Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

„Pažeidžiami žmonės vis dar patiki apgaulingomis istorijomis, todėl raginame kaskart suklusti, jei jus elektroniniu paštu ar bendravimo programėlėmis pasiekia prašymai pervesti pinigų niekada gyvenime nematytam asmeniui“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. užfiksuoti 322 romantinio sukčiavimo atvejai, gyventojų nuostoliai dėl to siekė 640 tūkst. Eur. 2021-ųjų statistika – 195 incidentai, 651 tūkst. Eur. Taigi, atvejų daugėja, nors, kaip pastebima tarptautiniu mastu, sukčiai mažina iš savo aukų reikalaujamas sumas – taip sunkiau atsekti apgavikų veiklas.

LBA prašymu finansinių sukčių veikimo metodus sutiko pakomentuoti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė. Jos teigimu, kuo atviriau savo patirtimis dalijasi į sukčių pinkles patekę žmonės, tuo daugiau kiti sužino apie apgavikų veikimo schemas ir tampa atsparesni.

Dauguma apgaunamų gyventojų yra vyresnio amžiaus vienišos moterys, tačiau manipuliacijos plinta ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Pandemija daugumos gyvenimą perkėlė į socialinius tinklus – atsivėrė gyvo bendravimo įgūdžių spragos. „Sukčiams daug paprasčiau bendrauti žinutėmis – nesimato veido išraiškų, nėra akių kontakto, auką apgauti lengviau“, – teigia MRU Psichologijos instituto vadovė.

„Iš šalies žvelgiant, kai kurios istorijos tragikomiškos – moteriai žinutėmis komplimentus dėl grožio žeria džentelmenas, nors moters socialinio tinklo profilyje nėra nė vienos jos nuotraukos – tik augalai ar gaminami patiekalai. Tačiau būna kur kas subtilesnių istorijų, kurias atpažinti sunkiau. Yra keletas įtarumą keliančių momentų, kuriuos pastebėti nesunku – keisti elektroninio pašto adresai, iškraipyta lietuvių kalba žinutėse – tai rodo, kad naudojamasi automatizuotu vertimu. Pagaliau, besikartojantys apgavikų tipažai – aukšto rango „karininkai“, verslininkai, ir įžymūs aktoriai“, - dėmesį atkreipia LBA vadovė dr. E. Čipkutė.

Supratimo ieško internete

Anot prof. dr. R. Pilkauskaitės-Valickienės, sukčiai, bandydami išvilioti pinigus iš gyventojų, naudoja socialinę psichologiją, tai yra, naudojasi tuo, kad žmonėms reikia dėmesio ir palaikymo.

„Nemažai žmonių jaučiasi vieniši, neišgirsti, ne iki galo suprasti. Būtent tai ir išnaudoja romantiniai sukčiai. Jie užmezga kontaktą, bendravimas gali tęstis net ir ilgą laiką. Sukčius rodo susidomėjimą, išklauso, palaipsniui sukuria šiltos priklausomybės jausmą. O tada jau prasideda lėšų viliojimas“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, sukčiai dažnai taiko vadinamąjį „tarpdurio efektą“ – iš pradžių prašoma nedidelės paslaugos. Nusikaltėlis „įžengia pro duris“ – sukuria santykį, kai suteikiama paslauga ar skolinama nedidelė suma. Kitą kartą prireikia didesnės paslaugos ar sumos, o kartą padėjęs žmogus galbūt taip nesąmoningai atsidėkoja už jam skiriamą dėmesį. Romantiniai sukčiai dažniausiai taikosi į tuos, kuriems trūksta bendravimo, neturi su kuo pasitarti rūpimais klausimais.

Vienas iš liūdniausių aspektų – tai, kad šios socialinės grupės žmonės, net ir pasijutę įtarūs, ne visada turi su kuo pasikalbėti artimoje aplinkoje. „Kita vertus, daliai žmonių tiesiog sunku pripažinti, kad apsikvailino. Tikėtina, kad jie, netgi supratę, kad pakliuvo ant finansinių sukčių kabliuko, apie tai niekam nepranešė“, - sako prof. dr. Pilkauskaitė-Valickienė.

Ji rekomenduoja apie gyvenimišką situaciją kuo daugiau kalbėtis su artimais žmonėmis.

„Užsimezgus naujiems romantiniams santykiams socialiniuose tinkluose siūlau neslėpti džiaugsmo – gal tam tikras elgesys draugams sukels kritiškų minčių ir sukels abejonių, kurios padės apsisaugoti nuo didelių nuostolių“, – pataria mokslininkė. Dar vienas būdas patikrinti romantinės pažinties tvirtumą – pamėginti nedovanoti ar neskolinti pinigų ir pasitikrinti, ar tokiu atveju meilė nepasibaigia.

Dalis fiktyvių „meilių“ baigiasi kredito įstaigoje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, praėjusiais metais nuo sukčių – ne tik romantinių – nukentėję pranešė šiek tiek daugiau negu 10 tūkst. gyventojų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei 2022 m. Gyventojai 2023 m. sukčiams pervedė 12,3 mln. eurų, dar apie 7,1 mln. eurų buvo sustabdyti kredito įstaigose, o iš sukčių rankų atgauti ir grąžinti gyventojams pavyko kiek mažiau nei 1 mln. eurų. „Duomenys rodo, kad bankai ir kredito unijos vis daugiau pavedimų sustabdo, tai liudija aktyvų darbą siekiant sustabdyti sukčius“, – teigia LBA prezidentė dr. E. Čipkutė. Anot jos, kredito įstaigos pasiekė tikrai neblogų rezultatų, tačiau jie galėtų būti dar geresni, jei gyventojai visais atvejais apie sukčių pinkles praneštų policijai ir savo bankui ar kredito unijai.

Partnerio turinys