Ar pravers vaistai kitąmet šiemet mirusiajam?

Verslas kalba apie artėjantį pramonės ir gamintojų krachą, šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau smuko žemyn, o valdantieji dar bando liūliuoti visuomenę, kad, nepaisant iššūkių, šalies ūkis šiemet augs. Tokia šalta Vyriausybės laikysena energetikos krizės įkarštyje veda iš kantrybės ir pramonės gigantus. Verslo atstovai perspėja, kad jeigu politikai nedelsiant nesiims priemonių energijos kainoms stabilizuoti, pasipils masiniai gamybos stabdymai, mažinimai arba perkėlimas į kitas šalis. Tenka tik spėlioti, kaip elgsis darbų netekę ir į gatvę paleisti mūsų žmonės.

Numato sunkų metą

„Lietuvos ekonomika šiandien yra apgailėtinoje padėtyje“, „energetinės krizės priežastis – ne ekonominė, o politinė, todėl jai suvaldyti reikia politinių priemonių“, „problema slypi mūsų šalyje, o ne dėl karo“, – tokias ir panašias mintis trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje išsakė regioninių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) atstovai.

„Ateina sudėtingas laikotarpis visai ekonomikai, sunku gyventojams, o ypač verslui. Vadovaudamiesi valstybės politika, kreipėme žvilgsnį į atsinaujinančią ir netaršią energetiką, bet, deja, gavome didelį smūgį: per pastaruosius dvejus metus energetinių išteklių kainos padidėjo 10 kartų! Jeigu verslas už elektros energiją anksčiau mokėjo 3 tūkst., tai dabar moka 30 tūkst. Eur, o tie, kurie mokėjo 3 mln., dabar turi pakloti 30 mln. Eur! Situacija yra kritiška ir be valstybės įsikišimo bei pagalbos nematome, kaip galėtume iš jos išbristi“, – konstatavo Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis. Verslininkas kėlė dar vieną klausimą: kodėl kaimyninės šalys sugeba subalansuoti energetikos problemas, o Lietuva – ne. „Šios dienos „Nord Pool“ duomenimis, estai už elektrą moka beveik 5 kartus mažiau nei mes“, – lietuvius pribloškiantį palyginimą pateikė V. Lembutis.

Vyriausybė neturi krizės įveikimo plano

Vilniaus PPAR prezidentas Sigitas Leonavičius piktinasi, kad mūsų Vyriausybė neturi strateginio plano, kaip įveikti energetinę krizę, nėra jokios darbo grupės, kuri tai spręstų. O įdomiausia tai, kad energetikos, finansų, ekonomikos ir inovacijų ministrų ir pačios premjerės kalbos nesiriša tarpusavyje, yra skirtingos. „Dar verslams metami kaltinimai, kad šie prisiaugino daug „lašinių“ ir esą tai verslo, o ne valstybės problema“, – pastebėjo Vilniaus PPAR vadovas.

Jis akcentavo dar vieną dalyką, dėl kurio neramu ir verslui, ir gyventojams: „Ministrė Pirmininkė teigia, kad tokia situacija yra dėl karo Ukrainoje. Mes jį pripažįstame, pergyvename dėl šios šalies ir remiame jos žmones, tačiau Lietuvai tapatintis su Ukraina būtų ne visai teisinga, nes ir kaimyninę Lenkiją, ir kitas Baltijos šalis taip pat veikia tie įvykiai. Tačiau jų Vyriausybės sprendžia vidaus nacionalinius klausimus – dėl ekonomikos konkurencingumo, o pas mus toks požiūris, kad darbo vietų mažėjimas, mūsų verslo konkurencingumo praradimas Europoje ir pasaulyje, nėra problema. Juk tai palies visus – mūsų ekonomikoje, versle dirba beveik milijonas piliečių.“

Kalba apie išgyvenimą dabar

PPAR atstovai prašo stabilizuoti energetikos kainas, kad verslas galėtų išlaikyti konkurencingumą ir išsaugoti darbo vietas. Jie taip pat paragino Vyriausybę prisiimti atsakomybę už susiklosčiusią, jų manymu, kritinę padėtį. Verslininkai kviečia skubiai sudaryti darbo grupę, kuri galvotų, kaip įmonėms ir ekonomikai išsilaikyti iki Naujųjų metų ir kaip gyvensime toliau.

„Laukiame ne kompensacijų, o tvarkos valstybėje. Daug įmonių planuoja mažinti gamybą arba visai užsidaryti iki metų pabaigos, bedarbių bus daugiau. Dabar panašu, kad valdžia nori supriešinti verslą ir žmones, bet įmonės nenori atleisti darbuotojų, nori dirbti, tačiau tokiomis sąlygomis tai darosi neįmanoma“, – situaciją apibūdino Klaipėdos PPAR prezidentas Vladas Pleskovas.

V. Lembutis teigė, kad Vyriausybė pateikė atsinaujinančios energetikos sprendimus ilgajam periodui – iki 2030-ųjų, bet problemą reikia įveikti šiandien, nes kai kurie verslai nesulauks metų pabaigos. „Vaistai mirusiajam kitąmet nebus reikalingi“, – perspėjo jis.

Verslininkai pasidalijo mintimis ir apie lengvatinius kreditus, kurie galėtų sušvelninti neregėtai išaugusių energetinių kaštų naštą. „Įmonės kreditus ima investicijoms, o valstybė dabar siūlo taupyti, susitraukti, skolintis ir susimokėti už energetiką, bet tai nėra investicija. Verslo logika tokia: kuo daugiau darysime, gaminsime ir eksportuosime, tuo geriau gyvens valstybė. Jeigu sustosime, o į tai mus dabar stumia, reiškia, kad žygiuosime atgal. Lengvatinis kreditas energetinėms sąnaudoms padengti paprasčiausiai nužudys įmonę, jeigu ji negeneruos gamybos ir dėl aukštų energijos kainų negalės konkuruoti“, – aiškino V. Pleskovas.

Lėšų šaltinis – PVM ir energetikų viršpelniai

PPAR atstovai palankiai vertino Prezidento siūlymą užfiksuoti 24 centų už kilovatvalandę elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tokia dabar yra visuomeninio tiekimo kaina. Toks fiksuotas tarifas būtų priimtinas ir verslui. Verslininkai mano, kad tokio sprendimo subsidijavimui pakaktų biudžeto pajamų – dėl aukštos infliacijos ir jau kurį laiką ypač brangstančios energijos į biudžetą plaukia įspūdingos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumos. Dar pakračius energetikų viršpelnius, greičiausiai šiuo atveju valstybei ir skolintis nereikėtų.

Kai kurie jau skuba išsidalyti pelnus. Primename, kad AB „Ignitis grupė“ stebėtojų taryba paskelbė siūlymus būsimam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 29 d., – už pirmąjį šių metų pusmetį „Ignitis grupė“ akcininkams žada išmokėti daugiau kaip 45 mln. Eur dividendų.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: energetikos krizė, Vytis Lembutis, elektros kaina