Ar ilgam užšaldytas JAV – Kinijos prekybos karas?

Kinai atsisuka į Braziliją

Kaip rašo „Bloomberg“, Kinijos rinkoje amerikietiškus kukurūzus keičia braziliški, o Pekinas vis labiau pasikliauja šios šalies derliumi ir planuoja stiprinti bendradarbiavimą žemės ūkio srityje.

„Tikimasi, kad eksportas į Kiniją 2025 m. toliau mažės“, – teigė Matthew Bigginas, „Fitch Solutions“ analitikas. – „Tačiau tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais pardavimai Azijos rinkose, ypač Japonijoje, stabiliai augs, nes šios šalys saugo save nuo galimų pasaulinių tiekimo apribojimų.“

Kinija taip pat siekia apriboti amerikietiškų sojų pupelių, kurios naudojamos kiaulėms šerti, importą, pereidama prie tiekimo iš Brazilijos.

JAV atranda kitas rinkas

Tuo metu amerikietiški kukurūzai keliauja į Pietryčių Azijos šalių rinkas. Pasak JAV žemės ūkio departamento (USDA), tikimasi, kad 2024–2025 m. JAV kukurūzų siuntos į Japoniją daugiau nei 30 proc. viršys praėjusių metų rodiklius ir pasieks 8,9 mln. tonų. Pardavimai Vietname ir Indonezijoje šoktelėjo po to, kai šios šalys praėjusiais metais negavo JAV grūdų.

Pietų Korėjos importas pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei 7 metus. USDA prognozuoja, kad JAV dalis Pietų Korėjos rinkoje 2025–2026 m. išaugs iki 30 proc., palyginti su 7 proc. 2022–2023 m.

Kai kurie pašarų gamintojai renkasi grūdus iš Jungtinių Valstijų dėl jų aukštesnės kokybės. Tačiau dabar jie yra patrauklesni ir kainos atžvilgiu.

Ekspertai teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos karai gali lemti dar didesnį kukurūzų ir kitų žaliavų eksporto į Aziją augimą, šalims derantis dėl prekybos susitarimų. Vietnamas, Indonezija ir Tailandas aktyviai derasi su JAV ir svarsto galimybę padidinti amerikietiškų prekių pirkimą, kad būtų pasiektas susitarimas. Japonija ir Pietų Korėja taip pat pasiūlė padidinti žemės ūkio produktų importą.

USDA prognozuoja, kad Kinija 2025–2026 m. importuos 10 mln. tonų kukurūzų, tarpe ir iš Jungtinių Valstijų. Tai šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, bet mažiau nei 2020–2021 m., kai buvo pasiektas didžiausias 29,5 mln. tonų kiekis.

Kinijos žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad iš viso bus supirkta 7 mln. tonų – tai mažiausias kiekis per šešerius metus.

Kenčia prekybininkai

Kaip skelbia BBC, Kinijos internetinės prekybos platformos „Temu“ savininkė „PDD Holdings“ pranešė apie beveik 50 proc. sumažėjusį pelną, nes D. Trumpo prekybos politika dar labiau paaštrino bendrovės sunkumus gimtojoje šalyje.

Šios savaitės vidury JAV biržoje kotiruojamos šios elektroninės prekybos milžinės akcijos atpigo daugiau nei 13 proc., po to, kai bendrovė pranešė, kad jos pelnas per pirmuosius tris metų mėnesius sumažėjo iki 14,74 mlrd. juanių (2,05 mlrd. JAV dolerių).

Anksčiau šį mėnesį D. Trumpo administracija panaikino vadinamąją „de minimis“ išimtį, pagal kurią siuntiniai, kurių vertė mažesnė nei 800 JAV dolerių buvo įvežami į JAV be importo muitų.

„PDD Holdings“ pranešė, kad pirmąjį metų ketvirtį pelnas sumažėjo 47 proc., o jos pirmininkas Chen Lei teigė, kad tai lėmė „radikalūs išorės politikos aplinkos, tokios kaip tarifai, pokyčiai“. Jis taip pat apgailestavo, kad JAV ir Kinijos prekybos karas taip pat „sukėlė didelį spaudimą mūsų prekybininkams“.

Trapus suartėjimas

Priminsime, jog gegužės 12 d. JAV ir Kinijos derybinės delegacijos susitiko Ženevoje ir sukūrė „prekybos konsultacijų mechanizmą“, skirtą dvišalėms prekybos diskusijoms skatinti.

Tačiau, kaip teigia Šveicarijos „Union Bancaire Privee“ (UBP) banko analitikas Karlosas Kazanova, nors tai yra žingsnis teisinga linkme, jis labiau veikia kaip paliaubos nei išsamus prekybos susitarimas. Abi šalys susitarė laikinai sumažinti abipusius tarifus: JAV sumažino nuo 145 proc. iki 30 proc., o Kinija – nuo ​​125 proc. iki 10 proc. 90 dienų laikotarpiui. Galiojančios priemonės, paskelbtos prieš JAV kovo 7 d. įvestus tarifus, lieka nepakitusios.

