Kovo 12-ąją, artėjant Pasaulinei Žemės dienai, „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ (PAAF) pasiskelbė Seime surengsiantis konferenciją pelkių išsaugojimo ir atkūrimo klausimais „Saugokime pelkes mūsų bendrai ateičiai“. O visai neseniai, vasario 12 d., ši organizacija kvietė į nuotolinį seminarą apie naujos kartos auginimo terpes su sumažintu durpių kiekiu...
Kaip matome, paskutiniai darbeliai ne itin varginantys... Tačiau pelkininkai sugeba įsisavinti labai rimtas lėšas, apie ką ne kartą rašė „Ūkininko patarėjas“.
Antai, jeigu tikėti PAAF 2023 m. ataskaita (praėjusių metų ataskaitos vis dar nėra), organizacijai pavyko „prasukti“ klimato kaitos švelninimo projektą „EUKI – pelkininkystės plėtra žemės ūkyje Baltijos šalyse“. Bendra projekto vertė – 612 955 eurų, o jį finansavo Europos klimato iniciatyva (European Climate Initiative EUKI), remiama Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos.
Žinoma, būtų logiškas klausimas, o ką konkretaus pavyko pasiekti už tokius pinigus? Atsakymas slypi toje pačioje ataskaitoje: sukurtas videofilmas „PELKININKYSTĖ. Ūkininkavimas šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose“. Be to, pelkininkystė pristatyta Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato organizuotame nuotoliniame renginyje „Praktinė patirtis atkuriant durpines šlapynes ir jose vykdant ūkinę veiklą“, taip pat organizuota pelkininkystės produktų paroda, kuri pristatyta net Latvijoje... Ir viskas?, - paklaustų koks nors pelkininkystės reikalų skeptikas. Anaiptol ne: LSMU Gyvulininkystės institute šio projektėlio rėmuose įvyko seminaras „Pelkininkystės diena Baisogaloje“... O tuomet, nusibraukę prakaitą, pelkininkai kibo ir į kitus panašius darbus, kurių rezultatai panašūs: už 1,03 mln. eurų vystė projektėlį „Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas“, daugiausiai virtualiu būdu mažino CO2 emisijas (projektėlis „Svirplinės žemapelkės ekologinių sąlygų gerinimas klimato kaitos švelninimui ir biologinės įvairovės palaikymui“ ir „Šilėnų žemapelkės saugomų rūšių ir buveinių bei hidrologinių sąlygų pagerinimas“), rengė įvairius seminarus bei konferencijas, pernelyg nesivargindami nurodyti šiam darbui išleistų sumų...
Todėl nusprendėme pakalbinti reikalą išmanančius žmones, kad jie įvertintų tokios organizacijos reikalingumą ir svarbą.
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika, paklaustas, kaip vertina tokios organizacijos veiklą, buvo konkretus:
„Šis biznis yra toks: pinigai į vandenį arba į pelkę... Mano nuomone, visos tos veiklos, kurias ši fondas pristato, rodo jų sėkmingo lėšų įsisavinimo tęstinumą, todėl ir aš pats su malonumu nueisiu į tą jų organizuojamą konferenciją Seime, kad pasižiūrėčiau tiek jų finansavimo šaltinius, tiek ir pamėginčiau suprasti, kaip galima įvertinti jų galutinius veiklos rezultatus... Jeigu rezultatai tokie, kaip buvo iki šiol – jeigu nebuvo lietaus ir pelkė neatsikūrė, tuomet viskas nurašoma gamtinėms sąlygoms, tai nelabai matau prasmės tokiai veiklai... Tai tikrai yra absurdas, kurių reta Europoje: kai didžiulės europinės lėšos neduoda jokio rezultato. O tai juk kartu yra ir mūsų lėšos, nes mes taip pat mokame mokesčius ir esame tokie patys europiečiai. Žodžiu, ir liūdna, ir graudu vienu metu...“
Pasak K. Mažeikos, lėšos tokiems projektėliams siurbiamos ne tik iš ES, bet ir iš nacionalinio biudžeto: „Pirmiausia tai buvo ministro Kęstučio Navicko iniciatyva, vėliau atėjęs ministras Kazys Starkevičius pasakė, kad šitą reikalą sustabdė, tačiau matome, kad toli gražu ne viskas sustabdyta, o dalis tų projektų ir toliau sėkmingai „važiuoja“... Gal nespėjo visko uždaryti... Nežinia, ar buvo padarytas įvertinimas visų tų pelkių fondo neva įgyvendintų projektų ir veiklų, galbūt dabartinė ministerija dar turi galimybių kažką koreguoti, nes kyla labai daug klausimų dėl pinigų panaudojimo tikslingumo...“
Mažeikių krašto ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys, Lietuvos No-Till asociacijos vadovas Audrius Vanagas teigia, jog minėta organizacija anksčiau veikė ir kitu pavadinimu, tačiau jį labiausiai stebina, kad „pelkių fondas“ užsiima net su maistu susijusios rizikos vertinimu:
„Aš nesuprantu, kaip kažkoks pelkių atkūrimo fondas gali būti tiesiogiai susijęs su maistu? Bet klausimų yra daug daugiau... Akivaizdu, kad ES finansavo tokių NVO projektus, ypač susijusius su aplinkosauga, o šis fondas visada patenka tarp laimėtojų... Kalbant konkrečiai – pagrindiniai pinigai čia ateina per LIFE projektus. Nieko nesakau, yra ir gerų tokių projektų, netgi įgyvendintų – kai įrengti pažintiniai takai, paukščių stebėjimo vietos ir pan. Bet matoma, kad tokios organizacijos kaip Baltijos aplinkos forumas ar pelkių atkūrimo fondas atlieka investicijas labiau į savo viešuosius ryšius, nei į realius darbus...“
Kaip pavyzdį A. Vanagas nurodo meldinės nendrinukės saugojimo projektą: „Nauda yra labai abejotina – nei žmonės tą paukštelį kur nors pamatė, nei tų pačių paukštelių populiacija padidėjo, o pinigai išleisti kosminiai... LIFE projektuose yra didelės lėšos, tačiau jų įsisavinimas kelia didelių abejonių. Antai tas pats pelkių atkūrimo fondas mėgsta daug ir gražiai pašnekėti apie gamtos išsaugojimą ir nuolat priekaištauja žemdirbiams, kad mes čia esą aliname dirvožemį, nesirūpiname biologine įvairove ir t. t. Tačiau iš jų nematome jokių realių darbų – tik skambų įvairiausių jų projektų paviešinimą, pasinaudojant įvairiomis įžymybėmis ir formuojant visuomenėje sau palankią nuomonę. O pati ES jau atsisako šito žaliojo kurso, ypač po pastarųjų skandalų dėl galimai korupcinių dalykų...“
Pašnekovas prisiminė ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (Recovery and Resilience Facility arba RRF) fondo 16 mln. eurų paskyrimo „pelkių atkūrimui“ peripetijas. Oficialiai šie pinigai turėjo būti skirti palankaus dirvožemio durpingojo sluoksnio išsaugojimui, kas esą padėtų sustabdytų durpių klodo skaidymąsi ir suslūgimą bei mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat turėjo būti skatinami pelkėdaros procesai, galintys užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę bei palaikoma ir atkuriama biologinė įvairovė.
„Buvo atliktos mokslo studijos, kartu su žemės ūkio ministru K. Navicku buvo sukurtos specialios finansavimo priemonės, kurios yra visiškai nereikalingos... Iš čia kyla labai didelė abejonė, kad kažkas tiesiog „įsisavino“ pinigus – tarp šitų pelkininkų net nėra tokios praktikos atlikti realius konkrečius darbus, jie tik užsiima finansiniu lobizmu...“, - sako pašnekovas.