Ar šiemet pienininkams bus dar sunkiau?

Duomenis renkančios ir sisteminančios Vokietijos internetinės platformos „Statista“ duomenimis, ES pernai eksportavo 143 mln. metrinių tonų pieno, kiek mažiau jo eksportavo Jungtinės Amerikos Valstijos (104,1 mln. metrinių tonų), Indija – 99,5 mln. metrinių tonų. Gerokai mažiau pieno pasaulio rinkoms pristatė ketvirtoje vietoje besirikiuojanti Kinija (40,9 mln. metrinių tonų) ir penkta likusi Rusija (32,3 mln. metrinių tonų).

Pieno gamyba ES mažėjo

Europos Komisijos (EK) paskelbtoje 2023–2035 m. ES žemės ūkio rinkos ir pajamų perspektyvų rinkinyje pripažįstama, kad pienininkystei didžiulės įtakos turėjo nepalanki pastarųjų metų geopolitinė situacija, stipriai išauginusi ūkininkų sąnaudas, kai šoktelėjo energijos, pašarų, trąšų ir transporto kainos, o aukštos palūkanų normos neigiamai paveikė galimybes investuoti į ūkio atnaujinimą.

Pripažįstama, kad didėja ir politinis bei teisinis spaudimas gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams labiau prisidėti siekiant nacionalinių ir visos ES aplinkosaugos tikslų, taikyti gyvūnų gerovės standartus. Kaip viena iš problemų įvardijamas ir darbuotojų trūkumas bei jaunosios kartos vengimas perimti šeimos ūkius.

EK ir ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, mažėjančios pieno gamybos apimtys neaplenkė nė vienos į pirmąjį ES penketuką patenkančios šalies. Pirmaujančioje Vokietijoje per pirmus devynis 2023 m. mėnesius pieno gamyba sumažėjo 218 tūkst. t (nuo 2774 iki 2556 tūkst. t), Prancūzijoje sumažėjo dar labiau – 307 tūkst. t (nuo 2055 iki 1748 tūkst. t), Olandijoje – 119 tūkst. t (nuo 1212 iki 1093 tūkst. t). Lenkijoje pieno gamybos rodikliai krito mažiausiai – 58 tūkst. t (nuo 1096 iki 1038 tūkst. t), Italijoje – 74 tūkst. t (nuo 1056 iki 973 tūkst. t).

Supirkimo kainos drastiškai krito

Turbūt daugiausia pernai buvo rašoma ir piktinamasi drastiškai kritusiomis pieno supirkimo kainomis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai per metus ES supirkimo kaina krito 22 proc., tačiau kiekvienoje šalyje tai vyko skirtingai. Labiausiai nukentėjo Airija (-38 proc.), Olandija (-34 proc.), Belgija (-32 proc.), Švedija (-31 proc.), Danijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje kainos krito 30 proc.

Į didžiausių ES pieno gamintojų penketuką patenkančios Prancūzijos ūkininkai kainų skirtumą pajuto mažiausiai (-2 proc.), labiau pienininkų situacija pablogėjo Italijoje (-13 proc.), o Lenkijoje supirkimo kainos susitraukė 20 proc.

EK duomenimis, palyginus praėjusių metų spalio ir lapkričio pieno supirkimo kainas, tarp didžiųjų pieno gamintojų ji šiek nukrito tik Prancūzijoje (nuo 47,45 iki 46,12 Eur/100 kg), Vokietijoje liko tokia pati (42,57 Eur/100 kg), o pakilo Italijoje (nuo 48,33 iki 48,55 Eur/100 kg) ir Olandijoje (nuo 41,00 iki 42,25 Eur/100 kg). Labiausiai per šį laikotarpį kaina kilo Lenkijoje (nuo 43,74 iki 46,53 Eur/100 kg).

Lietuvoje pienas lapkritį taip pat buvo superkamas brangiau nei spalį – kaina pakilo nuo 38,93 iki 41,96 Eur/100 kg.

Pieninių karvių bandų ES bus mažiau

Nepaisant problemų, EK 2023–2035 m. ES žemės ūkio rinkos ir pajamų perspektyvų rinkinyje akcentuojama, kad „ES pieno sektorius pastaraisiais metais pademonstravo nepaprastą atsparumą“ ir prognozuoja, kad pieno produktyvumas ateinančiais metais turėtų toliau didėti, „tačiau dabar artėjama prie lūžio taško ir judama dar didesnio tvarumo link.“

Dėl jau taikomos nacionalinės ir Europos aplinkos politikos prognozuojama, kad ir toliau mažės pieninių karvių bandų, todėl iki 2035 m. ES gali šiek tiek sumažėti pieno gamyba. Geriamojo pieno ir nenugriebto pieno miltelių gamyba taip pat trauksis. Nepaisant to, tikimasi, kad kai kurių pieno produktų, pavyzdžiui, sūrio, išrūgų, nugriebto pieno miltelių, gamyba, nors lėčiau nei anksčiau, bet ir toliau augs.

Šiuos pokyčius palaiko tiek teigiama vidaus, tiek pasaulinė paklausa, teigia EK pateiktame perspektyvų rinkinyje. Prognozuojama, kad vienam gyventojui tenkantis pieno produktų suvartojimas ES išliks stabilus. Taip pat numatoma, kad iki 2035 m. ES žalio pieno kainos bus gerokai viršys iki 2022 m. buvusį lygį.

Ekspertų nuomone, pasaulio pieno gamybos augimas išlaikys panašų tempą kaip ir pastarąjį dešimtmetį (1,6 proc. per metus). EK tikisi, kad ateityje pasaulio pieno gamybos padidėjimą greičiausiai lems kitos šalys ir regionai, nes kai kurios daugiau vartotojų turinčios valstybės ketina dėti daugiau pastangų vidaus rinkos poreikiams patenkinti ir siekia tapti savarankiškesnės. Pavyzdžiui, manoma, kad Pietryčių Azijos ir Šiaurės Afrikos šalys iki 2035 m. didins pieno gamybą maždaug 3 proc. per metus.

Gyventojų skaičius ir ekonomikos augimas išlieka pagrindiniais pieno gamybos augimo varikliais. Bet spėjama, kad Kinijoje gyventojų skaičiaus augimas sustos, o tai reiškia, kad sumažės ir pieno paklausos augimas.

Nors laukiama nemažų pieno gamybos pasaulyje pokyčių, EK prognozuoja, kad ES iki 2035 m. turėtų pavykti išsaugoti pieno eksporto lyderės poziciją.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.