Pasak JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero, kuris dalyvavo derybose kartu su iždo sekretoriumi Scottu Bessentu, D. Trumpo „antrojo etapo“ tarifai Kinijos prekėms dabar siekia apie 30 proc.

Poveikis ir lūkesčiai

Rinkos reakcijos buvo teigiamos dėl įtampos sumažėjimo, tačiau tarifų lygis išlieka gana aukštas. Naujausi analitikų skaičiavimai rodo, kad JAV vartotojams taikomas vidutinis efektyvus 17,8 proc. tarifas – didžiausias nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio. Nors blogiausio scenarijaus pavyko išvengti, tikimasi, kad padidėję tarifai darys spaudimą vidaus kainoms JAV, o poveikis greičiausiai bus pastebimas maždaug 2025 m. trečiąjį ketvirtį dėl įprasto 30 dienų prekių pristatymo laiko iš Kinijos.

Paskutiniai duomenys rodo, kad balandžio pabaigoje konteinerių siuntų iš Kinijos į JAV skaičius smarkiai sumažėjo, ir ši tendencija greičiausiai tęsis iki gegužės mėnesio pabaigos, nepaisant laikino tarifų panaikinimo. Net ir po šios 90 dienų pertraukos tikimasi, kad prekybos duomenys išliks nepastovūs, nes 2025 m. pirmąjį ketvirtį bus smarkiai padidintas siuntų skaičius.

„Kinijos ekonominė veikla balandžio mėnesį parodė atsparumą, o netrukus po to, gegužės pradžioje, valdžios institucijos iniciatyviai sumažino palūkanų normas. Tačiau norint optimistiškesnės perspektyvos, reikalingas konkretus prekybos susitarimas.“, – teigia UBP analitikas.

Tuo tarpu S. Bessentas akcentavo, kad „nei viena pusė nėra suinteresuota atsiejimu“, tačiau jis negalėjo nurodyti aiškių tikslų kitoms 90 dienų, o tai rodo, kad JAV prekybos politika išlieka daugiausia reaktyvi ir be išsamaus veiksmų plano. Viltingas aiškinimas gali rodyti JAV prioritetų pasikeitimą, nes S. Bessentas paminėjo poreikį pašalinti „netarifines prekybos kliūtis“ ir išplėsti derybas, įtraukiant veiksmus, kuriems Kinija gali priešintis, pavyzdžiui, padidinti JAV prekių patekimą į rinką ir toliau mažinti valiutos kursą.

Kinų reakcija ir perspektyvos

Vis dėlto oficialus Kinijos atsakas buvo santūresnis. Kinijos vicepremjeras He Lifengas, kuris per ateinančias 90 dienų vadovaus prekybos deryboms su JAV, pakartojo Kinijos norą išvengti prekybos karo, kartu pareikšdamas, kad ji yra pasirengusi „kovoti iki galo“, jei prireiks. Buvo akcentuojamas abipusiai naudingas Kinijos ir JAV ekonominių santykių pobūdis ir poreikis valdyti trintį dialogo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo būdu, akcentuojant, jog Kinija svarstys prekybos susitarimą su JAV tik tuo atveju, jei jis bus abipusiai naudingas.

Kinijos rinka siūlo dideles galimybes JAV įmonėms. Pagal rinkos kapitalizaciją maždaug 15 proc. visų „Standard & Poor's 500“ bendrovių pajamų gaunama iš Kinijos, o tokiuose sektoriuose kaip technologijų ir automobilių pramonė ši dalis yra dar didesnė. Tai sudaro apie 212 mlrd. JAV dolerių per metus ir viršija JAV eksportą į Kiniją, kuris 2024 m. pasiekė 143,54 mlrd. JAV dolerių.

„JAV bendrovės gauna daugiau pajamų veikdamos Kinijoje nei eksportuodamos į ją, todėl patekimas į rinką greičiausiai bus pagrindinis dvišalių derybų akcentas. JAV bendrovės turi dideles galimybes išplėsti savo buvimą Kinijoje, ypač paslaugų sektoriuje. JAV tai galėtų pasiūlyti greitesnį būdą subalansuoti bendrą einamosios sąskaitos balansą, atsižvelgiant į mažesnes rinkos dalis šiame sektoriuje. Ši galimybė ypač perspektyvi, jei Pekinas pereis prie didesnio vidaus vartojimo. Be to, Kinija gali būti atviresnė leisti JAV bendrovėms dalyvauti jos vidaus ekonomikoje, nes tai galėtų pasiūlyti apsaugą nuo būsimų prekybos sutrikimų“, – akcentuoja K. Kazanova.

Parengė Ričardas Čekutis