos ir Slovėnijos gyventojai (8,6 balo), o mažiausiai – Bulgarijos gyventojai (6,6 balo). Lietuvos kontekste 2022 m. verta paminėti tai, kad moterys vidutiniškai buvo labiau patenkintos asmeniniais ryšiais su giminaičiais ir draugais (8,1 balo) nei vyrai (7,8 balo).

Lietuvių pasitenkinimo gyvenimu paveiksle dominuoja puikūs socialiniai ryšiai su giminaičiais ir draugais, vidutiniai gebėjimai skirti laiko mėgstamai veiklai ir vidutinis pasitenkinimas namų ūkio finansais. Nors esama tobulintinų sričių, tačiau bendrasis pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra linkęs didėti.

Dr. Viktorija TAURAITĖ, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja