Ar tikrai prasidėjo ES žemės ūkio debiurokratizacija?

EK spaudos tarnybos teigimu, šis teisės aktų paketas užbaigia antrinės teisės aktų pakeitimus ir pateikia praktinių sprendimų, kaip sumažinti administracinę bei biurokratinio reguliavimo naštą ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms. Be to, numatoma sutaupyti iki 215 mln. eurų per metus.

Tikimasi, kad dėl tokių pokyčių tam tikrais atvejais ūkininkai sutaupys apie 20 proc. laiko, kurį sugaišta įvairių popierių, užklausų ar internetinių ataskaitų pildymui. Tiesa, nelabai aišku, kaip šis laikas buvo apskaičiuotas.

Supaprastinimas

Svarbus pakeitimų rinkinys susijęs su integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), kuri yra naudojama su žeme ir gyvūnais susijusioms BŽŪP išmokoms valdyti.

Taip pat bus pakeisti dviejų skaitmeninių elementų – geoprinių pagalbos paraiškų (žemėlapių programos, kurią ūkininkai naudoja teikdami paraiškas dėl BŽŪP paramos) ir plotų stebėjimo sistemos (nuotolinio žemės stebėjimo) – metiniai patikrinimai.

Tai – jau nuo šių metų numatyti supaprastinimai, o vertinimai bus taikomi tik atitikties sąlygoms, kurias galima stebėti nuotoliniu būdu, daugiausia naudojant „Copernicus“ palydovinius duomenis.

Valstybės narės taip pat galės integruoti įvairius pataisymus į žemės sklypų identifikavimo sistemas (ŽSIS), geoprinių pagalbos paraiškų sistemas ir plotų stebėseną, o tai esą sumažins fizinių apsilankymų ūkiuose poreikį.

Ūkininkams nebereikės registruoti augalų apsaugos produktų naudojimo geoprinėje programoje, todėl bus išvengta ataskaitų teikimo dubliavimo. Tuo pačiu metu išlieka bendra prievolė saugoti tokius įrašus pagal galiojančias ES taisykles, aiškina EK.

Mažiau tikrins

Taip pat supaprastintos taisyklės, reglamentuojančios valstybių narių tam tikrų su BŽŪP susijusių sandorių tikrinimą, suteikiant daugiau reikšmės išsamiai rizikos analizei, apimančiai visas tikrintinų įmonių atrankos priemones. Teigiama, jog „naujasis metodas suteiks valstybėms narėms daugiau lankstumo supaprastinti procesus ir sumažinti administracinę naštą“.

Tuo pačiu metu pokyčiai įvyks ir už ES ribų veikiančioms gamintojų organizacijoms: tarpvalstybinių gamintojų organizacijų tvirtinimas bus atliekamas jų įsisteigimo šalyje (nedubliuojant procedūrų), o pašalinimo iš rinkos taisyklės ir pašalintų produktų standartai (ypač vaisių ir daržovių sektoriuje) bus supaprastinti.

Europos Komisija taip pat sušvelnino kanapių auginimo taisykles, sumažindama patikrinimus ir suteikdama daugiau lankstumo naujoms veislėms registruoti.

Be to, ES šalys galės lanksčiau koreguoti savo BŽŪP strateginius planus, o metinė įgyvendinimo ataskaita taip pat bus supaprastinta.

„Šie pokyčiai turės apčiuopiamą poveikį tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms administracijoms. Dėl jų ūkiuose bus atliekama mažiau tikslinių ir efektyvesnių patikrinimų bei inspektavimų, sumažės sutrikimų ir administracinė našta gamintojams. Nacionalinės administracijos taip pat gaus naudos iš didesnio lankstumo ir sumažėjusių išlaidų, visų pirma išvengdamos kartais brangių naujų IT sistemų poreikio“, – padarė išvadą EK.

Tyrimą prisiminus

Dar pernai buvo atliktas tyrimas, skirtas pagrįsti BŽŪP paramos taisyklių supaprastinimą bei nustatyti administracinės naštos mažinimo poreikį. Jame buvo nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria ūkininkai ir kiti paramos gavėjai, teikdami paraiškas gauti BŽŪP paramą ir laikydamiesi aplinkosaugos bei sanitarinių reikalavimų.

Buvo remiamasi informacija, kurią EK surinko per 2024 m. pradėtas tikslines konsultacijas dėl supaprastinimo (teigiama, jog konsultacijose dalyvavo 27 000 ES ūkininkų). Tyrime buvo nagrinėjamos pagrindinės sudėtingumo ir administracinės naštos priežastys, jų šaltiniai ir susijusios išlaidos.

Buvo akcentuota didelė našta ir išlaidos, susijusios su paramos paraiškomis visų tipų paramos gavėjams, įskaitant sunkumus rengiant paraiškas dėl neaiškių ir nestabilių taisyklių arba prastos valdžios institucijų komunikacijos. Buvo konstatuoti pernelyg dideli ir pasikartojantys informacijos teikimo įpareigojimai, būdingi registravimo ir ataskaitų teikimo užduotims.

Tyrimas patvirtino, kad ūkininkai labai pasikliauja išorine parama įvairioms administracinėms užduotims atlikti, o tai padidina bendras paramos gavėjų patiriamas išlaidas.

Remiantis tikslinių konsultacijų išvadomis, sudėtingiausios sritys yra geros agrarinės aplinkosaugos būklės (GAAB) laikymasis, pvz., 6, 7 ir 8 GAAB, o taip pat paraiškų teikimas dėl konkrečių BŽŪP intervencijų, pvz., ekologinių schemų ir investicinės paramos.

Nors ES teisės aktai dažniausiai buvo minimi kaip pagrindinis administracinės naštos šaltinis, analizė parodė, kad iki 60 proc. naštos iš dalies kyla dėl valstybių narių įgyvendinimo pasirinkimų. Didelė šios naštos dalis akivaizdžiai yra nereikalinga, tai yra tiesiog perteklinis reglamentavimas.

Kipro pirmininkavimo gairės

Vakar Kipro Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministrė Maria Panayiotou Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete pristatė Kipro pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus žemės ūkio srityje.

Ministrė pareiškė, kad Kipras pradeda pirmininkauti, turėdamas aiškią politinę kryptį: „Mūsų tikslas – tvirtas politinis įsipareigojimas tvariam žemės ūkiui, inovacijoms ir naujų technologijų diegimui, kurį remia tikslinis finansavimas atspariam žemės ūkio ir maisto sektoriui. Pirmininkavimą pradedame su didžiausiu atsakomybės jausmu ir aiškiu tikslu užtikrinti apčiuopiamus rezultatus ūkininkams ir kaimo vietovėms, stiprinti aprūpinimą maistu ir didinti konkurencingumą bei tvarumą“...

Pagrindinis M. Panayiotou deklaruotas prioritetas bus naujoji daugiametė finansinė programa (DFP) ir derybos dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities: „Mūsų pirmasis prioritetas susijęs su nauja daugiamete finansine programa ir su BŽŪP finansavimu. Puikiai suprantame rimtą susirūpinimą dėl riboto BŽŪP finansinio paketo... Krizių valdymas, kartų atsinaujinimas, įgūdžių ugdymas, inovacijos, modernizavimas, žalioji pertvarka, klimato politika ir dekarbonizacija – visa tai reikalauja tinkamo ir tikslingo finansavimo. Tinkamas BŽŪP finansavimas yra nepaprastai svarbus“.

Kalbėdamas apie pažangą, padarytą svarstant keletą teisėkūros dokumentų, M. Panayiotou pažymėjo, kad „derybų dėl tokių dokumentų kaip vyno teisės aktų paketas, horizontalios supaprastinimo priemonės ir nesąžiningos prekybos praktika užbaigimas yra reikšmingas žingsnis į priekį ir rodo mūsų įsipareigojimą remti, ginti ir investuoti į ūkininkus. Mūsų tikslas – gerokai sustiprinti ūkininkų derybinę galią ir užtikrinti teisingesnę bei atsparesnę žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinę. Kaip pirmininkaujanti valstybė narė, bendradarbiausime su Europos Parlamentu ir Komisija, kad susitarimas būtų ambicingas ir įgyvendinamas“.

Ekologinis ūkininkavimas buvo pabrėžtas kaip vienas iš Kipro pirmininkavimo strateginių prioritetų, o ministrė pabrėžė jo „ilgalaikę naudą aplinkos apsaugai, biologinei įvairovei ir tvariai kaimo plėtrai, kartu didinant ūkininkų produktų vertę ir profesijos patrauklumą“. Kartu ji atkreipė dėmesį į tikslinių atitinkamų teisės aktų pakeitimų poreikį: „Galiojančių teisės aktų įgyvendinimas išryškino patobulinimų, kurie padidintų teisinį aiškumą ir sumažintų sudėtingumą ekologiškų produktų gamintojams, poreikį. Derybų dėl reglamento pakeitimo skatinimas yra Kipro pirmininkavimo prioritetas“.

Parengė Ričardas Čekutis