Ar pradėsime Lietuvoje medinių dangoraižių erą?

Sudie betonui, sveikiname medieną?

Galbūt atsakymą žino aplinkos ministras Simonas Gentvilas, savo socialinių tinklų puslapyje pompastiškai atsisveikinęs su betonu.

O ministerijos paruoštam proveržiui pritarė ir Vyriausybė. Jos programoje buvo numatyta parengti ir patvirtinti teisės aktus, numatančius žaliuosiuose pirkimuose statant visuomeninius pastatus naudoti bent 50 proc. organinių ir medienos statybos produktų.

Taigi, tikslas gražus, siektinas, skleidžiantis meilės tvarumui jausmą. Ir su argumentais sunku nesutikti. Spartus statybų pramonės vystymasis visame pasaulyje, liekamieji reiškiniai reikalauja kardinalių sprendimų. Būtent betono gamyba atsakinga už 8 proc. pasaulio CO² emisijų, todėl medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimas statybos pramonėje sveikintinas ir reikalingas. „Tai reiškia, kad ne tik naujoji Valstybinių miškų urėdijos būstinė Vievyje, bet ir naujasis Vyriausybės biurų miestelis, naujos mokyklos, koncertų salės ir visa kita bus statoma iš dominuojančių medinių konstrukcijų“, – džiaugėsi ministras.

Valstybės pareigūnas žada proveržį ne vien klimato ir aplinkos transformacijoje: „Medinių statybinių produktų gamyba sukurs tūkstančius naujų darbo vietų ir naują ekonomiką Lietuvoje naujojoje statyboje ir renovacijoje.“

Tačiau toks skubus nutarimo priėmimas kelia nemažai klausimų. Kodėl skubama – ar artėjant rinkimams svarbu užsidėti pliusiuką prieš rinkėjus? Ar neatsitiks taip, kad gera idėja bus sužlugdyta puolant į kraštutinumus? Juk su tokiais primestais sprendimais per metus sutvarkyti daugelį klausimų ir problemų tiesiog neįmanoma.

Medinės statybos privalumai

Ministerija prognozuoja, kad naujoji tvarka turės įtakos 40–80 naujų pastatų per metus. Diskusijų su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis metu įvertinta, kad medienos statybos produktų gamybos pajėgumų Lietuvoje pakanka, rinkos dalyviai pasiruošę juos taikyti.

Asociacijos „Energiškai efektyvių ir pasyvių namų klasteris“ atstovas Arūnas Junevičius pripažino, kad Lietuvos įmonėms tokios užduotys įveikiamos. Tiesa, tautiečių nuomonė apie medinius namus nėra itin gera. Daugeliui medinis namas – ne ilgaamžis, o gerai degantis, traškantis ir braškantis statinys. Tokią nuomonę suformavo seni mitai. „Tarkim, vienas iš medinės statybos privalumų – greitas procesas, – „Ūkininko patarėjui“ vardijo A. Juknevičius. – Mediniai skydai yra pagaminami gamykloje, o į statybvietę atgabenamos jau paruoštos sienos, kurias telieka surinkti. Tokie namai yra sandarūs, pasižymi stipriomis šiluminėmis savybėmis.“

Pašnekovo teigimu, netgi namų renovacijai naudojama mediena gali atlaikyti ir 100 metų: „O su dabartinėmis technologijomis, pasitelkiant sandarumo testus, išgauti A+ ar A++ klasę tikrai nesudėtingaׅ.“

Kovoti su stereotipais nelengva, todėl pagrindinė rinka, kurioje statybinės medienos įmonės vykdo veiklą, – Skandinavijos šalys. Norvegijoje net 95 proc. individualių namų yra mediniai. Šiaurės kaimynai gali pasididžiuoti ir dangoraižiais iš medžio. Pavyzdžiui, Norvegijoje esantis „Mjostarnet“ viešbutis įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip aukščiausias medinis pastatas.

