Ūkininkai jau seniai kalba, kad jiems svarbiausio Parlamento komiteto pavadinimas neatitinka jo veiklos funkcijų ir uždavinių. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) tartum tvarko kažkieno reikalus, o ne užsiima agropolitika, įstatymų rengimu, parlamentine kontrole. Tad „Ūkininko patarėjas“ šį šeštadienį savo pašnekovų teiraujasi, ar jie pritaria Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui keisti KRK pavadinimą.
Seimo KRK pirmininkas Viktoras PRANCKIETIS: „Pirmiausia, KRK vykdo kaimo ir maisto politikos funkcijas. Žodis „reikalų“, matyt, kažkada buvo išverstas iš rusų kalbos „дел“ ir taip likęs ilgam laikui. Pasidomėjau, kaip yra kitų šalių parlamentuose: tai ir „kaimo politikos“, ir „kaimo ir maisto“, mes pasirinkome pastarąjį variantą. Maistas turėtų atsispindėti ir komiteto pavadinime, ir turinyje. Tokią idėją pasiūliau kolegoms – visi KRK nariai pritarė vienbalsiai. Mačiau, kaip dėl to buvo pradėtas pūsti didelis burbulas, lyg neturėtume, ką daugiau veikti, kaip tik užsiimti pavadinimo keitimu. Šaipėsi, kad tie, kas tvarkėsi reikalus, juos jau susitvarkė, o dabar neva pradėsime vykdyti politiką.
Gal ir kiti Seimo komitetai norėtų atkreipti į tai dėmesį, pvz., Socialinių reikalų komitetas. Iš tikrųjų jie netvarko jokių socialinių reikalų, o yra socialinės politikos komitetas. Arba Europos reikalų – irgi tas pat, ten tiesiog Europos politika...
Seime net pusantros valandos diskutavo dėl mūsų komiteto pavadinimo, projektą pristatė KRK narys Andrius Vyšniauskas. Ir Seime, ir televizijoje atsiranda ieškančiųjų, kaip galima ką nors iškreipti, kad atrodytų juokinga. Čia nėra nieko juokingo, tai normalus veiksmas. Tobulėti turime visada.“
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė KARALEVIČIENĖ: „Seimo KRK pavadinimas turėtų būti viso kaimo – ir bendruomenių, ir apskritai kaimo visuomeninio politinio gyvenimo atspindys. Bet šiandien, kai sprendžiamos tik žemdirbių gyvenimo problemos, nemanau, kad šis pavadinimas atitinka savo paskirtį. Būtų labai gražu matyti apibrėžimą, kam turėtų dabartinis KRK atstovauti, kokia būtų jo paskirtis. Kad jis nebūtų viso kaimo apskritai, o skirtas tik žemdirbiams, duonos augintojams. Jeigu KRK nagrinėtų, kaip kaime galima pragyventi, pagerinti ekonominę kaimo padėtį, kokios kaimų išlikimo perspektyvos, tada suprasčiau dabartinį KRK pavadinimą. Šiandien to jie visiškai nesprendžia, daugiau stebi, kuo užsiima Žemės ūkio ministerija.
Galbūt tegul pats KRK apibrėžia, kam jie ruošiasi atstovauti. Juk ir mūsų darbo santykiuose parašyta, ką mes turime veikti, ir jiems turėtų taip pat būti. Reikėtų aiškumo, už ką jie atsako, ką turėtų veikti. Ir galų gale ne tik KRK, bet ir visi Seimo komitetai turėtų atsiskaityti, ką padarė, kad mūsų gyvenimas pagerėtų. Šį dalyką suprasčiau, bet ne tai, kai sėdi komiteto nariai ir pilsto iš tuščio į kiaurą.
