Ar strategijos išgelbės senstantį žemės ūkį?

Europos Komisija (EK) „Teisės pasilikti“ koncepciją įvardijo kaip vieną iš savo 2024–2029 m. prioritetų. Strategija suvedama į tokią idėją: kaimo vietovėse gyvenantys žmonės turėtų gauti galimybę pasilikti, grįžti arba persikelti į kaimą, jei to pageidauja.

Tačiau tam reikia sukurti jiems tinkamas sąlygas – prieigą prie darbo, švietimo, būsto, viešųjų paslaugų ir socialinio gyvenimo. Praktiškai tai reiškia bandymą pakeisti požiūrį į kaimo vietoves, o jauni žmonės galėtų rinktis kaimą kaip patrauklią vietą gyventi ir užsiimti verslu.

Kaip atnaujinti kartas?

Vienas svarbiausių šios koncepcijos elementų yra kartų atsinaujinimas žemės ūkyje. Savo kartų atsinaujinimo strategijoje EK akcentuoja kliūtis, trukdančias jauniems žmonėms pradėti dirbti šioje srityje. Šie iššūkiai pirmiausia apima prieigą prie žemės ir finansavimo, taip pat ūkio nuosavybės perdavimą, tinkamos kvalifikacijos įgijimą ir galimybę pasinaudoti labiau patyrusių ūkininkų žiniomis.

Anot strategijos, taip pat svarbi gyvenimo kokybė kaimo vietovėse. Kad jauni žmonės liktų ūkiuose, jie turi turėti prieigą prie paslaugų ir infrastruktūros, kuri leistų jiems normaliai funkcionuoti ne darbo metu.

Prieš tai vykusių diskusijų bei seminarų metu jaunieji ūkininkai nustatė penkias sritis, kuriose reikalingi pokyčiai:

• galimybė gauti žemės ir paskolų – tai palengvina verslo pradžią žmonėms, neturintiems didelio kapitalo,
• ūkių paveldėjimas – ūkių perdavimo iš kartos į kartą supaprastinimas,
• žinios ir inovacijos – didesnė prieiga prie konsultacijų, mokymų, naujų technologijų ir patirties mainų,
• gyvenimo sąlygos kaimo vietovėse – geresnė prieiga prie paslaugų, infrastruktūros ir profesinio tobulėjimo galimybių,
• jaunimo dalyvavimas politikoje – didesnis jaunosios kartos įsitraukimas, kuriant sprendimus žemės ūkiui ir kaimo vietovėms.

Yra teigiamų pavyzdžių

Įvardijamas ir konkretus pavyzdys – Portugalija, kur vidutinis ūkininkų amžius yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Pirmajame paramos teikimo jaunimui, pradedančiam žemės ūkio verslą, etape buvo pateikta daugiau nei 4000 paraiškų. Bendra pareiškėjų planuojamų investicijų vertė siekė apie 550 mln. eurų.

Investicijoms skirta pradinė 267 mln. eurų suma, kurioje 74 mln. eurų sudarė negrąžintinos dotacijos. Sulaukus didelio susidomėjimo, finansavimo fondas buvo padidintas. Bendra pritraukto finansavimo vertė viršijo 296 mln. eurų.

Portugalija taip pat įgyvendino sprendimą, kuris gali būti įdomus ir kitiems paramos gavėjams – paraiškų teikimo procesas tęsėsi 14 mėnesių. Tai suteikė jauniesiems ūkininkams daugiau laiko parengti savo investicijas ir užpildyti reikiamus dokumentus. Iki šiol patvirtinta investicinių projektų, kurių vertė viršija 222 mln. eurų, įskaitant daugiau nei 125 mln. eurų finansavimą pagal BŽŪP strateginį planą.

Lietuviška sėkmės istorija

Oficialusis BŽŪP portalas aprašo ir sėkmės istoriją iš Lietuvos: Vytenis Grigas viename iš ES BŽŪP pareigūnų organizuotų seminarų akcentavo iššūkius, susijusius su prieiga prie žemės ir finansavimo.