O ar Lietuvoje įmanoma pastatyti daugiaaukštį iš medienos? A. Juknevičius neabejojo – kai kur panaudojus metalines konstrukcijas pastatyti naują iki 28 metrų aukščio pastatą įmanoma netgi su dabartiniais priešgaisriniais reglamentais. „Nėra jokios abejonės, norint Lietuvoje pradėti statyti tokius namus, reikia tam tikrų žingsnių iš Vyriausybės – kalbėti reikia apie techniškai tvarkingą medienos statybą, ją populiarinti“, – sakė A. Juknevičius.

Gaisrinės saugos reikalavimai neįveikiami

Tačiau specialistai krapšto galvas, kaip visa tai atrodys realybėje. Pakeisti dabartinę juridinę bazę su visais teisės aktais ir pritaikyti šiam nutarimui per metus – sunkiai įgyvendinama misija. Architektas, nenorėjęs minėti savo pavardės, redakcijai pripažino, kad inspiruotas skandinavų pavyzdžio kažkada pats norėjęs statyti medinį daugiabutį. Neišgąsdino nei kaina (projektas labai brangus) ar draudimo kompanijų nenoras drausti tokius pastatus. Tačiau priešgaisrinės saugos reikalavimai buvo neįveikiami.

Gaisrinės saugos projektų vadovė Irina Demidova-Buizinienė ŪP pripažino, kad Lietuvoje teisės aktai vis dar stipriai apriboja medžio konstrukcijų panaudojimą. Be kliūčių įmanoma projektuoti pastatus medinėmis konstrukcijomis iki 3 aukštų, nes jiems dažniausiai nėra apribojimų dėl degių medžiagų kiekio.

Kai pastatai aukštesni nei 3 aukštų ar sąlyginai didelio ploto, projektuojant pastatą medinėmis konstrukcijomis reikia apriboti visų degių medžiagų kiekį pastate. „Čia ir susiduriame su gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų iššūkiais – medinė konstrukcija yra degi ir mažinant jos kiekį faktiškai negali medžio naudoti laikančioms pastato konstrukcijoms, – aiškino gaisrinės saugos projektavimo specialistė. – Susidaro užburtas ratas – norint pastatyti medines konstrukcijas turi mažinti jų kiekį pastate, o mažinant kiekį gali naudoti medį tik stogui arba vidinėms pertvaroms. Kitų šalių teisės aktai neriboja degių medžiagų kiekio arba pasiūlo alternatyvių sprendimų, pvz., medinės konstrukcijos gali būti dalinai ar visiškai uždengiamos nedegiomis plokštėmis, pastate įrengiama purkštuvinė gaisro gesinimo sistema, numatomas didesnis konstrukcijų atsparumas ugniai ir kt. Taip yra Skandinavijoje, JAV, kitose šalyse, tačiau mums, projektuotojams, paaiškinama, kad nesame tokie sąmoningi kaip kitų šalių piliečiai arba kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai visiškai skiriasi nuo įvardytų šalių.“

Gaisrinės saugos projektų vadovės manymu, norint Lietuvoje sudaryti palankesnes sąlygas projektavimui iš medinių konstrukcijų reikėtų pasiremti užsienio šalių gaisrinės saugos reikalavimų praktika.

Specialistė abejoja ir dėl 50 proc. medienos panaudojimo galimybių pastatuose: „Lietuvoje galima statyti medinių laikančių konstrukcijų pastatus iki 26,5 m aukščio. Jei medis būtų naudojamas ne laikančiosioms konstrukcijoms, o vidinėms pertvaroms ar apdailos detalėms, toks panaudojimas teoriškai galėtų būtų ir aukštesniame pastate, bet vargu ar būtų galima pasiekti iki
50 proc. medienos nuo visų statybos produktų.“

Proveržis ar deklaracija?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 83, 2023 m. liepos 27 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės, Irinos DEMIDOVOS-BUIZINIENĖS ir socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.