Bet kai KRK pradėjo svarstyti šunų ir kačių ženklinimo reikalus, nebesuprantu tokios jo veiklos. Tai – ne kaimo politika, ne KRK dalykas, o paprasčiausiai galėtų būti kokio nors veterinarijos departamento. O dabar – kaip katė bėga per kaimą ir kaip šuo ją vejasi iš paskos. Paklauskime seimūnų – kokiems galams tokiems dalykams švaistomas parlamentarų laikas? A. Vyšniauskas daugiausia tuos dalykus nagrinėjo, tad peršasi išvada, kad jis nežino, kuo kaimas kvėpuoja, kokių problemų yra žemės ūkyje.
Jeigu jau keičiame komiteto pavadinimą, tai pakeiskime taip, kad būtų aišku, kokia yra KRK strateginė užduotis, ką veiks, ko sieks.“
Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas VILIONIS: „Iš esmės KRK svarsto pieno, mėsos, paukštienos klausimus, nes tie patys kaimiečiai ne tik žaliavą gamina, bet ir maisto produktus: ir sūrį, ir dešrą...
Dabar pavadinime įvardyta „kaimo reikalų“, bet juk produktų perdirbimas vyksta ne tik kaime, bet ir mieste. Kaimo reikalai yra žemė, gyvuliai, o maisto ruošimas ir gaminimas kaime neapima dabartinio KRK pavadinimo.
Ir kooperacijos plėtra, ir perdirbimas, ir vadinamosios trumposios grandinės – maisto gamyba ir pardavimas – yra daug problemų. Ūkininkai gali kreiptis į KRK pagalbos, bet juk yra šešiasdešimt lapų draudimų prirašyta ir niekas negali pajudinti valdininkų. Vis prižada, kad tie draudimai bus ištaisyti, teigdami, kad pirmiausia reikia suderinti. O betaisydami vis prigalvoja naujų draudimų, žurnalų pildymų ir t. t.
Tokia bėda mažiausia, bet mes, LŽŪT nariai, spalio 6-ąją vykstame pas premjerę Ingridą Šimonytę dėl didžiausios bėdos – mokesčių, kuriuos valdžia žada tarsi... lengvatas. Tai ir turto mokestis, ir kuro akcizai, ir žemės bei vandens mokesčiai. Tai rimtos temos.“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS: „Manau, kad pavadinimo keitimas – teisingas sprendimas, nes KRK vienaip ar kitaip sprendžia Maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri atsakinga už maisto kokybę ir saugą, problemas. Todėl, mano nuomone, jis galėjo būti pakeistas jau anksčiau. Tai galų gale atspindės nūdieną, nes žemės ūkis apima ne vien tik žaliavinę gamybą: yra visa grandinė, kuri susisiekia ir su Europos Sąjungos visais reikalavimais maisto produktams bei strategijai „Nuo lauko iki stalo“. Manyčiau, kad Seime bus patvirtintas naujas KRK statusas. Jis turėtų įgauti didesnį svorį. Juk apima ženklią dalį gamybos Lietuvoje – tai ir perdirbimo pramonė, ten dirbantys žmonės, jų lūkesčiai, gyvenimai.
Manau, kad teisinga, jog yra pakeičiamas KRK pavadinimas, nes apims platesnę veiklą. Dar norėčiau pridurti, kad KRK galėtų sudaryti daugiau narių. Jame turėtų būti tie žmonės, kurie turi daugiau praktikos tiesiogiai žemės ūkyje, pažįsta gamybą iš arti, o ne vien tik pasiskaitę interneto. Komitetą galėtų sudaryti daugiau nei septyni žmonės, kaip yra dabar. Šie Seimo nariai turėtų būti rinkti kaimiškose vienmandatėse apygardose, tada būtų priimami pagrįstesni komiteto sprendimai. Nors ir dabar KRK yra geras, ypač pirmininkas ir pavaduotojas – žmonės, kurie žemės ūkį labai gerai pažįsta ir priima teisingus sprendimus už žemdirbį, už jo sunkią dalią.“
Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS
2021-10-02
KRK, Viktoras Pranckietis, Danutė Karalevičienė, Jonas Sviderskis