Kilęs iš šeimos, kuri niekada neužsėmė žemės ūkiu, jis iš pradžių sunkiai rado tinkamos žemės ir galiausiai įsigijo septynis hektarus apleistos žemės netoli savo namų, finansuodamas tai šeimos paskola ir BŽŪP lėšomis.

Jam pavyko pertvarkyti šiuos plotus, įrengiant drenažo sistemas ir įvairinant gamybą vaismedžiais, braškėmis bei šparagais, o darbo jėgos trūkumo problemą jis sprendė reklamuodamasis socialiniuose tinkluose ir specialiomis „išsirink pats“ akcijomis, kad pritrauktų miesto lankytojus.

Paveldėjimo prioritetas

Vengrijoje didesnis dėmesys skiriamas pačiam paveldėjimo procesui. Vengrijos BŽŪP strateginiame plane jauniesiems ūkininkams numatyta įvairių rūšių parama – nuo ​​pagalbos pradedant veiklą ir investicijų iki sprendimų, kurie palengvina ūkių perėmimą.

Kitas svarbus elementas yra ūkių perdavimo reglamentavimas. Įvestos standartizuotos sutartys, leidžiančios ūkių perleidimą organizuoti vienu dokumentu. Taip siekiama sumažinti poreikį atlikti atskirus sandorius, susijusius su žeme, technika ar gyvūnais.

Vengrijos nacionalinis BŽŪP tinklas taip pat remia ryšius tarp ūkininkų, pasitraukiančių iš profesinės karjeros, ir potencialių jų įpėdinių. Jis organizuoja mokymus, susitikimus ir mentorystės programas, o jaunieji ūkininkai gali pasinaudoti teisine, finansine ir administracine pagalba. Vien 2025 m. antroje pusėje jis surengė daugiau nei 25 renginius, skirtus jauniems žmonėms, dirbantiems žemės ūkyje.

Ūkių inkubatoriai

Ispanija mėgina įgyvendinti dar vieną sprendimą: žemės ūkio inkubatorius, kurie leidžia žemės ūkiu besidomintiems asmenims išbandyti savo įgūdžius prieš pradedant savo verslą. Tie, kurie tik pradeda savo žemės ūkio kelionę, gali pasinaudoti infrastruktūra ir parama, teikiama vienerius–trejus metus.

Šiuo laikotarpiu jauniesiems ūkininkams teikiama pagalba teisiniais, organizaciniais, profesiniais ir kitais klausimais. Šis sprendimas skirtas sumažinti su žemės ūkio veiklos pradžia susijusią riziką.

Šiuo metu Ispanijoje veikia 16 žemės ūkio inkubatorių, o dar šeši yra steigiami. Tačiau susidomėjimas šiuo sprendimu auga – dauguma regionų jau sulaukė užklausų dėl papildomų centrų atidarymo.

Toks tinklas veikia nuo 2018 m. ir, be pačių inkubatorių, taip pat rengiami mokymai, renkami duomenys ir analizuojama situacija visame sektoriuje.

Strategijas rašys visi

Europos Komisija nori, kad valstybės narės parengtų nacionalines kartų kaitos strategijas. Jos iki 2028 m. turi būti įtrauktos į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.

Tai reiškia, kad diskusija apie ūkių įpėdinius nesibaigia dabartinėmis BŽŪP programomis. Ateinančiais metais šalys turės rasti savo būdų, kaip sumažinti kliūtis jauniems žmonėms pradėti dirbti žemės ūkyje.

Europos pavyzdžiai rodo, kad nėra vieno problemos sprendimo. Reikalingas finansavimas startuoliams, lengvesnis paveldėjimas, prieiga prie žemės ir kreditų, taip pat konsultacijos bei galimybė įgyti praktinės patirties.

Ūkininkams tai reiškia, kad kartų kaita vis labiau formuos ES ir nacionalinę žemės ūkio politiką. Tikslas nebėra tiesiog rasti ūkio įpėdinį, bet ir sudaryti sąlygas jauniems žmonėms norėti perimti ūkį ir matyti jį kaip ateities perspektyvą.

Parengė Ričardas Čekutis