Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024
Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024

Ar įmanoma ukrainietiškus grūdus eksportuoti per Baltarusiją ir Klaipėdos uostą?

2022/05/30


Jungtinės Amerikos Valstijos siūlo nutraukti sankcijas Baltarusijai ir tartis su šia šalimi dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per ją ir Klaipėdos uostą. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigia: „JAV kalba apie baltarusiškas kalio trąšas su sąlyga, jei Minskas sutiktų dėl ukrainietiškų grūdų tranzito. Tuo atveju grūdus iš Ukrainos būtų galima gabenti geležinkeliu į Klaipėdos uostą Lietuvoje. Ukrainoje dėl eksporto problemų yra susikaupę daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų.“ ŪP pašnekovų klausė, ar jie pritartų tokiems Jungtinių Valstijų ir A. Lukašenkos siūlymams, o gal reikėtų kokių nors sąlygų jiems įgyvendinti?

ukrainos grudai, jav, terminalas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius SKVERNELIS: „Mano pasirinkimas būtų paprastas –tai nėra tvarus ir patikimas sprendimas. Baltarusija parodė, kad ji nėra draugiška valstybė, ir nemanau, kad su ja būtų galima bandyti ką nors spręsti. Jeigu kas ir nori tai pasiūlyti, matyt, tai būtų derybos su Rusija, su šalimi, kuri kariauja su Ukraina, vykdo prieš ją agresyvų karą. Nėra jokios prasmės su Rusija dėl ko nors derėtis.

Man atrodo, kad bet kokiu atveju tai būtų netvarus projektas, nes Rusija galėtų kelti papildomas sąlygas, užsiimti šantažu. Baltarusija yra aiškiai stojusi į agresoriaus pusę ir nėra savarankiška. Tai pernai parodė, kaip Rusija sudarė migrantų placdarmą per Baltarusijos teritoriją. Tai apie ką mes galime daugiau su jais kalbėti?“

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis ŠIMAS: „Ukraina buvo idealiai pasiruošusi eksportui, o produkcija per Ukrainą judėdavo gerai išvystytais geležinkeliais. Prie tokios logistikos buvo prisitaikę Ukrainos uostai, derlius autotransportu į Europą praktiškai nejudėdavo. Vidutinis uosto pralaidumas siekdavo 6 mln. tonų per mėnesį, tai vykdavo ištisus metus. Kas neįsivaizduoja tokių kiekių judėjimo, nelabai ir suvokia, koks milžiniškas iššūkis Ukrainai šiandien pakeisti eksportui reikalingą logistiką alternatyviais maršrutais. Jei karas tęsis ir Ukrainos uostai neatsidarys, ši šalis turės didelę problemą, nes šiuo metu tiesiog neįmanoma išvežti viso eksportui turimo kiekio. Dėl geopolitinės situacijos Ukraina netenka ir alternatyvių geležinkelio maršrutų, dabar lieka tik teorinės galimybės. Pavyzdžiui, grūdai į Klaipėdą galėtų atvažiuoti rusiška geležinkelio vėže per Baltarusiją. Vertinant Klaipėdos uosto pralaidumo veiksnius, Lietuva, jei eksporto kelias driektųsi per Baltarusiją, galėtų pasiekti iki keliolikos mln. t per metus.

Ukraina turi apie 10 tūkst. vagonų, pritaikytų vežti grūdams šia vėže. Tai būtų realiausias scenarijus pervežti ketvirtadalį Ukrainos potencialo. Tačiau suprantame, kad šiandien yra svarbus politinis veiksnys, ir prašyti priešo, iš kurio teritorijos ką tik skrido raketos, kol kas neįmanoma. O sausumos keliai per Lenkiją ar kitas kaimynines šalis nėra finansiškai ir logistiškai patrauklūs, jie būtų tik minimali pagalba. Ukrainai pasirinkus šią alternatyvą, vien autotransporto logistika tranzitu per Lenkija sudarytų vos ne trečdalį grūdų kainos.

Mūsų skaičiavimais, jei išnaudojus visas galimybes būtų pasirinktas kelias geležinkeliais per Lenkiją, du kartus grūdus perkraunant ant skirtingo pločio geležinkelio bėgių – prie Ukrainos ir Lenkijos sienos, vėliau prie Lenkijos–Lietuvos sienos (Šeštokai arba Kaunas) – šiuo maršrutu būtų pervežama tik iki 50 tūkst. t per mėnesį. Jei sistema suveiktų idealiai, be jokių trukdžių ir užsilaikymų, per metus būtų galima tikėtis pervežti iki 0,5–0,7 mln. t. Bet ir šis kelias pareikalautų papildomų investicijų, nes reikėtų specialių platformų, ant kurių būtų kraunami specializuoti konteineriai su grūdais, o turint omenyje, kad Ukrainos ir Lietuvos geležinkelio vėžė rusiška, o Lenkijoje – europietiška, visoms trims šalims reikės skirtingų platformų, ant kurių konteineriai būtų kraunami pasieniuose. Mūsų duomenimis, kiekviena šalis jų turi tik po keletą šimtų, todėl prielaidas, kad gali būti pasiektas pralaidumas, artėjantis prie milijono tonų, laikytume labai optimistinėmis. Kito būdo gabenti geležinkeliais nėra.

Ar galite įsivaizduoti keliasdešimties kilometrų vagonų eilę, kurioje nespėjame perkrauti produkcijos? Tokia situacija Ukrainoje, prie Lenkijos sienos, yra jau dabar, nes juda dar ir kiti kroviniai. Dažnai Lietuvos politikų geri ketinimai, kurie neretai tėra viešieji ryšiai, gali ir telikti tik asmenukių, o ne realiai įgyvendintų projektų pavidalu.

Mažai tikėtina, kad papildomai žymiai krovai pasirengę ir Lenkijos, Rumunijos ar Bulgarijos uostai. Jie galėtų užtikrinti tik simbolinę pagalbą, keletą milijonų tonų per metus, kai Ukrainos poreikis – keliasdešimt milijonų tonų.“

Susisiekimo ministras Marius SKUODIS: „Klaipėdos uostas, neskaičiuojant Birių krovinių terminalo, yra pajėgus pakrauti apie 8 mln. tonų grūdų, tačiau per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų dabar į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1–1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų. Toks grūdų kiekis galėtų būti perkrautas ir pačios Lenkijos uostuose. Šis sprendimas net būtų greitesnis ir pigesnis.

Pagrindinė problema vežant grūdus į Klaipėdą – siauresnė geležinkelio vėžė Lenkijoje, todėl nuo Ukrainos iki Klaipėdos uosto reikia du kartus perkrauti krovinį arba keisti vagonų riedmenis. Kitas variantas – išnaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra. Tai – grūdų vežimas per Baltarusiją, kas leistų išnaudoti visus Klaipėdos uosto, taip pat Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus. Tam reikėtų specialaus humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją. Pokalbiai dėl tokio koridoriaus jau vyko, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos arba Europos Komisija.“

  Algimanto Snarskio piešinys 2022.05.30

ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: S. Skverneliskaras Ukrainoje; daržovės; grūdai; 

Dalintis
2024/04/13

Vizijas ir realybę skiria praraja

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), užsakiusi veislininkystės vystymosi ir skatinimo priemonių iki 2050 m. studiją, tikina siekianti proveržio šioje srityje, o veisimo organizacijos šaukia SOS dėl gyvulininkystės sektoriaus nykimo ir akcen...
2024/04/13

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 74 meteorologinių stočių, kurių tinklas išdėstytas visoje Lietuvos ...
2024/04/13

Baltažiedžių plukių kilimai ir padangos

Pavasarį miškai pasipuošia ne tik žibučių ir plukių kilimais. Kai kur akis bado ir piktybiškai paliktos šiukšlės. Tai – ne vienerius metus besitęsianti problema.
2024/04/13

„Rokiškio sūris“ dividendams vėl siūlo skirti 5,25 mln. eurų

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet kaip ir praėjusiais metais ketina skirti 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai.
2024/04/13

Apklausa paneigė stereotipus apie skirtingų kartų darbuotojus

Jauni darbuotojai drąsiau išsako lūkesčius dėl darbo sąlygų, jie labiau suinteresuoti karjera ir dažniau domisi darbo sąlygomis. Vyresni – lojalesni darbdaviui, labiau paiso vidaus tvarkos taisyklių, atidesni, lengviau susidoroja su s...
2024/04/13

NMA konferencijoje – su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) įvyko tradicinė konferencija „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos“.
2024/04/13

VMVT griežčiau tikrins, ar neprekiaujama baltarusiškomis ir rusiškomis daržovėmis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada stiprinti vaisių ir daržovių prekybos kontrolę reaguodama į pranešimus dėl nelegalios prekybos rusiška ir baltarusiška produkcija.
2024/04/13

Atraskime kitokį vištienos skonį

Prekybininkai sako, kad pastaraisiais metais dažniausias pirkėjų mėsos pasirinkimas – vištiena, mat ji pigesnė. Mes sakome – vištieną verta rinktis dėl to, kad ji puikiai tinka ir įmantriems patiekalams. Vienas kitas įdom...
2024/04/13

Žemės ūkio technikai neįveikiamos pėsčiųjų saugumo salelės jau nebus įrenginėjamos

Penktadienį Kelmės rajono savivaldybėje „Via Lietuva“ atstovai ūkininkams pristatė naujus inžinerinius sprendimus, leisiančius išvengti pėsčiųjų eismo saugumo salelių, kurios neįveikiamos platesnei žemės ūkio technikai.